Klaipėdos universitetinės ligoninės medikai pabrėžia: "Neatidėliokite vizitų!"
Klaipėdos universitetinės ligoninės medikai pabrėžia: "Neatidėliokite vizitų!"

Image removed."Nė vienai dienai nebuvome sustabdę darbų - tiek dienos stacionaras, tiek ambulatorinės paslaugos, tiek stacionarinės paslaugos buvo ir yra teikiamos kaip ir anksčiau. Darbui su kovidiniais ligoniais skirti atskiri skyriai", - pabrėžia Klaipėdos universitetinės ligoninės (KUL) vadovas prof. habil. dr. Vinsas Janušonis.


Registruotis planinėms gydytojų specialistų konsultacijoms galima telefonais:

(8 46) 396523, (8 46) 396568, (8 46) 396594, (8 46) 396684,

internetu: http://ipr.kul.lt


Pandemijos ir karantino iššūkiai nesustabdė medikų darbo - daugiaprofilinėje Klaipėdos universitetinėje ligoninėje nenutrūkstamai ir sklandžiai teikiama skubi pagalba, taip pat teikiamos bei atnaujinamos planinės sveikatos priežiūros ir gydymo paslaugos.

KUL medikams svarbūs visi pacientai: ir tie, kurie serga sudėtingiausia COVID-19 ligos forma ir gydomi Infekcinių ligų korpuse, ir tie, kuriems per šį pandemijos laikotarpį reikia kitų sveikatos priežiūros paslaugų.

Kasdien ligoninėje vykdoma chirurgijos, terapinio profilio sergančiųjų diagnostika ir gydymas. Atliekamos procedūros, laboratoriniai, echoskopiniai, endoskopiniai, radiologiniai, kompiuterinės tomografijos ir kiti tyrimai. Dirba chirurgijos, vidaus ligų, onkologijos, akušerijos-ginekologijos ir visų kitų profilių specialistai. Planinės operacijos atliekamos, taip pat ir robotinės, kurių jau atlikta beveik 500 pacientų iš visos Lietuvos.

Klaipėdos universitetinės ligoninės specialistai, nepaisydami pandemijos ir karantino iššūkių, intensyviai dirba ligoninėje, taip pat dalyvauja nuotolinėse mokslinėse konferencijose, skaito pranešimus, ruošia mokslinius darbus, kaip ir ikipandeminiais metais. Netrukus visi skyriai turėtų grįžti prie įprasto darbo ritmo, atnaujinamos planinės paslaugos, kurios buvo iš dalies apribotos. Jau galima registruotis konsultacijoms pas visų sričių specialistus.

Dėl nepagrįstų baimių delsia kreiptis pagalbos

Medikams didžiausią nerimą kelia žmonių baimė gydytis, nors ir yra sveikatos problemų.

"Dažnai karantino metu pacientai bijo važiuoti į gydymo įstaigą, kad neužsikrėstų koronavirusu. Tačiau mes griežtai laikomės saugumo reikalavimų, todėl ligoninės aplinka tikrai yra saugi", - pabrėžia gydytojai.

Anot jų, kai atidėliojama "po karantino" - užleidžiamos ligos. Ypač onkologinių ligų atvejais tie keli mėnesiai gali itin pabloginti būklę, apsunkinti gydymą. Pavyzdžiui, krūtyje atsiradęs piktybinis darinys gali per kelis mėnesius išaugti ir išplisti.

LABORATORIJA. Klaipėdos universitetinėje ligoninėje veikia šiuolaikinėmis technologijomis aprūpinta COVID-19 laboratorija, vienintelė tokių technologijų laboratorija Lietuvoje.

"Mus šiek tiek gąsdina tai, kad pirmą kartą nustatyto krūties vėžio atvejų skaičius yra sumažėjęs. Tačiau sergančių žmonių nesumažėjo. Jie vis tiek ateis pas mus, bet ateis jau, ko gero, pavėluotai, bus užleistų atvejų skaičiaus augimas. Jau ilgą laiką džiaugėmės, kad krūties vėžį pavyksta diagnozuoti ankstyvų stadijų, kai gydymas efektyviausias, o išgyvenamumas yra didesnis, o dabar vėl grįžtame į senus liūdnus laikus", - šiandieninę situaciją apžvelgia Krūtų chirurgijos sektoriaus vadovas Donatas Petrauskas. Krūties vėžio diagnostikai KUL taiko visus pačius naujausius metodus ir šiuolaikines technologijas.

Neurochirurgijos klinikos vadovas doc. dr. Antanas Gvazdaitis taip pat antrino kolegoms, įvardijęs ne vieną pastarosiomis savaitėmis gydytą pacientą, kurio būklė buvo smarkiai pablogėjusi, nes buvo delsiama kreiptis pagalbos. Kai kuriems padėti jau būna sunku, pavyzdžiui, atvežami jau keletą ar net keliolika dienų paralyžiuoti žmonės: "Ligai pažengus toliau žmogus gali likti paralyžiuotas."

Neatidėlioti apsilankymo pas medikus ragino ir Akušerijos ir ginekologijos departamento vadovas Raimundas Šiaulys. Jis atkreipė dėmesį į tai, kad karantino metu padaugėjo moterims nustatomų onkologinių ligų, tačiau sumažėjo dėl kitų ginekologinių problemų besikreipiančių moterų.

"Nesvarbu, kada baigsis karantinas - gyvenimas tęsiasi, mes dirbame kaip dirbę, tad tikrai raginčiau moteris, kurios dėl kokių nors priežasčių vizitą pas gydytoją atidėjo vėlesniam laikui, nebelaukti, nes gydymą galima gauti greitai, saugiai ir patogiai", - pabrėžė R. Šiaulys.

Registracija - telefonu ir internetu

Ambulatoriniuose-konsultaciniuose skyriuose šiuo metu jau dirba visų sričių specialistai. Tad galima registruotis gydytojų endokrinologų, reumatologų, gastroenterologų, neurochirurgų, traumatologų, įvairių specializacijų chirurgų, kardiologų, pulmonologų, urologų, onkologų, neurologų, oftalmologų, akušerių-ginekologų, vidaus ligų ir kitų gydytojų konsultacijoms.

Prireikus gydytojo konsultacijos, būtina registruotis iš anksto. Dėl asmens saugumo reikalavimų yra pailgintas vienam pacientui skiriamas laikas, nes išlydėjus pacientą reikia išvėdinti kabinetą, dezinfekuoti paviršius. Ypač svarbu, kad užsiregistravę konsultacijai žmonės atvyktų jiems paskirtu laiku, o jei negali atvykti - praneštų iš anksto.

Registruotis konsultacijoms galima internetu ir telefonu, išskirtiniais atvejais registracija vykdoma ir gyvai. Raginama registruotis patogesniu ir saugesniu nuotoliniu būdu.

"Pacientai turėtų atvykti 10-15 minučių iki jiems paskirto laiko, nes jiems vietoje pamatuojama temperatūra, duodama užpildyti trumpa anketa. To prašome, kad registratūroje ir prie kabinetų nesusidarytų didelis būrys laukiančių pacientų", - paaiškino Ambulatorinės-konsultacinės poliklinikos vedėjas Vladimir Zdorovets.

Registracija gyvai galima nebent tada, kai pacientas atvyksta suplanuotai konsultacijai. Gydytojui apžiūrėjus ir paskyrus tyrimus, žmogus gali registratūroje užsiregistruoti tiems tyrimams arba kitam vizitui pas gydytoją.

V. Zdorovets pabrėžė, kad stengiamasi sugrąžinti konsultacijų skaičių į prieškarantininį lygį, kai darbas nebuvo apribotas, kad kuo daugiau Vakarų Lietuvos gyventojų galėtų gauti reikalingas paslaugas.

Vidaus ligų departamento skyriuose - visų profilių specialistai

Klaipėdos universitetinėje ligoninėje teikiamos visų ligų profilių II ir III lygio gydytojų specialistų konsultacijos. Džiaugiamasi, kad modernios diagnostinės įrangos bei profesionalių medikų dėka galima nustatyti, sustabdyti ar visiškai išgydyti tiek dažnas, tiek retas ir grėsmingas ligas. Vidaus ligų departamentui priklauso Endokrinologijos, Gastroenterologijos, Kardiologijos, Pulmonologijos, Reumatologijos, Vidaus ligų diagnostikos, Vidaus ligų skyriai.

Pasak departamento vadovės Violetos Matukienės, tai yra visų terapinių profilių skyriai. Juose yra gydomos tiek ūmios, tiek lėtinės ligos, atliekama diagnostika. "Pandemija nesustabdė planinių paslaugų visa apimtimi teikimo. Dirbame pilna apimtimi ir raginame pacientus nedelsti kreiptis į specialistus laiku, kad paskui nereikėtų apgailestauti dėl atsiradusių lėtinių ar užleistų ligų. Lankytis tiek ambulatoriniame skyriuje, tiek gydytis stacionare - saugu, laikomasi visų saugumo reikalavimų",- akcentavo V. Matukienė.

KUL ligoms nustatyti yra labai geros galimybės, turima visa reikalinga aparatūra, kuria galima atlikti visus įmanomus tyrimus. Kiekvieną savaitę Vidaus ligų departamente vyksta multidisciplininiai konsiliumai, kurių metu konsultuojamasi su kitų sričių gydytojais, dažnai - su onkologais.

Kvalifikuoti radiologai padeda onkologinių ligų diagnostikoje. Jie atlieka kontrastinius kompiuterinius tyrimus, transtorakalines biopsijas, kurių dėka galima nustatyti, koks tiksliai yra vėžys, kokia jo rūšis. Tai labai svarbu parenkant gydymą pacientui. Tuomet galima nuspręsti, koks gydymas bus efektyviausias: chirurginis gydymas, chemoterapija ar spindulinė terapija.

Vidaus ligų gydytojai patys atlieka ir vidaus organų, širdies echoskopijas, endoskopinius tyrimus, bronchoskopijas, skydliaukės ultragarsinį tyrimą ir biopsijas.

Klaipėdos universitetinėje ligoninėje didelis dėmesys skiriamas naujų diagnostikos technologijų diegimui, moderniausios diagnostinės įrangos įsigijimui bei renovavimui. Atliekami kompiuterinės tomografijos ir magnetinio rezonanso tomografiniai tyrimai, branduolinės diagnostikos tyrimai, molekulinės diagnostikos tyrimai, visi patologijos tyrimai.

Visi specialistai konsultuoja ambulatoriniame-konsultaciniame skyriuje. Taigi pacientai su šeimos gydytojo ar kito specialisto siuntimu gali konsultuotis ambulatoriškai, atliekami reikalingi tyrimai. Esant poreikiui, pacientai stacionarizuojami ištyrimui.

Onkologinė pagalba - laiku

Klaipėdos universitetinės ligoninė - didžiausias onkologinių ligų gydymo centras Vakarų Lietuvoje, turi visavertes galimybes pasiūlyti aukšto lygio onkologines paslaugas, kokios teikiamos Lietuvoje ar Europoje.

Onkologija didžiąja dalimi yra neatidėliotina pagalba, todėl pandemijos metu pacientų priėmimas KUL nebuvo sustabdytas. Ligoninės Onkologijos departamento padaliniai dirba be sustojimų: konsultuoja pacientus ambulatoriškai, dienos stacionare, gydo stacionaruose. Visa onkologinė pagalba teikiama įprasta tvarka, pilnos apimties ir be apribojimų.

Siekdami, kad onkologinė pagalba ir karantino metu KUL būtų suteikta laiku, Radioterapijos bei branduolinės medicinos centro ir Chemoterapijos klinikos komandos jau nuo pirmojo karantino pradžios stipriai surėmė pečius, kad spindulinė terapija būtų pasiekiama visiems vėžiu sergantiems pacientams.

KUL Onkologijos departamentas - tretinio lygio onkologinių paslaugų centras Vakarų Lietuvoje, kur pacientai gauna visokeriopą pagalbą. Čia teikiamas visų chirurgijos paslaugų spektras - nuo pilvo, ginekologinės, neurochirurginės, plaučių, krūtinės ląstos navikų šalinimo iki minkštųjų audinių įvairiausių sarkomų gydymo. Įtraukiamos onkologijos chemoterapijos ir onkologijos radioterapijos paslaugos. Yra stipri Molekulinės genetikos diagnostikos laboratorija, kurios gausi patyrusių specialistų komanda vietoje greitai nustato visus reikalingus genetinių anomalijų, paveldimumo, vėžio formų žymenis ir tai leidžia parinkti gydymą kaip galima anksčiau. Komandai vadovauja doc. dr. Jūratė Gruodė.

KAMERA. Radioterapijos Centro branduolinės medicinos skyriuje jau atliekami tyrimai su nauja trimatį vaizdą teikiančią gama kamera. Naujausios vėžio diagnostikos ir gydymo technologijos leidžia individualizuoti pacientų gydymą.

Ligoninėje jau dešimt metų dirbama multidalykinės komandos principu, kai kiekvieno naujo paciento gydymą kartu aptaria onkologai chemoterapeutai bei onkologai radioterapeutai, terapinio, chirurginio profilio, genetikos, laboratorijos specialistai.

"Šiuolaikinė onkologija yra nebe ta, kokia buvo prieš dvidešimt metų. Šiandien yra efektyvių priemonių tiek šalutinių reiškinių kontrolei, tiek tausojančioms ir rekonstrukcinėms operacijoms. Pavyzdžiui, operuojant krūties vėžį iškart atliekama ir krūties rekonstrukcija - kad moteris galėtų nedelsiant grįžti į gyvenimą. Yra pacienčių, kurios atvyksta iš kitų miestų ir renkasi gydytis KUL dėl to, kad vienoje vietoje gali gauti visą kompleksinę pagalbą", - pastebi Onkologijos chemoterapijos klinikos vadovas, Onkologijos chemoterapijos skyriaus vedėjas Alvydas Česas. Anot jo, šiandien neužtenka vien gydyti - galvojama apie geresnę žmogaus gyvenimo kokybę bei psichologinę savijautą.

Vakarų regiono onkologai pirmieji Lietuvoje pradėjo taikyti plaukų išsaugojimo technologiją.

Pernai ligoninės Radioterapijos ir branduolinės medicinos centre atnaujinta išorinės radioterapijos planavimo sistema. Todėl pacientų gydymo planavimas vyksta greičiau ir sklandžiau. "Įkurtos papildomos darbo vietos gydytojams, kontūruojantiems švitinimo tūrius. Naviko ribos tikslinamos magnetinio rezonanso tomografijos pozitronų emisijos tomografijos ir kompiuterinės tomografijos kombinacijos pagalba. Toliau plėtojamas arkinės rotacinės radioterapijos metodas", - aiškino Radioterapijos skyriaus vedėja doc. dr. Aista Plieskienė.

Ortopedai-traumatologai dirbo nuolat

Klaipėdos universitetinės ligoninės Traumatologijos departamento vadovas Vidmantas Žegunis pabrėžia, kad ortopedija-traumatologija visą laiką buvo būtina ir pagalba traumas patyrusiems pacientams buvo teikiama nepertraukiamai. Pacientai gaudavo ambulatorinę pagalbą atvykę į skubios pagalbos skyrių arba hospitalizuojami ir atliekamos operacijos.

Kadangi traumatologinė pagalba dažniausiai ir yra skubi, reikėjo imtis papildomų saugumo priemonių tiek dėl pacientų, tiek dėl personalo sveikatos. Pavyzdžiui, operacijos atliekamos specialiai paruoštose operacinėse, dėvint specialią aprangą. Tačiau skubi pagalba nebuvo sutrikusi.

"Nors pandeminė situacija nėra visiškai stabilizuota ir turime laikytis tam tikrų apribojimų, bet šiuo metu jau visa ligoninė grįžta prie normalaus darbo ir visi skyriai funkcionuoja. Karantinas davė ir teigiamų dalykų, pavyzdžiui, buvo sąlygos ieškoti būdų, kaip gydymą padaryti efektyvesnį, kad žmonėms reikėtų mažiau laiko praleisti ligoninėje", - pastebi Traumatologijos departamento vadovas. Jis atkreipė dėmesį, kad planinės operacijos taip pat negali būti ilgam atidedamos, nes tai gali pabloginti pacientų, kuriems reikalinga pagalba, būklę. Dėl to dabar ir skubama atnaujinti šias paslaugas.

"Tokia kryptimis mes atsinaujiname ir bandome grįžti į normalias vėžes. Ortopedijos-traumatologijos srityje mūsų ligoninė yra viena iš trijų, kuriose atliekama daugiausia sąnarių implantacijos operacijų - jau keletą metų stabiliai atliekame daugiau nei tūkstantį tokių operacijų. Dabar stengiamės suteikti paslaugas visiems pacientams, kuriems dėl karantino operacijos buvo atidėtos ar operacijos dar nebuvo suplanuotos, nors protezas jiems jau užsakytas. Norime kuo greičiau atlikti operacijas, kad žmonėms nebereikėtų kentėti skausmų. Jau apie mėnesį dirbame visu pajėgumu", - pasakojo gydytojas.

Kiekvienam pacientui parenkamas tinkamiausias implantas, kuris padeda sugrąžinti judėjimo laisvę. Medikai pastebi, kad dažnai žmonės įtariai žiūri į Ligonių kasų kompensuojamus sąnarių protezus, galvoja, kad reikia ieškoti kitokio ir papildomai mokėti pinigus. Tačiau gydytojas patikino, kad toks įtarumas neturi pagrindo: naudojami aukštos kokybės sąnarių implantai, kuriuos implantuoja visame pasaulyje.

V. Žegunis atkreipė dėmesį ir į palyginti naują metodą, kai atliekamas dalinis kelio sąnario protezavimas. Jis itin tinka pradinėse sąnarių ligų stadijose, kai kelio sąnarys ir raiščiai dar nėra visiškai susidėvėję. Šiuos protezus taip pat kompensuoja Ligonių kasos.

"Tokiu atveju mes pakeičiame tik tą dalį, kuri yra pažeista. Jei tik galima išsaugoti dalį natūralaus sąnario, tai visada yra gerai. Tai pažangus ir šiuo metu pasaulyje plačiai taikomas metodas, kuris dažnai efektyvumu nenusileidžia viso sąnario pakeitimui. Mūsų ligoninėje pernai, ko gero, tokių operacijų buvo atlikta daugiausiai. Po tokios operacijos pacientai kartais net kitą dieną atsistoja ant kojų, o apskritai gydymosi ligoninėje laikas sutrumpėja iki kelių dienų", - patirtimi dalijosi Traumatologijos departamento vadovas.

KUL taip pat atliekamos planinės kelio, peties, kitų sąnarių artroskopinės operacijos. Mažai invazyvių technologijų dėka net sudėtingos tokios operacijos atliekamos greitai ir kone prilygsta dienos chirurgijai. Dar šiais metais tikimasi pacientams pristatyti artroskopinės dienos chirurgijos naujovių, naujų specialistų, kurie teiks daugiau reikalingų paslaugų.

Nemažai žmonių kreipiasi ir dėl pėdos deformacijų, vadinamojo pėdos kauliuko problemų. Šios operacijos ligoninėje taip pat atliekamos ir sparčiai einama mažai invazyvių technologijų link, kad pooperacinis periodas būtų kuo trumpesnis.

"Raginu visus žmones, kurie kenčia sąnarių skausmus, registruotis konsultacijoms. Jų šiek tiek reikės palaukti, bet eilės tikrai nėra didelės ir reikalingą konsultaciją gausite po poros savaičių, o tada bus planuojamos ir operacijos. Stengiamės, kad eilės mažėtų", - pabrėžė V. Žegunis.

GALIMYBĖS. Ligoninė turi visas sąlygas teikti aukščiausio lygio chirurginio profilio paslaugas - dirba aukštos kvalifikacijos specialistai, naudojama pažangiausia technologinė įranga.

Sugrąžino ir estetines operacijas

Prie įprasto darbo ritmo grįžta ir visi Dienos, plastinės ir rekonstrukcinės chirurgijos skyriaus medikai. Skyriaus vedėjas Gintaras Gelžinis pabrėžė, kad onkologinėmis ligomis sergantiems žmonėms operacijos visą laiką vyko įprastai, nebuvo nė kiek pristabdytos, nes tai prilyginta skubiai pagalbai ir atidėlioti negalima. "Dabar visi dirbame pilnu tempu, toliau stabiliai vyksta onkologinės operacijos, jau atliekamos ir visos estetinės operacijos", - sakė G. Gelžinis. Neseniai prie Dienos, plastinės ir rekonstrukcinės chirurgijos skyriaus komandos prisijungė žinomas plastikos chirurgas dr. Arūnas Jankauskas.

Dienos operacijas teikia įvairių sričių specialistai: sporto traumų, kraujagyslių chirurgai, neurochirurgai, chirurgai, ginekologai, veido ir žandikaulių chirurgai, LOR medikai, krūtų chirurgai, rekonstrukcinės plastikos chirurgai bei kiti aukštos kvalifikacijos gydytojai.

Be onkologinių krūtų operacijų, teikiamos ir chirurgų, onkologų konsultacijos, atliekami krūtų echoskopiniai tyrimai, biopsijos. Jei dėl ligos šalinamos krūtys, atliekamos ir krūtų atkūrimo operacijas, kurios nebuvo sustabdytos. Daromos ir profilaktinės mastektomijos, jei nustatoma genų mutacija, ir kitos reikalingos konsultacijos bei operacijos.

Gydytojas G. Gelžinis akcentavo, kad sergančių medikų skyriuje nėra - dalis jau persirgo koronavirusu, o visi kiti yra paskiepyti, tad dirba visi poskyriai, o teikiamų paslaugų apimtys beveik grįžo į prieškarantininį lygį.

Aktyviai konsultuoja ir operuoja

Chirurgijos departamento vadovas prof. habil. dr. Narimantas Evaldas Samalavičius akcentavo, kad planinė pagalba antrojo karantino metu nebuvo sustabdyta, bet sumažinti srautai, teikiant prioritetą kai kurioms pacientų grupėms, pavyzdžiui, onkologinėmis ligoms sergantiems žmonėms.

"Sergamumas koronavirusu sumažėjęs, krūvis Infekciniame korpuse dirbantiems medikams taip pat jau mažesnis, tad daugiau specialistų gali grįžti prie planinės pagalbos teikimo. Mes taip pat esame pasiruošę reaguoti į didėjančius planinės pagalbos pacientų srautus. Turime tam ir technines galimybes - operacines, įrangą, ir specialistus - gydytojus bei slaugytojas. Žiūrime optimistiškai ir tikimės, kad padėtis palengva grįš į vėžes", - situaciją apžvelgė gydytojas.

ROBOTIKA. Vienintelėje Baltijos šalyse Klaipėdos universitetinėje ligoninėje vystoma robotinė chirurgija apima tris sritis: pilvo, urologines ir ginekologines operacijas. Šiuo metu jau atlikta per 450 robotinių operacijų.

Nenutrūko ir robotinės chirurgijos operacijos. Vienintelėje Baltijos šalyse Klaipėdos universitetinėje ligoninėje vystoma robotinė chirurgija apima tris sritis: pilvo, urologines ir ginekologines operacijas. Šiuo metu jau atlikta per 450 robotinių operacijų. Robotinė sistema ženkliai pagerina tikslumą, sumažina kraujo praradimą operacijos metu, taip pat - galimą invalidizaciją dėl nervų pažaidos, kas ypač svarbu prostatos, storosios žarnos, ginekologijos atvejų gydymui.

"Artėdami prie pusės tūkstančio operacijų galime pripažinti, kad robotinė chirurgija mūsų ligoninėje yra visiškai įsisavinta, yra prioretizuotos tam tikros operacijų grupės, kurioms, manome, robotinė chirurgija labiausiai pasitvirtina, pavyzdžiui, prostatos, storosios žarnos, gimdos ir gimdos priedų vėžio operacijoms atlikti. Galime ne tik pasiūlyti aukščiausio lygio robotinę chirurgiją visos Lietuvos pacientams, bet ir pasidalinti patirtimi su kolegomis užsienyje", - pabrėžė Chirurgijos departamento vadovas.

Pilvo ir robotinės chirurgijos skyriaus vedėjas dr. Vitalijus Eismontas, neseniai eksternu apgynęs medicinos mokslų daktaro disertaciją, teigė, kad įsisavintos ir sėkmingai atliekamos sudėtingos storojo žarnyno ir tiesiosios žarnos pašalinimo robotinės operacijos, kartu vystoma ir viršutinio virškinimo trakto robotinė chirurgija. Atliktos sudėtingos kepenų, antinksčių operacijos dėl gerybinių ir piktybinių auglių, stemplinės angos diafragmos išvaržos, stemplės achalazijos, svorio mažinimo operacijos.

Apie KUL medikų patirtį robotinėje chirurgijoje jau paskelbti moksliniai straipsniai tarptautiniuose prestižiniuose žurnaluose, ruošiami nauji.

"Norime pranešti Klaipėdos regiono gyventojams, kad galime suteikti visą planinę pagalbą ir kad visi, kurie atidėliojo vizitą dėl karantino, gali registruotis nelaukdami jo pabaigos. Mes dirbame ir esame pasiruošę jus priimti", - ragina medikai.

Neurochirurgijos klinikos vadovas doc. dr. Antanas Gvazdaitis pasidžiaugė, kad paskiepijus neurochirurgus įvyko lūžis ir visi darbuotojai grįžo prie įprasto darbo.

"Palyginti su prieš tai buvusiais nepandeminiais metais, pernai mūsų klinikoje suteikėme apie 80 procentų neurochirurginių paslaugų skaičiaus. Tai yra gana daug, nes kai kurios ligoninės nukentėjo labiau ir galėjo suteikti tik apie 30 procentų neurochirurginių paslaugų. Šiuo metu dirbame jau beveik įprastai, netrukus turėtume operuoti jau dviejose operacinėse", - pasakojo doc. dr. A. Gvazdaitis.

Neurochirurgai aktyviai konsultuoja ambulatoriškai, dalis konsultacijų vyksta nuotoliniu būdu, tačiau prireikus pacientai konsultuojami ir gyvai, jiems atliekami reikalingi tyrimai.

SKAIČIUS. Kasmet atliekama per 1 000 didžiųjų neurochirurginių operacijų.

KUL Neurochirurgijos klinikoje atliekamos visos galvos ir nugaros smegenų, stuburo ir periferinių nervų operacijos, taip pat ir pačios sudėtingiausios: arterinių aneurizmų, arterioveninių malformacijų, visų rūšių navikų, kraujagyslių stenozių ir galvos smegenų, stuburo ir nervų trauminių pažeidimų. Gydomos įvairios neurochirurginės patologijos: galvos ir stuburo smegenų navikai, aneurizmos, insultai, traumos, degeneracinės ligos, nervų spaudimo (tuneliniai) sindromai ir kiti sutrikimai.

KUL Neurochirurgijos klinika yra viena didžiausių chirurgijos klinikų visame Vakarų Lietuvos regione, kuri pagal tarptautinius standartus atitinka labai intensyviai dirbančio universitetinio lygio chirurgijos centro reikalavimus. Čia atliekamos ir labai sudėtingos daugiaprofilinės operacijos, kada vienu metu pacientą kartu operuoja įvairių specialybių gydytojų komanda. Sėkmingai įdiegtos ir plačiai taikomos minimaliai invazinės operacijos.

Gimdymai - saugioje aplinkoje

Klaipėdos universitetinė ligoninė yra vienintelė gydymo įstaiga Vakarų Lietuvoje, teikianti aukšto lygio kvalifikuotą akušerinę pagalbą gimdyvėms ir naujagimiams.

Akušerijos klinikos vadovas prof. dr. Linas Rovas akcentavo, kad specialistai visą laiką, net ir karantino metu, nenutrūkstamai teikė ir teikia paslaugas bei pagalbą Vakarų Lietuvos nėščiosioms, gimdyvėms ir naujagimiams, laikydamiesi visų saugumo reikalavimų.

Gimdyvė, atvykusi į Priėmimo skyrių, yra patikrinama, ar neserga COVID-19 liga, o tada patenka į Gimdymo skyrių. Kiekvienai motinai su kūdikiu skiriama atskira jauki ir šiuolaikiškai įrengta palata.

COVID-19 teigiamą testą turinčios gimdyvės gimdo atskirose patalpose, į kurias patenkama per atskirą įėjimą, atskiru liftu. Būsimos mamos yra visiškai izoliuotos nuo kitų gimdyvių. Jų priežiūra rūpinasi suburta atskira specialistų komanda. Gimdymo metu naudojamos reikiamo lygio asmens apsaugos priemonės, o Akušerijos skyriuje dirbantis personalas griežtai laikosi rekomendacijų, kaip elgtis su COVID-19 užsikrėtusiomis pacientėmis.

NENUTRŪKSTAMAI. Ligoninės Akušerijos ir ginekologijos departamento specialistai visą laiką, net ir karantino metu, nenutrūkstamai teikė ir teikia paslaugas bei pagalbą nėščiosioms, gimdyvėms ir naujagimiams, laikydamiesi visų saugumo reikalavimų. COVID-19 infekuotoms gimdyvėms įrengtos atskiros palatos.

Pagrindinis prioritetas yra gimdyvių ir personalo apsauga. Dėl to vyras ar kitas gimdyvės artimasis, norintis dalyvauti gimdyme, turi būti pasidaręs COVID-19 testą. Jei tyrimas atliktas ne vėliau nei prieš 72 val. ir tyrimo rezultatas buvo neigiamas bei asmuo laikėsi saviizoliacijos, pakartotinai tyrimas neatliekamas. Gimdyvės artimasis privalo pateikti atspausdintą atsakymą priėmimo skyriaus akušerei. Jei tyrimas atliktas vėliau nei prieš 72 val., bet ne vėliau nei prieš 14 dienų, gimdyvės artimajam priėmimo skyriaus akušerė paima mėginį. Jei gimdyvės artimajam tyrimas nebuvo atliktas iš viso arba atliktas vėliau nei prieš 14 dienų, artimasis į gydymo įstaigą nėra įleidžiamas.

Kiekvieną atvykstančią nėščiąją ar gimdyvę pasitinka didelę profesinę patirtį turinti akušerė, tuo metu dirbanti tik su šia viena paciente. Akušerė visus gydymo veiksmus, gimdymo eigos rezultatus nuotoliniu būdu nuolat derina su budinčiu gydytoju. Prasidėjus vaisiaus išstūmimo laikotarpiui ar kilus bent menkiausiai abejonei dėl gimdyvės, vaisiaus ar naujagimio būklės, iškart iškviečiamas gydytojas akušeris-ginekologas, jei reikia, ir gydytojas neonatologas. Jei gimdyvė pageidauja gimdymo nuskausminimo, į izoliacinę palatą pakviečiama anesteziologų komanda. Nėščiosiomis ir gimdyvėmis rūpinasi patyrusių, profesionalių medikų komanda iš Nėštumo patologijos, Gimdymo bei Pogimdyminio skyrių. Naujagimiams specializuotą pagalbą teikia Naujagimių reanimacijos ir intensyviosios terapijos bei Naujagimių patologijos ir neišnešiotų naujagimių skyrių medikai.

Urologai pastebi sunkesnes pacientų būkles

Klaipėdos universitetinėje ligoninėje, taikant naujausius medicinos mokslo laimėjimus, atliekamos visos urologijos srities operacijos: onkologinės, taip pat akmenligės, gerybinės prostatos hiperplazijos, uroginekologinės operacijos. Būtent šiame skyriuje pradėtos išorinės litotripsijos, ureteroskopijos, radikalios šlapimo ir prostatos šalinimo operacijos Vakarų Lietuvoje. KUL urologai konsultuoja Onkologinėje bei konsultacinėse poliklinikose.

Pastebima, jog sumažėjo ne tik planinių operacijų, kurias galima atidėti, bet ir operacijų dėl onkologinių ligų. Medikams ypač kelia nerimą prevencinės prostatos vėžio diagnostikos programos sustojimas. "Stebėdami ligonių srautus matome, kad atvyksta daugiau sunkiai sergančių ligonių, kurių būklė pablogėjo negaunant savalaikės pagalbos. Tokius ligonius gydyti sunkiau, o ir pačiam ligoniui reikia pasiruošti labiau invazyviam ir ilgesniam gydymui. Gerbiami pacientai, jei jaučiate ligos požymius, nebijokite kreiptis į specialistus. Ligoninėje sureguliuoti ligonių srautai, paskiepytas medicinos personalas, vyksta profilaktinis reguliarus darbuotojų patikrinimas dėl COVID-19. Pandemija sustabdė įprastą gyvenimo ritmą, tačiau nesustabdė ligų. Svarbu suprasti, kad norint išvengti ligos progresavimo - būtina laiku pradėti gydymą", - akcentuoja Urologijos skyriaus vedėjas Raimundas Venckus.

Pacientui, besikreipiančiam į KUL dėl prostatos ar kitų šlapimo sistemos organų sutrikimų ištyrimo ir gydymo, pasiruošusi padėti aukščiausio lygio multidisciplininė gydytojų specialistų komanda - gydytojai urologai, chirurgai, onkologai chemoterapeutai, onkologai radioterapeutai, reabilitologai. Šie specialistai kiekvienam besikreipiančiam pacientui pritaiko tinkamiausią gydymo metodą. O prostatos vėžiu sergančių ligonių gydymo galimybės gali būti įvairios - nuo stebėjimo taktikos esant žemai prostatos vėžio rizikai, iki operacinio, suderinto spindulinio gydymo, kai skiriama išorinė ir kontaktinė spindulinė terapija ar tik brachiterapijos metodas.

Turėdami visą naujausią uroginekologijoje naudojamą įrangą, KUL gydytojai urologai gali ne tik tiksliai diagnozuoti sudėtingą uroginekologinę patologiją, bet ir efektyviai gydyti ir pritaikyti naujausius gydymo metodus Lietuvoje.

Ligoninėje esama ištyrimo aparatūra (kompiuterinė tomografija, branduolinis magnetinis rezonansas, izotopinė skenografija) detaliai nurodo onkologinės ligos išplitimą ir galimą aplinkinių audinių pažeidimą. KUL sukurtos palankios uroonkologinių pacientų diagnostikos, gydymo bei bendradarbiaujant su kitų sričių gydytojais specialistais, tolesnio jų stebėjimo sąlygos.

Informacija

Registruotis planinėms gydytojų specialistų konsultacijoms galima telefonais: (8 46) 396523, (8 46) 396568, (8 46) 396594, (8 46) 396684, internetu: http://ipr.kul.lt

Vitos JUREVIČIENĖS ir KUL nuotr.

Sidebar placeholder