Kaip pasveikti be cheminių vaistų

Kaip tai padaryti be cheminių vaistų, pataria natūraliosios medicinos ir farmakognozijos – augalinės kilmės vaistines medžiagas tiriantys – specialistai.

Kodėl augalai gydo žmones?

Žemės vystymosi istorija – ilgas augmenijos ir gyvūnijos virsmo kelias. Apibendrinant milijonus metų trukusį procesą, galima būtų daryti išvadą, kodėl augalai įgijo neįtikėtinų savybių. Priešingai negu žmonės, gyvūnai, vabzdžiai bei mikroorganizmai, pavojaus akivaizdoje augalai negalėjo niekur pabėgti ir apsisaugoti. Būdami fiksuoti, t.y. įsitvirtinę žemėje šaknimis, jie turėjo arba išnykti arba adaptuotis, t.y. prisitaikyti prie esamos aplinkos. Pavojai augalų tykojo visur: kirmėlės ir parazitai iš dirvožemio, vabzdžiai, gyvūnai ir paukščiai iš oro. Taip pat augalus veikė temperatūrų kaita įvairiais metų laikais, netikėtai užklupę šalčiai, užsitęsusios sausros ar pernelyg didelė drėgmė. Kalbant literatūrine kalba, negandos ir pavojai privertė augalus grūdintis, gintis ir saugotis. Suakmenėjusios keletą milijonų metų menančios augalų, kaip antai pataisų, paparčių, asiūklių, iškasenos tik patvirtina, kad jie išsilaikė praktiškai nepakitę iki mūsų dienų. O augalų savybėmis – grūdintis, gintis ir saugotis – išmoko naudotis ir žmogus.

Imuninės sistemos koordinacijai vartojami vaistiniai augalai gali būti įvardijami kaip imunostimuliatoriai, imunomoduliatoriai ir antiseptikai. Jie veikia kaip nespecifinės imunitetą formuojančios natūralios farmacinės medžiagos.

„Ginkluokitės“ kol esate sveiki

Gydytojos homeopatės Aivos Vaivarienės patarimu, labai svarbu užsiimti ligų profilaktika. „Į savo mitybą įtraukite augalų, praturtintų apsauginėmis, imunitetą stiprinančiomis medžiagomis, vitaminais ir mikroelementais. Turtingiausi ir prieinamiausi: spanguolės (šviežios), erškėtrožių vaisiai (arbata), šaltalankiai (sultys), juodieji serbentai (sultys, šaldyti), česnakai (švieži). Jeigu jų gausite kasdien, turėtumėte aprūpinti savo imunitetą visa reikalinga „ginkluote“ kovai su neprašytais įsibrovėliais. Susirgus jų kiekį reikia gerokai padidinti. Galite sukurti įvairių patiekalų iš šių augalų derinių, o norėdami pagerinti skonį, be abejo, juos galite derinti su kitais augalais“, – sako homeopatė.

Profilaktikai gydytoja pataria naudoti augalus ar kitas gamtinės medžiagas, turinčius imunitetą reguliuojančių medžiagų: islandinę krpeną, ežiuolę, eleuterokoką, ženšenį, rodeolą, unkariją, mumijo, bičių duonelę (pikį, žiedadulkes). Tačiau perspėja, jog imuniteto negalima stimuliuoti neribotą laiką. Visos minėtos medžiagas naudojamos tik padidintos rizikos laikotarpiu ir ne ilgiau nei dvi-keturias savaites. Po to būtina duoti organizmui „poilsio“.

Juodieji serbentai – vitamino C užtaisas

Kai kurie iš gydytojos A. Vaivarienės pasiūlytų augalų, vaistažolių, pagaliau – medus ar jo produktai, žinomi daugumai. Tačiau subtiliausios ir išskirtinės jų savybės tiesiog stulbina. Paimkime, kad ir visiems nuo vaikystės žinomus juoduosius serbentus. Tai – vienas vertingiausių uoginių augalų, turintis dietinių, maistinių bei profilaktinių gydomųjų savybių. Ypač daug turi askorbo rūgšties (vitamino C) – 150-300 mg/proc., t.y. septynis kartus daugiau nei citrina. Žmogui askorbo rūgšties reikia 80 mg per parą, todėl pakanka per dieną suvalgyti 25-50 g juodųjų serbentų. Uogos yra polivitaminingas vaistas. Šviežios ir apdorotos jos rekomenduojamos nusilpusiems po sunkių ligų, vaikams, pagyvenusio amžiaus ir seniems žmonėms. Juodųjų serbentų uogos turi sutraukiamųjų, prakaitavimą ir šlapimo skyrimą didinančių savybių. Juodųjų serbentų sultys su medumi geriamos sergant bronchitu, laringitu, nes padeda atsikosėti.

Kuo skiriasi augalinis vitaminas C nuo sintetinio?

Daug kam kyla klausimas, ar susintetintas vitaminas C yra toks pats vertingas, kaip esantis augaluose, t.y. patenkantis į žmogaus organizmą valgant vaisius, uogas ar augalus. Regis, abiem atvejais vitamino C cheminė formulė ta pati, tačiau esminis skirtumas vis tik yra.

Lietuvos sveikatos mokslų universiteto farmakognozijos katedros profesorė medicinos mokslų daktarė Nijolė Savickienė savo pranešime „Organizmo fiziologinių funkcijų koordinacija vaistingaisiais augalais“ išskyrė ypatingas natūralaus vitamino C savybes.

Pasak mokslininkės, augaluose esantis vitaminas C yra integruotas į bendrą augalinių medžiagų kompleksą. Žemės ir žmonijos vystymosi istorijoje genetiškai susiklostė, kad augaluose esantį vitaminą C žmogaus organizmas įsisavina greičiau, lengviau ir geriau. Askorbo rūgšties (vitamino C), esančios augalų, uogų ir citrusinių vaisių ekstrakte, bioprieinamumas daug kartų geresnis nei izoliuotos askorbo rūgšties. Taip yra dėl to, kad gyva žmogaus organizmo ląstelė palankiai priima kitą gyvą ląstelę (šiuo atveju iš augalo), nes ją atpažįsta kaip artimą sau.

Islandinė kerpena – augalas imunomoduliatorius

Islandinė kerpena – natūralių antibiotikų užtaisas. Jos sudėtyje yra kerpių rūgščių, usnino rūgšties, taip pat gliukozės, angliavandenių ir baltymų, aliejaus, vaško, dervų, pigmentų, eterinio aliejaus, folinės rūgšties. Kerpenoje yra B grupės vitaminų, karotino, bei mineralinių medžiagų: vario, nikelio, geležies, kobalto, mangano, chromo, magnio, jodo. Net 50 proc. cheminės ilsandinės kerpenos gniužulo sudėties sudaro polisacharidai – gliukanai ir beta gliukanai, 30 proc. – organinės rūgštys.

Tyrimais įvertinta, kad polisacharidai mažina gleivinių receptorių dirglumą, vartojami raminti neproduktyvų kosulį, yra potencialūs nenarkotiniai kosulį slopinantys junginiai.

Gliukanai yra natūralūs prebiotikai. Jie šalina disbakteriozę, atlieka imunomoduliatoriaus funkciją, didina audinių jautrumą insulinui, mažina gliukozės koncentraciją bei cholesterolio ir mažo tankio lipoproteinų kiekį kraujyje, pasižymi antinavikiniu poveikiu, skatina greitesnį žaizdų gijimą po operacijų ir traumų bei opų gijimą, pasižymi radioprotekciniu poveikiu, todėl rekomenduotini vartoti spindulinės terapijos metu ir po jos. Beta gliukanai moduliuoja imuninį atsaką.

Greipfrutų sėklų ekstraktas veikia kaip antibiotikai

Jeigu jums teko perkandus paragauti kokio nors vaisiaus sėklų, ne kartą turėjote pajusti kartumą. Sėklos kartumą lemia joje esantys aktyvieji junginiai, kurie veikia kaip savisauga: taip sėkla save apsaugo, kad liktų nesuvalgyta (kaip antai, gyvūno) ir galėtų sudygti. Tačiau minėtasis kartumas saugo ir pačią sėklą nuo užkrato, t.y. patogeninių organizmų, kurių gausu aplinkoje.

Unikaliomis savybėmis pasižymintis greipfrutų sėklų ekstraktas naikina ne tik bakterijas, bet ir virusus! Yra ištirta, kad šis ekstraktas veikia prieš stafilokokus, streptokokus, grybelius, herpes bei gripo virusus. Tai natūralus antibiotikas, pasižymintis savo kryptingu ir ilgalaikiu. Jis ne tik naikina mikrobus, bet yra puiki profilaktinė priemonė nuo peršalimo ir gripo. Padėdamas organizmui įsisavinti vitaminą C, greipfrutų sėklų ekstraktas stiprina imunitetą.

Eukaliptai – eterinio aliejaus rezervuaras

Gydomosios eukalipto savybės žinomos nuo seno. Į Vakarus jis atkeliavo tik XIX amžiuje iš Australijos. Aborigenai šiuo augalu gydydavo daug ligų. Iš eukalipto lapų jie sukdavo suktines ir rūkydavo sergant kvėpavimo sistemos ligomis.

Vaistinei žaliavai naudojami seni eukaliptų lapai, kurių sudėtyje yra 5 proc. eterinio eleuterokoko aliejaus.

Eukaliptų lapų preparatai veikia antiseptiškai, slopina uždegimą ir skausmą, palengvina atsikosėjimą, veikia bakterijas ir grybelius, taip pat turi antivirusinį poveikį – veikia Herpes simplex virusą.

Ežiuolės – gėlės gyduolės

Senovės indėnai, gyvenę Šiaurės Amerikos prerijose, ežiuolę laikė pagrindiniu vaistu nuo visų ligų. Iš jos šaknų jie gamino karštus ir šaltus kompresus, dėjo juos ant žaizdų, vabzdžių ir netgi gyvačių įgėlimo vietų. Užpilu skalavo dantis ir dantenas. Ežiuolės arbatą gėrė nuo raupų, tymų, kiaulytės ir artrito. XIX a. pabaigoje ir XX a. pradžioje ežiuolė tapo pačia populiariausia vaistažole. Nuo 1930 metų daugelyje šalių, ypač Vakarų Vokietijoje, pradėta intensyviai tyrinėti ežiuolės mechanizmo poveikį žmogaus organizmui. Mokslininkai nustatė, kad augalas išsiskiria labai vertinga ypatybe – stiprina organizmo imuninę sistemą ir kartu turi gydomąjį poveikį esant įvairiems susirgimams. Ežiuolė taip pat turi antialerginių, antibakterinių, antivirusinių ir antimikrobinių savybių. Šiuolaikiniai žolininkai ežiuolę laiko vienu iš geriausių natūralių antibiotikų ir imuninės sistemos stimuliatorių, puikia priemone nudegimams, peršalimui ir gripui, šlapimo pūslės infekcijoms ir tonzilitui gydyti.

Spirulina – milijardus metų kaupta jėga

Žemėje yra daugiau kaip 25000 rūšių dumblių, kurie skiriasi dydžiu ir maitinimosi būdais. Seniausi yra melsvadumbliai, atsiradę maždaug prieš 4 milijardus. metų. Melsvadumblis spirulina – viena iš seniausių gyvybės formų pasaulyje sukaupusi daugiau nei 50 žmogaus organizmui reikalingų biologiškai aktyvių medžiagų: vitaminų, mineralų, nepakeičiamųjų amino rūgščių, riebalų rūgščių, pigmentų.

Daugiau nei tūkstantį metų žinomos Afrikoje ir Pietų Amerikoje naudingosios spirulinos savybės.

Yra ištirta, kad spirulina padeda stiprinti imuninė sistemą, normalizuoja cholesterolio kiekį kraujyje, gerina medžiagų apykaitą ir virškinimą, skatinti natūralų organizmo išsivalymą ir jo detoksikaciją, mažinti vėžinių ligų susirgimo riziką.

Bičių dovanos

Stipriu antibakteriniu, priešvirusiniu ir priešgrybeliniu poveikiu pasižymi bičių pikis. Jis efektyvus burnos ertmės, gerklės infekcijoms, odos žaizdoms gydyti, yra puiki profilaktinė imunitetą stiprinanti priemonė. Bičių pikis taip pat pasižymi skausmą slopinančiu, priešuždegiminiu poveikiu. Jame gausu antioksidantų.

Imbieras

Jau tris tūkstančius metų imbiero šaknys naudojamos ir gaminant maistą, ir medicinoje. Nuo seno žinomas virškinamojo trakto veiklą stimuliuojantis imbiero poveikis. Jis šalina pykinimą, stabdo vėmimą, teigiamai veikia širdies veiklą.

Yra ištirta, kad imbiero ekstraktas veikia efektyviau nei izoliuotas atskirai paimtas į to ekstrakto sudėtį įeinantis cheminis junginys, t.y. ekstrakte esančios sudėtinės dalys veikia sinergiškai: papildo ir sustiprina viena kitos poveikį. Pvz.: gydant skrandžio opaligę buvo stebėtas visuminio imbierų ekstrakto priešuždegiminis poveikis. Pasirodo, ekstrakto poveikis buvo 66 kartus stipresnis nei atskirų pagrindinių cheminių junginių, kaip antai, gingerolio (aromatinio fenolio), kurkuminoidų ar kt. gydomasis poveikis.

Gydo gydytojas, o išgydo gamta

Šiuo Hipokrato principu vadovavosi ir šiuolaikinės farmacijos specialistai. Sutikite, dažniausiai mes nepasiruošiame vaistingųjų augalų atsargų ar nenorime patys gamintis „naminių vaistų‘‘ ir susirgę skubame į vaistinę. Tad džiugu, kad nuo 2010 metų jauna lietuviška įmonė „Innovative Pharma Baltics“ kuria ir gamina fitoterapinius produktus, praturtintus efektyviomis biodinaminėmis medžiagomis. Gamyboje naudojamos tik natūralios kilmės aukščiausios kokybės žaliavos: sausieji vaistažolių ir vaistingųjų augalų ekstraktai, eteriniai aliejai, aktyvios biodinaminės medžiagos. Produktai gaminami be saldiklių, dažiklių, kvapiųjų medžiagų, alkoholio ir pan. Vaistinėse jau prekiaujama islandinių kerpenų linija (angliškai MOSS).