Žiema - darbymetis medikams
Kasmet spustelėjus šaltukui ir pasnigus padaugėja gyventojų kreipimųsi į ligonines ir poliklinikas dėl įvairių traumų: rankų, kojų lūžių, galvos sutrenkimų.
Praėjusių metų žiemos sezono metu dėl „sniego ir ledo traumų“ vien į į gydymo įstaigas kreipėsi 4224 žmonės. Jų gydymas Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) biudžetui kainavo daugiau kaip 3,5 mln. litų. Tikėtina, kad tų traumų būta daugiau - juk dalis žmonių patirtas traumas gydosi namuose ir į gydytojus nesikreipia.
Esant permainingiems orams, gatves padengus plikledžiui, vaikščioti pasidaro itin sunku, todėl kai kam neatsargus vaikštinėjimas apledėjusiais šaligatviais ar kiemais baigiasi galvos sutrenkimu, raiščių patempimu, sąnario išnirimu ar net kaulų lūžiais.
Be to, eismo sąlygoms tapus sudėtingoms, padaugėja eismo įvykių, kai sužalojama vis daugiau pėsčiųjų, avarijose nukenčia ir patys vairuotojai. Pasitaiko pėsčiųjų, kurie perėjose jaučiasi itin drąsiai ir į kelią išbėga staiga, kai automobilio, esant slidžiai kelio dangai, sustabdyti beveik neįmanoma. Taip jie rizikuoja ne tik savo, bet ir kitų gyvybe.
Pataria skubėti lėtai
Draudikų duomenys rodo, kad dažniausiai šaltuoju metu laiku pėsčiuosius persekioja riešo ir dilbio kaulų lūžiai, mat paslydęs žmogus beveik visada nevalingai stengiasi į žemę atsiremti rankomis. Draudikams išmokų už dilbio ir riešo lūžius, palyginti su rudens mėnesiais, praėjusio žiemos sezono metu teko išmokėti dvigubai daugiau.
Taip pat gana dažnai patiriami čiurnos kaulų, pėdos kaulų, blauzdos kaulų ir alkūnkaulio lūžiai.
Todėl žiemos laikotarpiu rekomenduojama vadovautis posakiu „skubėk lėtai“. Ypač tai patariama ten, kur takai nebarstomi, mažiau apšvietimo, o paviršius nelygus. Esant plikledžiui, jei tik įmanoma, geriau likti namuose, neskubėti einant slidžiu paviršiumi, avėti batus žema pakulne ir neslidžiu padu, o lipant slidžiais laiptais - laikytis už turėklų, medžių ar krūmų.
Ypač pavojinga vyresniems
Ypač daug nemalonumų žiema sukelia vyresnio amžiaus žmonėms, kurių koordinacija prastesnė, o kaulų lūžių rizika didesnė.
Sveikatos mokymo ir ligų prevencijos centro Neinfekcinių ligų profilaktikos skyriaus visuomenės sveikatos administratoriaus Igno Kero duomenimis, daugiau nei trečdalis vyresnio amžiaus žmonių - po 65 metų - patiria traumas. Daugiau nei pusė jų yra linkusios kartotis. Maždaug 1 iš 10 vyresnio amžiaus žmonių traumų baigiasi rimtais sužeidimais, tokiais kaip šlaunikaulio lūžiai, įvairūs minkštųjų audinių sužeidimai bei galvos traumos.
Traumos lemia maždaug 10 proc. visų apsilankymų pas gydytoją ir sudaro 6 proc. skubių hospitalizavimo atvejų tarp vyresnio amžiaus žmonių. Nepriklausomai nuo sveikatos būklės, traumos yra susijusios su judesių susilpnėjimu. Dažna kritimų ir traumų priežastis - su amžiumi susijęs regos suprastėjimas. Tai trukdo saugiai orientuotis aplinkoje.
Kritimą paprastai lemia ne vienas rizikos faktorius. Kuo daugiau jų veikia, tuo didesnė tikimybė kristi ir patirti traumą. Prie daugelio kritimų prisideda žinių apie rizikos faktorius ir kaip jų būtų galima išvengti trūkumas. Kai kurie žmonės tiki, kad griuvimai ir traumos yra natūralus senėjimo proceso rezultatas. Menkos žinios apie traumas lemia ir menkas žinias apie jų prevenciją.
Vaikai tampa silpnesni
Žiemos sezono metu trečdaliu daugiau traumų bei kaulų lūžių patiria ir vaikai. Dažniausiai traumos šaltuoju periodu patiriamos vaikams mėgaujantis žiemos malonumais: slidinėjimu, čiuožimu nuo kalnų su rogėmis ar kita įranga, čiuožinėjimu. Taip pat pasitaiko ir susižalojimų einant slidžiais nepabarstytais takais ar laiptais.
Remiantis statistika, daugiau nei pusė visų vaikų patiriamų traumų yra kaulų lūžiai, išnirimai (57 proc.). Dažniausiai vaikai patiria rankų kaulų įskilimus ar lūžius, neretai lūžta kojos, kiek rečiau kiti kaulai. Trečdaliu atvejų sužalojami minkštieji audiniai. Centrinės nervų sistemos sužalojimus patiria 4 proc., pilvo ertmės organų traumas - 3 proc. nepilnamečių.
Dažniausiai nuo nelaimingų atsitikimų nukenčia trylikamečiai berniukai ir 11 metų mergaitės. Apskritai berniukai traumas patiria net du kartus dažniau nei mergaitės.
Medikų teigimu, šiuolaikiniai vaikai yra silpnesni nei prieš 20-30 metų. Jų raumenų tonusas yra žemas, nes jie daug sėdi ir mažai juda, todėl ir traumas patiria greičiau ir dažniau negu anksčiau.
Visuomenės sveikatos specialistai pataria
Iš namų išeikite truputį anksčiau, kad nereikėtų skubėti.
Pasistenkite sulėtinti, sumažinti žingsnius, atsargiai lipkite laiptais, leiskitės į nuokalnę, laikykitės turėklų. Koją statykite visa pėda. Eikite lengvai palinkę į priekį - jei paslystumėte ir griūtumėte, tai padės apsaugoti galvą.
Stebėkite kliūtis. Jei įmanoma, eidami slidžiu keliu neneškite nieko sunkaus.
Eidami slidžiu paviršiumi, nelaikykite rankų kišenėse, nes taip sunku išlaikyti pusiausvyrą.
Žiemą nepatartina avėti aukštakulnių, reikėtų rinktis avalynę neslidžiu padu.
Judėdami iš vienos vietos į kitą, lipdami laiptais, išlipdami iš transporto priemonės, naudokitės turėklais ar pasiremkite į transporto priemonę.
Ypač atsargiai vaikščiokite automobilių aikštelėse, šaligatviais, per gatvę.
Prieš įeinant į patalpas būtina labai gerai nusivalyti batų padus, nes prilipęs sniegas šilumoje pradeda tirpti ir sudaro slidų sluoksnį.
Senyvo amžiaus žmonėms nepatartina vaikščioti be reikalo, jei būtina išeiti, reikėtų naudotis lazdele - taip stabiliau.
Jei patyrėte traumą ar matote, kad pagalbos riekia kitam asmeniui, nepanikuokite. Jeigu nepasitikite savimi ar nežinote, kaip tinkamai padėti nukentėjusiajam, kvieskite greitąją pagalbą.
Parengta pagal dienraščio „Respublika“ priedą „Būkime sveiki“
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą