Klaipėdos paauglių žalingi įpročiai: tendencijos ir džiugina, ir kelia nerimą

Praėjusią savaitę jungtiniame Klaipėdos bendruomenės sveikatos tarybos ir Narkotikų kontrolės komisijos posėdyje buvo pristatyta tyrimo "Europos jaunimas - narkomanijos prevencijos programa" duomenų lyginamoji analizė. Specialistai apžvelgė pastarojo dešimtmečio tyrimo duomenis.

2016 metais tyrimo apklausoje dalyvavo per 12 300 Europos 15-16 m. paauglių, iš kurių beveik 1 200 - klaipėdiečių. Kartu su Klaipėda tyrime dalyvauja Vilnius, Kaunas, Ryga (Latvija), Sala (Švedija), Klaksvikas (Farerų salos), Tartu, Talinas (Estija), Sofija (Bulgarija).

Posėdžiui pirmininkavęs Saulius Liekis atkreipė dėmesį, kad Klaipėdos moksleivių psichiką veikiančių medžiagų vartojimas bei prevencija yra svarbi tema, kuriai stengiamasi skirti daugiau dėmesio.

Pirmas kartas - anksti

Tyrimas parodė, kad reguliariai rūkančių 15-16 m. paauglių dalis Klaipėdos mieste yra didesnė nei kituose Europos miestuose (atitinkamai - 19,8 proc. ir 14,5 proc.). Klaipėdoje kiek daugiau reguliariai rūkančių berniukų (20 proc.) nei mergaičių (19,6 proc.). Bent kartą gyvenime kramtomąjį tabaką vartojo 10,9 proc. Klaipėdos moksleivių, tai mažiau nei kituose miestuose (13,8 proc.).

Kiek gąsdina ankstyva "pažintis" su tabaku - nemaža dalis nurodė, kad pirmą kartą cigaretę užsitraukė būdami jaunesni nei 15 metų, o kai kurie - 11 ir jaunesni. Pavyzdžiui, 2006, 2008, 2014 m. apklausti moksleiviai dažniausiai dūmo paragavo būdami vienuolikos ir jaunesni, 2012 m. apklausos dalyviai - būdami 12 metų, 2016 m. apklausti moksleiviai - sulaukę 14, 15 ar vyresni. Reguliariai jie rūkyti pradėjo būdami 14-15 metų amžiaus (15-21 proc. apklaustųjų).

Pernai metų duomenimis, alkoholį bent kartą per gyvenimą vartojo beveik 83 proc. Klaipėdos paauglių. Palyginti su rezultatais prieš dešimtmetį, rodikliai pagerėjo - 2006 m. alkoholio buvo ragavę per 96 proc. jaunuolių. Apklausos metu per paskutines 30 dienų 2016 m. apsvaigę nuo alkoholio buvo beveik 17 proc. 15-16 m. moksleivių, 2006 m. - tik 6,5 proc. Visų tyrime dalyvaujančių miestų vidurkis - 20 proc.

Pirmąjį alkoholio gurkšnį paaugliai taip pat nuryja anksti. 2006 m. duomenimis, dauguma alkoholio paragavo būdami 14 metų, 2008 m. - 14-15 m., 2012 ir 2014 m. - 11 ir jaunesni, o 2016 m. - 15 ir vyresni. Dauguma (25 proc.) paauglių alkoholinius gėrimus vartoja kitų asmenų namuose.

Kanapės - praeitis

Pozityviau atrodė kitų psichoaktyvių medžiagų vartojimo statistika.

Bent kartą vartoję migdomuosius ir raminamuosius pernai prisipažino 15,3 proc. paauglių (2006 m. - 18,5, 2012 m. - 6,9 proc.), mergaitės juos vartoja triskart dažniau nei berniukai. Kanapes buvo bandę 19 proc. (2006 m. - 30 proc., 2012 m. - 26,8 proc.); amfetaminą - 2,6 proc. (2006 m. - 11,2 proc., 2012 m. - 3,2 proc.); ekstaz5 - 3,1 proc. (2006 m. - 5,1 proc., 2012 m. - 1,6 proc.); uostomąsias medžiagas - 4,4 proc. (2006 m. - 6,25 proc., 2012 m. - 4,3 proc.). Remiantis tyrimo duomenimis, kanapių paaugliai dažniausiai bando sulaukę bent 15, dalis -14.

Tačiau, pasak Klaipėdos visuomenės sveikatos biuro vadovės Jūratės Grubliauskienės, realu, kad ši statistika neatspindi realios situacijos, nes paaugliai patys prisipažįsta, kad kanapės jau yra praeitis, mat jų pavartojus ne tik jaučiamas specifinis kvapas, bet ir lengva atpažinti apsvaigusįjį.

Esą vartojamos kitokios medžiagos, kurių poveikį tėvams ar mokytojams yra sunkiau pastebėti. Tačiau tokios medžiagos klausimyne nepaminėtos, nėra ir skilties "Kita", kurioje atsakinėdami į klausimus paaugliai galėtų nurodyti, kokias medžiagas yra vartoję.

"Prieš 10 metų tikrai nemaniau, kad kanapių rūkymas yra gana populiari moksleivių laisvalaikio forma, dabar matome, kad rūkančiųjų sumažėjo perpus. Galbūt koreliacija su realybe yra kiek kitokia?" - klausė Nina Puteikienė.

J. Grubliauskienė teigė, kad mokyklose atliekami ir narkotinių medžiagų pėdsakų tyrimai, kurie leidžia susidaryti vaizdą, kokias medžiagas jaunimas vartoja.

"Jaunimas yra gudrus, jie supranta, kad į mokyklas kanapes neštis neprotinga, rizikinga. Taip pat supranta, kad pavartojus kai kurių medžiagų juos greičiau prigauna ir tėvai. Atsiranda ir kitos, naujos medžiagos, tad vartojimo įpročiai keičiasi, persiskirsto. Tačiau tai, kad rodikliai gerėja, gali būti ir skirtingų sektorių įdirbis, nes su tėvais intensyviai dirbama, kalbama", - kalbėjo Visuomenės sveikatos biuro vadovė ir pridūrė, kad dar viena problema - nekontroliuojamas elektroninių cigarečių naudojimas.

Nesutaria su mokytojais

J. Grubliauskienė pasakojo, kad tyrimo metu buvo fiksuojamas ne tik psichoaktyvių medžiagų paplitimas tarp mokinių, bet ir analizuojama prevencinių veiksnių įtaka.

Moksleivių buvo klausta, ko jie negauna iš tėvų ar gauna sunkiai. Dauguma nurodė, kad jiems labiausiai trūksta pokalbių asmeniniais klausimais - tokia tendencija yra nuo pat 2006 m. Taip pat paaugliams trūksta tėvų patarimų dėl mokslų ir kitais klausimais, rūpesčio ir šilumos.

Vis mažėja paauglių, laisvalaikį leidžiančių su tėvais darbo dienomis ir savaitgaliais. 2006 m. tokių buvo 46,9 proc. (darbo dienomis) ir 51,2 proc. (savaitgaliais), o 2016 m. skaičiai sumažėjo atitinkamai iki 25 ir 30 proc. Be to, dauguma moksleivių nurodė, kad jų tėvai nepažįsta jų draugų, nežino, kur ir su kuo jie būna vakarais. Klaipėdoje, lyginant su visais tyrime dalyvaujančiais miestais, didesnės dalies mokinių tėvai nenustato griežtų taisyklių, ką išėjęs vaikas iš namų gali daryti (69 proc.).

Analizuodami duomenis, specialistai pabandė susieti žalingus įpročius ir tėvų šilumos stoką. Beveik pusė apklaustų reguliariai rūkančių paauglių sakė, kad jiems gauti šilumos ir rūpesčio iš tėvų yra gana sunku ar labai sunku, panašiai atsakė ir per paskutinį mėnesį nuo alkoholio apsvaigę jaunuoliai.

Be to, net 40 proc. reguliariai rūkančių paauglių 2016 m. teigė, kad mokykloje kartais, dažnai arba visada jaučiasi blogai, net 58 proc. kartais, dažnai arba visada nesutaria su mokytojais. Alkoholiu besisvaiginančiųjų, kurie mokykloje jaučiasi blogai, buvo 34 proc., su mokytojais nesutaria 57 proc.

82 proc. Klaipėdos ir 78 proc. kitų Europos miestų paauglių turėjo draugų, kurie rūko cigaretes, 38 proc. Klaipėdos ir 41 proc. kitų miestų - draugų, kurie vartoja kanapes, 71 proc. Klaipėdos ir 70 proc. kitų miestų - draugų, kurie apsvaigsta vartodami alkoholį bent kartą per mėnesį.

Klaipėdoje daugiau paauglių nematė prasmės mokytis lyginant su kitais Europos miestais (atitinkamai 27 proc. ir 24 proc.). Organizuotoje laisvalaikio veikloje po pamokų dalyvavo 48 proc. Klaipėdos ir 51 proc. Europos miestų paauglių. Tyrimas atskleidė, kad tiek Klaipėdoje, tiek kituose miestuose mažesnė dažnai sportuojančių jaunuolių dalis reguliariai rūkė ir svaiginosi alkoholiu. Klaipėdoje dažnai organizuotoje popamokinėje veikloje dalyvaujantys paaugliai mažiau svaiginosi alkoholiu, tačiau Europos miestuose tokios tendencijos nebuvo.

Reikia rimtesnių priemonių?

"Matomos tendencijos - sumažėjo reguliariai rūkančių paauglių, bent kartą vartojusių alkoholį ir apsvaigusių nuo alkoholio. Sumažėjo kanapių, amfetaminų, ekstazio, uostomųjų medžiagų vartojimas. Sumažėjo tėvų, kurie nepažįsta savo vaiko draugų, tėvų, kurie nežino, kur vaikas ir su kuo būna vakarais. Tačiau padaugėjo paauglių, kurie buvo apsvaigę nuo alkoholio per paskutines 30 dienų, sumažėjo paauglių, kurie laisvalaikį leidžia su tėvais", - reziumavo J. Grubliauskienė.

Pasak jos, du kartus, kai vyko tyrimas, buvo paprašyta pirminių duomenų.

"Juos naudojame tam, kad palygintume skirtingas Klaipėdos mokyklas. Pirmąkart palygin3 pamatėme, kad tendencijos tarp mokyklų yra skirtingos, net esant mokykloms šalia. Tačiau neturime duomenų, ar tyrimo rodikliai susiję su mokymosi pasiekimais. Negalima teigti, kad mokykloje, kur vaikai labai gerai mokosi, nėra problemų. Atlikus aplinkos tyrimą dažnai mokytojai nustemba, kad rimtoje mokykloje randami narkotinių medžiagų pėdsakai", - sakė specialistė.

Jos teigimu, vienas svarbiausių dalykų - prevencinė veikla. Anot Pasaulio sveikatos organizacijos, prevencija turi būti sveikatos ugdymo dalis, į tai turi būti įtraukti ir tėvai, prevencinis švietimas turi apimti ir temas apie stresą, lytinį auklėjimą, vystymosi etapus, tarpasmeninius santykius, turi būti skiriama dėmesio užimtumui po pamokų. Be to, pabrėžiama, kad prevencija - ne tik kalbos, bet ir žalingų medžiagų paklausos ir pasiūlos mažinimas.

[CITATA]

Posėdžio metu buvo svarstyta, kad galbūt naudos duotų ribotas patekimas į mokyklas ir iš jų, kaip, pasak posėdžio dalyvių, yra Amerikoje - moksleiviai, kol vyksta pamokos, iš mokyklos teritorijos išeiti negali. Manoma, kad Lietuvoje tokia praktika galėtų padėti ne tik dėl rūkymo, alkoholio ir narkotinių medžiagų vartojimo, bet ir pagerinti mitybos įpročius (užkertant kelią pirkti nesveikus užkandžius), užtikrinti moksleivių saugumą ir pan.

Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Prevencijos skyriaus viršininkė Rasa Bekėžienė sakė, kad šiais metais yra kelios prioritetinės veiklos kryptys: visuomenės informavimas (darbas su švietimo įstaigomis, vyresnių klasių moksleiviais), prevencinis pokalbis (policijos komisariate su vaikais ir jų tėvais), kinologų veikla (ugdymo įstaigose, pramogų vietose).

"Šiemet patikrinome 5 mokyklas, dėl to kreipėsi patys tėvai ar mokytojai. Būna, kad pasikviečia ne tik bendrojo ugdymo, bet ir profesinės mokyklos, o kai jau atvykstame, mokykla jau nebe taip nori patikrinimo. Moksleiviai tokiais atvejais nieko nežino, neįspėjami. Yra buvę, kad ir nieko nerandame, bet yra buvę ir taip, kad vos pamatę į klasę įeinančius pareigūnus su šunimi, visi puolė bėgti pro duris, net įstrigo", - su šypsena atsiminė R. Bekėžienė.

Pasak pareigūnės, kita tikslinė grupė - klubai, barai ir jų savininkai. Yra išskirti kriminogeniniai židiniai, kur gali būti prekiaujama narkotinėmis medžiagomis. Pernai per pirmą pusmetį policijoje buvo gauta 215 pranešimų apie narkotikus, šiemet per tą patį laikotarpį - jau 245.

Bendruomenės sveikatos taryba ir Narkotikų kontrolės komisija sutarė, kad sprendžiant moksleivių žalingų įpročių problemą reikia bendradarbiauti su Švietimo skyriumi.

Narkotikų kontrolės komisijos pirmininkas Saulius Liekis svarstė, kad galbūt reikėtų rekomenduoti į sutartis su tėvais įtraukti ir punktą, kad mokykla turi teisę patikrinti kuprines.

Tyrimo autoriai rekomenduoja įtraukti į bendrojo ugdymo mokyklų sudaromas dvišales sutartis įsipareigojimus dėl psichoaktyviųjų medžiagų nevartojimo, pasilikti teisę atlikti ugdymo įstaigos aplinkos testavimą, informuoti apie draudimus turėti ir vartoti psichoaktyviąsias medžiagas.

Pagalba

Tėvams bei globėjams, jeigu vaikas vartoja psichoaktyviąsias medžiagas, siūloma kreiptis pagalbos į Klaipėdos psichikos sveikatos centrą, Klaipėdos priklausomybės ligų centrą, Klaipėdos pedagoginę psichologinę tarnybą, Vaiko teisų apsaugos skyrių, policijos Prevencijos skyrių.

Emocinę pagalbą teikia Jaunimo linija (tel. 8 800 28 888, el. p. [email protected], www.jaunimolinija.lt), Vaikų linija (tel. 8 800 11 611, [email protected], www.vaikulinija.lt).