„Kraujo pokyčiai gali būti susiję su daugeliu priežasčių - sumažėjusiu eritrocitų ir hemoglobino kiekiu, padidėjusiu ar sumažėjusiu leukocitų, trombocitų kiekiu ar pakitusiais kraujo krešumo rodikliais, tačiau vis dėlto dažniausiai pasitaikanti priežastis yra anemija. Kitaip ši liga dar vadinama mažakraujyste“, - teigia šeimos gydytoja Daiva Makaravičienė.
Anemija dažniausiai susergama, kai kraujyje pradeda trūkti deguonį nešančių eritrocitų ir hemoglobino. Tuomet alinamas visas organizmas.
„Ankstyvoji anemijos forma dažniausiai neturi aiškių požymių ir organizmas ilgą laiką sugeba tiesiog prisitaikyti. Žmogus gali greičiau pavargti, būti dirglesnis, šiek tiek blyškesnis. Tačiau negydoma anemija gali privesti net iki mirties, tad pajutus neaiškius simptomus vertėtų iš karto išsitirti“, - pataria „Eurovaistinės“ farmacininkė Elvyra Ramaškienė.
Simptomų gausa
Gydytojos D.Makaravičienės teigimu, be jau anksčiau išvardintų požymių gali kamuoti padidėjęs dirglumas, tarsi nupoliruoto liežuvio jausmas, greitas nuovargis ar atminties pablogėjimas.
„Taip pat galite jausti ir galvos svaigimą, padažnėjusį širdies plakimą, permušimus, dusulį, bendrą raumenų silpnumą, blogą apetitą. Hemolizinės anemijos atveju būna gelsvo atspalvio oda, gelsvi akių baltymai, rudos spalvos šlapimas ir padidėjusi blužnis.“
Vaistininkė teigia, kad anemija neretai serga ir vaikai. „Susirgę mažakraujyste, mažieji ima prasčiau mokytis, praranda apetitą, sumažėja jų aktyvumas, gali sulėtėti ir vystymasis. Jeigu mažasis staiga užsimanė sukirsti molio, kreidos ar žemių, taip pat galite įtarti anemiją. Be to, ja gali sirgti net ir kūdikiai.“
Kraują stiprinkite ir nejausdami simptomų
Vaistininkė pastebi, kad dalis mūsų kraujo savybių priklauso ne tik nuo genetikos, bet ir nuo to, kaip gyvename: ar neturime žalingų įpročių, ar vartojame subalansuotą maistą.
„Kraujui reikalingos šios pagrindinės maistinės medžiagos: geležis, baltymai ir folio rūgštis. Pavyzdžiui, geležies gausu gyvulinės ir augalinės kilmės maiste, tačiau gyvulinės kilmės geležis yra lengviau pasisavinama organizmo. O kad geležis dar lengviau patektų į kraują, kartu patarčiau vartoti ir vitamino C turinčius produktus.“
Pasak jos, baltymai yra svarbūs antikūnų ir kraujo krešulių susidarymui. Jie padeda palaikyti skysčių balansą organizme. Geriausi baltymų šaltiniai yra liesa mėsa, žuvis ir pieno produktai. Taip pat baltymų turi ir augalinės kilmės maistas: riešutai, pupelės, sojos ir ankštinės daržovės.
Farmacininkė rekomenduoja vartoti ir pakankamai B grupės vitaminų, iš kurių svarbiausi vitaminai B6, folio rūgštis ir vitaminas B12. Jie palaiko raudonųjų kraujo kūnelių ir baltymų medžiagų apykaitą kraujyje.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą