Klausos negalia neturi trukdyti švęsti
Klausos negalia neturi trukdyti švęsti

Klaipėdoje gyvenantys klausos negalią turintys žmonės kaip ir sveikieji nori dalyvauti miesto renginiuose, šventėse. Tačiau tam, kad jie jaustųsi visaverčiais miesto bendruomenės nariais, trūksta specialių ekranų, kuriuose į gestų kalbą būtų verčiamos renginių kalbos.

Vakar į posėdį susirinkusi Neįgaliųjų reikalų taryba sakė sulaukusi kurčiųjų pastabos, jog kituose miestuose didelių švenčių metu yra vertėjai į gestų kalbą, kad visi suprastų, apie ką kalbama, o Klaipėdoje esą tokios paslaugos nėra. Šios tarybos pirmininkas Kazys Bagdonas "Klaipėdos švenčių" vadovo Romando Žiubrio klausė, ar įmanoma tai padaryti.

Pasak R. Žiubrio, rengiant Lietuvos kultūros sostinės programą kokio nors prioriteto ar akcento, kad būtų kuriamos ir teikiamos programos specialiai neįgaliesiems, nebuvo.

"Tai, ką išgirdau dėl vertimo į gestų kalbą, yra fantastiški dalykai, apie kuriuos mes net nesusimąstome. Galėtume tai integruoti į savo renginius, tik reikia sugalvoti, kuriose vietose, kaip tai turėtų atsirasti, kurių renginių metu tai galėtų būti", - sakė R. Žiubrys.

Jis pridūrė, kad jei bus tokios paslaugos poreikis, bus pasistengta ją suorganizuoti. Esą nesinorėtų skubėti ką nors įrenginėti, jeigu kurčiųjų renginyje, pavyzdžiui, nebus nė vieno.

"Pernai Jūros šventėje buvo pakyla judėjimo negalią turintiems žmonėms. Ją įrengėme, o buvo ten trys žmonės. Reikia žinoti poreikį, kurio tipo renginiuose ketina dalyvauti kurtieji, o jeigu yra poreikis, jis visada patenkinamas", - tikino R. Žiubrys.

Klaipėdos kurčiųjų reabilitacijos centro direktorė Nijolė Kaminskienė sakė, kad klausos negalią turinčių asmenų bendruomenė nori dalyvauti ne tik savuose renginiuose.

"Į didžiąsias šventes kurtieji tikrai renkasi, pati jose dalyvauju. Mums įdomu, bet tik pasižiūrime - kas ką sako, apie ką sako, ką sveikina, kokius gražius žodžius sako, mes nežinome. Metai iš metų tylėjome, galvojau, kad kurtieji niekur neina, yra uždaresnė bendruomenė, jiems neįdomu. Bet po truputį bendruomenė šviesėja, važiuojame į renginius Kaune, Telšiuose, kur renginių metu būna verčiama į gestų kalbą", - padedama vertėjos pasakojo N. Kaminskienė.

Pasak jos, praėjusiais metais Klaipėdos kurtieji liepos 6-ąją vyko net į Trakus, kad ten kartu su kitais klausos negalią turinčiais žmonėmis galėtų giedoti Lietuvos himną.

Klaipėdos apskrities gestų kalbos vertėjų centro direktorė Nijolė Kaubrienė priminė, kad centro paslaugos yra nemokamos.

"Kurtieji iki šiol nereiškė didelio noro dalyvauti miesto renginiuose, vis dėlto atėjo laikas, kai jie irgi nori būti matomi, jiems reikalingi ir miesto renginiai. Bendradarbiaujame su kitų apskričių vertėjų centrais. Žinome, kad buvo verčiami Telšių kultūros sostinės renginiai, Vilnius verčia visus didžiuosius renginius, Kaunas taip pat. Mūsų centras įsipareigoja užtikrinti vertėjų paslaugą. Tai nemokama paslauga, apmokama valstybės, tereikia, kad renginio organizatoriai parūpintų ekraną ir įrangą", - sakė N. Kaubrienė.

Tarybos narė Nina Puteikienė sakė mananti, kad ši situacija rodo, kad nepastebimi kitokie žmonės.

"Tai rodo mūsų visuomenės nebrandumą", - pareiškė politikė ir pridūrė, kad vertimą į gestų kalbą reikėtų suorganizuoti šiemet vyksiančiam jungtiniam 4 Klaipėdos muziejų projektui "Muzė veža", vyksiančiam miesto autobusuose.

Pasiryžęs imtis veiksmų buvo ir Kultūros centro Žvejų rūmų direktorius Alvydas Lenkauskas.

"Anksčiau nepagalvojau, kad tai reikia daryti. Gal per darbus buvom pamiršę. Grįšiu, sėsim su pavaduotoja, žiūrėsim, gal net šiemet pradėsime tai daryti. Manau, kad vertimo poreikis valstybinių švenčių renginiuose negali net būti diskutuotinas. Jei nepavyks vertimo suorganizuoti Atgimimo aikštėje, tai bandysime padaryti "Švyturio" arenoje", - apie artėjančius Vasario 16-osios renginius kalbėjo A. Lenkauskas.

Neįgaliųjų reikalų taryba sutarė kreiptis į Savivaldybės administracijos direktorių su prašymu padėti 2017 m. valstybinių švenčių metu suorganizuoti vertimą į gestų kalbą, o kitais metais plėsti šią paslaugą gerinant lankymosi renginiuose sąlygas ir judėjimo negalią turintiems žmonėms, kad jiems netektų žiūrėti tik į nugaras.

Klaipėdos mieste šiuo metu yra apie 300 kurčiųjų, apskrityje - apie 900.

Raktažodžiai
Sidebar placeholder