Kodėl kartais jaučiamės blogai?

Kodėl kartais jaučiamės blogai?

Įrodyta, kad besikeičiantis metų, paros laikas bei tam tikru ritmu orbitomis judantys dangaus kūnai veikia visus gyvus organizmus, taip pat ir žmogų. Juk ne šiaip sau pavasarį ir vasarą jaučiame energijos antplūdį ir mėgaujamės gera savijauta, o rudeninė depresija ir lėtinių ligų paūmėjimai ne vieną žmogų varo į neviltį.

Pastebėta, kad žmogų veikia kelių tipų natūralus paros, saulės, mėnulio ritmas. Mokslininkai nustatė, kad didžiausio saulės aktyvumo metu užklumpančios magnetinės audros jautriems žmonėms gali išprovokuoti širdies ir kraujagyslių sistemos sutrikimus, galvos skausmus ir kraujospūdžio pokyčius, o mėnulio pilnaties metu žemėje padaugėja potvynių, suaktyvėja labilios nervų sistemos bei nestabilios psichikos ligoniai, padaugėja traumų ir nelaimingų atsitikimų. Tą konstatuoja ir gydytojai praktikai.

Mokslo šaka, tyrinėjanti periodinių ciklų poveikį gyviesiems organizmams, vadinama chronobiologija. Jau gilioje senovėje kinai tikėjo, kad planetų judėjimas turi įtakos bioritmų ciklų, kurie prasideda vos tik gimus ir trunka visą gyvenimą, kaitai. Tuomet ir prasideda paros ritmas (veikiantis pagal šviesos ir tamsos ciklus) bei ima tiksėti vidinis 24 valandų biologinis laikrodis, kuris yra vadinamas bioritmais.

Pasak mokslininkų, bioritmai - tai gyvybės pagrindas, nuo jo priklauso visų gyvų organizmų adaptacija žemėje, nulemianti cikliškas žmogaus fiziologines būsenas, intelektines galimybes ir įvairius emocijų svyravimus. Deja, šiuolaikinėje kibernetinėje visuomenėje nusistovėjusių bioritmų bei darbo ir poilsio režimo nepaisymas neišvengiamai išderina ne tik atskirų organų, bet ir daugelio gyvybiškai svarbių sistemų, funkcijų veiklą.

Tokie ritmai, kai organizmo funkcijų svyravimas dėsningai kartojasi per parą, vadinami cirkadiniais (lot. „circa“ - maždaug, „dies“ - diena, para). Mokslininkai nustatė, kad žmoguje ritmingai keičiasi apie 100 įvairių funkcijų - arterinis kraujospūdis, pulsas, žmogaus kūno temperatūra, skrandžio sulčių gamyba, ląstelių dauginimasis ir kt.

Nustatyta, kad žmogaus darbingumas yra didžiausias nuo 8 val. ryto iki 12 val. dienos (nuo antradienio iki ketvirtadienio), o mažiausias pirmadienį ir penktadienį. Nuo 12 val. iki 13 val. vyksta didesnis skrandžio sulčių išsiskyrimas, todėl tai yra idealus pietų metas.

Chronobiologai nustatė, kad žmogaus organizmas yra labiausiai pažeidžiamas nakties metu, kai sutrinka miegas ar kai tenka dirbti naktinėmis pamainomis. Dėl to organizmas greičiau išsenka ir pasensta.

Labiausiai pajaučiame savo biologinio laikrodžio egzistavimą, kai tenka pakeisti laiko ar klimato juostas. JAV atlikti moksliniai tyrimai su stiuardesėmis, kurios dažnai kerta laiko juostas, patvirtino laiko juostų kirtimo neigiamo poveikio sveikatai faktą.

Taip pat nustatyta, kad šviesa slopina melatonino išsiskyrimą, o tamsa skatina. Tik tamsiu paros metu žmogaus smegenų kankorėžinė liauka pradeda gaminti vadinamąjį miego hormoną melatoniną, kuris sinchronizuoja visus bioritmus, naikina aktyvius ir kenksmingus laisvuosius radikalus, skatinančius piktybinių auglių atsiradimą, ir yra vienas iš geriausiai žinomų antioksidantų. Dėl to pagerėja savijauta, sveikata ir lėčiau senstama.

Cirkadinius ritmus žmogaus organizme reguliuojantis virškryžminis branduolys yra susijęs su regos nervais. Todėl suprantama, kad cirkadinių ritmų reguliacijai daugiausia įtakos ir turi dienos šviesa.

Įrodyta, kad savižudybių skaičius taip pat priklauso ir nuo vitamino D3, kuris gaminamas odoje dėl ultravioletinių saulės spindulių. Kuo trumpesnės ir tamsesnės dienos, tuo nuotaika ir bendra savijauta būna prastesnė. Nors užtenka kasdien vos po 20 min. pabūti saulėje, tačiau šio vitamino stokoja net 50 proc. Rytų Europos gyventojų.

Saulės šviesoje pasigaminantis „laimės hormonas“ serotoninas irgi kontroliuoja žmogaus emocijas ir nuotaikas. Pastebėta, kad jo kiekis smegenyse labai sumažėja rugsėjo-sausio mėnesiais.

Atrodytų, visi jau pripratome prie bemaž tris dešimtmečius (nuo 1981 m.) kasmet keičiamo laiko, kai paskutinį kovo sekmadienį 3 val. pereinama prie vasaros laiko (pridedame vieną valandą, pasukdami laikrodžio rodyklę 1 val. pirmyn), o paskutinį spalio sekmadienį - prie žiemos laiko (atimame vieną valandą, pasukdami laikrodžio rodyklę 1 val. atgal). Tačiau faktas, kad dėl šio laikrodžių persukimo objektyvus ir ciklinis astronominis laikas nebesutampa su žmogaus biologiniu laiku.

Nors Lietuvoje veikiantis Rytų Europos juostinis laikas ir atitinka didesnės dalies teritorijos laiką, tačiau įvedus vasaros laiką yra sutrikdomas miegas bei išbalansuojamas žmogaus biologinis laikrodis.

Neigiamas vasaros laiko poveikis yra susijęs su ankstyvu kėlimusi bei ankstesne nei įprasta veiklos pradžia. Atsiradęs mieguistumas, bloga nuotaika, psichologinė įtampa, o kartais ir papildomas stresas neigiamai veikia darbingumą, atsiranda didesnė klaidų ir avarijų tikimybė. Todėl laiko kaitaliojimas ne tik prieštarauja gamtos ciklams, bet ir yra žalingas nusistovėjusiam žmogaus gyvenimui ir bioritmams.

Parengta pagal dienraštį „Vakaro žinios“

Skaitomiausi portalai

Raktažodžiai

Rašyti komentarą

Plain text

  • HTML žymės neleidžiamos.
  • Linijos ir paragrafai atskiriami automatiškai
  • Web page addresses and email addresses turn into links automatically.
Sidebar placeholder