Kiaulių marą atvežti gali ir turistai

Žinia, kaimyninė Baltarusija ėmėsi visų įmanomų priemonių, stabdančių ligos plitimą, ten buvo masiškai skerdžiamos ir utilizuojamos kiaulės.

Anot specialistų, afrikinis kiaulių maras - ypač pavojinga užkrečiamoji virusinė kiaulių ir šernų liga, kuri perduodama tiesioginio bei netiesioginio kontakto būdu - per apkrėstą inventorių, rūbus, transportą ir panašiai, šeriant kiaules netinkamai apdorotomis virtuvės atliekomis.

Virusą tarp laukinės faunos platina tam tikros rūšies erkės.

Žmonėms liga nepavojinga

"Mūsų žiniomis, Baltarusijoje jau likviduoti abu ligos židiniai. Vietos specialistai nustatė, jog nedidelei keliolikos kiaulių fermai maro virusą galėjo perduoti šernai, o į didžiulį kiaulių kompleksą užkratas galėjo atkeliauti kartu su pašarų priedais, kuriuose buvo gyvūninės kilmės produktų, užkrėstų afrikinio kiaulių maro virusu. Baltarusiai sunaikino visas kiaules ne tik abiejose fermose, bet ir visuose ūkiuose 50 kilometrų spinduliu.

Aplink visas likusias šalies didžiąsias fermas 20 km atstumu draudžiama laikyti kiaules ir intensyviai medžiojami šernai.

Tuo tarpu Rusijoje yra nustatyti 187 afrikinio maro atvejai ir virusas plinta toliau", - pasakojo Klaipėdos valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos (VMVT) viršininkas Antanas Bauža.

Anot pokalbininko, klasikinio kiaulių maro atvejis neseniai buvo nustatytas ir Latvijoje. Ankstesniais metais šios ligos atvejų būta ir Lietuvoje - Panevėžyje ir Jonavoje.

"Afrikinio kiaulių maro virusas iš Gruzijos persimetė į Rusiją, Baltarusiją, ir paplito laukinėje gamtoje.

Šis maras yra piktesnis, nuo jo nėra skiepų, gyvuliai susirgę nugaišta visi, o klasikinis kiaulių maras yra labiau valdomas ir ne toks pavojingas. Abi šios kiaulių ligos nėra pavojingos žmonėms ir baimintis dėl vartojamos kiaulienos nereikėtų", - teigė A. Bauža.

Šalys susirūpinusios

Afrikinis kiaulių maras žlugdo žemės ūkį, todėl kelia didelį visų Europos šalių susirūpinimą.

Neseniai Vilniuje vyko tarptautinė konferencija, kurioje aukščiausiu lygiu buvo svarstoma, kaip užkirsti kelią šiam užkratui plisti, o pastaruoju metu net kalbama, ar nereikėtų Lietuvoje skelbti ekstremalios situacijos dėl vis didėjančios kiaulių maro grėsmės.

Šiomis dienomis Europos Sąjunga (ES) skyrė beveik 2,5 mln. eurų Lietuvai, Estijai, Latvijai ir Lenkijai pagrindinėms prevencinėms priemonėms, tokioms, kaip transporto priemonių dezinfekcija, laboratoriniai tyrimai, šernų atbaidymo priemonių naudojimas ir kt.

Baiminamasi, jog afrikinis kiaulių maras gali išplisti ES teritorijoje nelegaliai į ją įvežant kiaulienos produktų, įvažiuojant transporto priemonėms ar migruojant užsikrėtusiems šernams.

Gresia nuostoliai

Klaipėdos VMVT duomenimis, Klaipėdos rajone veikia 160 kiaulių ūkių, uostamiestyje irgi registruotas 1 ūkis, kuriame auginamos trys riestauodegės.

Iš viso ūkiuose penima apie 13 300 kiaulių.

Pasak A. Baužos, kiaulių ūkių gali būti ir daugiau, tačiau jie neregistruojami.

"Kviečiu visus augintojus registruotis, nes jei afrikinis maras išplis, kiaulės bus naikinamos, ir augintojai, neįregistravę ūkių, negaus kompensacijų, todėl patirs didelių nuostolių. Be to, nedeklaruotų ūkių savininkai gali sulaukti ir sankcijų", - teigė A. Bauža.

Jis akcentavo, kad į afrikinio maro grėsmę negalima žvelgti atsainiai.

"Šiuo metu itin kruopščiai tikrinamos ir kontroliuojamos visos grandys, kaip jos laikosi privalomų biosaugos reikalavimų. Daroma viskas, kad liga iki mūsų neateitų, bet ji yra labai arti, ir šiandien niekas negali pasakyti, ar pavyks ją sustabdyti.

Tad ir patys ūkininkai turi saugoti savo ūkius, o nes ginčytis su specialistais, būtina ar nebūtina apsitverti fermą, kad į jos teritoriją nepatektų laukiniai gyvūnai. Fermose neturi būti pašalinių asmenų, kiaulių nereikėtų šerti gyvūninės kilmės virtuvės atliekomis", - sakė A. Bauža.

Visiems reikia atsargumo

Nors Lietuvos pasienyje su Baltarusija dezinfekuojamos transporto priemonės, o keliaujantys žmonės pereina specialius kilimėlius, anot A. Baužos, tai 100 proc. negarantuoja, kad į šalį nepasklis afrikinio kiaulių maro virusas.

"Scenarijus gali būti įvairus. Gali atsitikti panašiai kaip Baltarusijoje, arba kaip kitaip, nes šio maro virusas yra ypač agresyvus. Pavyzdžiui, virusą gali atvežti turistai kartu su gyvūninės kilmės produktais, kurių atliekos gali patekti į kiaulių pašarą.

Tad iš kelionių į Baltarusiją ar Rusiją geriau nevežkime dovanų mėsos produktų.

Mirtina kiaulių liga gali atkeliauti ir iš laukinės gamtos. Medžiotojai sumedžiotus gyvūnus privalo apdoroti specialiose aptvertose aikštelėse ir jokiu būdu negalima vežtis nušautų gyvūnų iškart į namus, bet žinome, kad tokių atvejų pasitaiko. Su medžiotojų pagalba imame šernų kraujo mėginius, stebime, ar tarp šernų nėra maro nešiotojų. Tad visi turime būti budrūs, kad nebūtų didelės bėdos", - sakė A. Bauža.