Kodėl viena vakcina tapo „brokuota“? Pristabdžius skiepijimą gydytojai aiškina, iš kur kilo baimės ir nepasitikėjimas
Kodėl viena vakcina tapo „brokuota“? Pristabdžius skiepijimą gydytojai aiškina, iš kur kilo baimės ir nepasitikėjimas

Nors šiuo metu dalis gyventojų, išsigandę šalutinių reakcijų, nėra linkę skiepytis būtent „AstraZeneca“ vakcina, gydytojai teigia, kad čia ne vieta pageidavimams ir ramina, jog visi skiepai vienodai saugūs ir efektyvūs. Visgi naujo nerimo sukėlė žinia apie Austrijoje sustabdytą šios vakcinos partiją, kai po skiepo viena seselė mirė, o kita atsidūrė ligoninėje. Laikinai stabdanti vakcinavimą viena šių skiepų serija pranešė ir Lietuva.

Prieš kelias dienas Austrija pranešė sustabdžiusi skiepijimą vienos partijos „AstraZeneca“ vakcinomis, kai 49-erių moteris mirė dėl sunkaus krešėjimo sutrikimo, o 35-erių moteriai išsivystė plaučių embolija (ūmi plaučių liga, kurią sukelia išstumtas kraujo krešulys). 

Federalinis sveikatos priežiūros saugos biuras (BASG) teigė, kad kraujo krešėjimo sutrikimų nėra tarp žinomų šalutinių vakcinos efektų. Pradėtas tyrimas, kurio metu bus siekiama išaiškinti bet kokį galimą ryšį.

Atsargumo priemonių besiimanti pranešė ir mūsų Sveikatos apsaugos ministerija. Pranešta, kad Valstybinė vaistų kontrolės tarnyba (VVKT), sulaukusi informacijos iš Austrijos kompetentingos institucijos, rekomendavo laikinai sustabdyti vakcinos „AstraZeneca“ serijos ABV5300 naudojimą.

Anot tarybos, dėl šios serijos vakcinų ir Lietuvoje buvo gauta keliolika pranešimų, tačiau apie itin sunkias nepageidaujamas reakcijas nepranešta. Įtarimų sukėlusios serijos vakcinos buvo pristatytos į 17 Europos Sąjungos šalių. Iš jų vakcinos vartojimą laikinai sustabdė šešios: Lietuva, Latvija, Liuksemburgas, Estija, Graikija ir Austrija.

Kaip portalui tv3.lt pasakojo klinikinė farmakologė Simona Stankevičiūtė, Austrijos vaistų agentūra priėmė sprendimą laikinai sustabdyti partiją, kol yra tiriami šie atvejai, tačiau jie tikrai nėra siejami su vakcina.

„Šiuo metu Europos vaistų agentūra mus informavo, kad tikrai šie atvejai nėra siejami su vakcina, nes nei plaučių embolija, nei staigi mirtis nėra būdingos nepageidaujamos reakcijos vakcinai. Tai tiesiog nėra siejama su vakcinavimu, tai vėlgi greičiausiai yra sutapimas.

Bet, taip, lygiai taip pat kaip ir Lietuvoje, taip ir Austrijoje, žmonės nerimauja. Todėl jų agentūra ir pasirinko sustabdyti partiją, pabaigti tyrimą, viską paaiškinti ir tada toliau skiepyti“, – aiškino specialistė, VVKT viršininko patarėja.

Sutapimas neįrodo priežastingumo

Specialistė pažymėjo, kad skiepas neapsaugo nei nuo plaučių embolijos, nei nuo miokardo infarkto ar jokios kitos ligos.

„Reikia nepamiršti, kad sutapimų visada gali būti. Štai vienas gydytojas pasakojo savo asmeninę patirtį. Jo žmona yra vaikų gydytoja ir skiepija daug pacientų. Ir buvo atvejis, kai ji kaip tik ruošėsi skiepyti pacientą nuo meningokokinės infekcijos ir trejų metų vaikui įvyko didžiulis traukulių priepuolis. Vėliau, po kelerių metų jis numirė dėl neurologinės ligos. 

Ir gydytojas sako – jei žmona tą vaiką būtų paskiepijus trimis minutėmis anksčiau ir priepuolis būtų įvykęs po vakcinos, niekada tam žmogui neišmuštume minties, kad tai įvyko ne dėl vakcinos. Taigi gali būti, kad tave paskiepys ir tu susirgsi bet kokiomis ligomis, bet tai jokiu būdu nereiškia, kad tai bus dėl vakcinos“, – pastebėjo S. Stankevičiūtė.

Atvejis kelia klausimų 

LSMU profesorius, gydytojas infektologas Alvydas Laiškonis tuo metu pasakojo, kad šis atvejis jam kelia klausimų.

„Tikrai labai sudomino šis atvejis. Gaila, bet apie šiuos du atvejus Austrijoje jokios daugiau medžiagos neradau, detalūs tyrimai dar nėra atlikti. Tad dar negalima pasakyti, kokia buvo to priežastis", – sakė jis.

Profesorius priminė, kad ir Lietuvoje prieš kurį laiką pranešta apie 77-erių staigią vyro mirtį Pasvalyje iškart po vakcinacijos šio gamintojo skiepu, tačiau apgailestavo, kad atvejis nebuvo detaliau ištirtas.

„Labai gaila, kad nebuvo atlikta skrodimo. Galbūt reikėjo įtikinti artimuosius, nes paliko daug abejonių. Jei būtų pasakyta, kad įvyko infarktas ar trūko aorta, ar buvo prieširdžių skilvelių virpėjimas, tada būtų aišku, kad su skiepais jokio ryšio neturi“, – kalbėjo gydytojas.

Portalo tv3.lt žiniomis, minimu atveju poreikio atlikti skrodimą nematė patys gydytojai, artimieji tam nebūtų prieštaravę.

A. Laiškonio svarstymu, įdomu, kodėl daugelis tokių įvykusių incidentų yra susiję su „AstraZeneca“ vakcina, tačiau pats atsakymo neturėjo: „Tai jie sumažina savo gamybą, tai atsiranda tokie dalykai, išties kažkas čia nėra aiškaus.“

Pakankamai medžiagos apie skiepus surenkama per 5–7 metus

Profesorius kartu pasakojo pateisinęs kai kuriuos žmones, kuriems iš pradžių kilo abejonių dėl „AstraZeneca“ vakcinos, nes ir pats aiškiai matė gamintojo teikiamus duomenis, kad 3-ios fazės klinikinis tyrimas atliktas su iki 65 m. amžiaus žmonėmis.

„Ir kai parašoma, kad, galima galvoti, jog šis skiepas gali būti efektyvus ir vyresnio amžiaus žmonėms, tai gyvenime niekada nesu skyręs vaisto žmogui, kuris, galima galvoti, kad jums padės. Neturiu teisės skirti vaisto abejodamas dėl jo efektyvumo. Juk kaip pacientas priims tokį dalyką?

Tai, man atrodo, toks šaršalas, ypač tarp pedagogų, ir kilo paskaičius tokį aprašą. Todėl ir buvo daug atsisakančiųjų ir, sako, susikaupė tos vakcinos atsargų. Tai man kol kas ši situacija neaiški ir, tikiuosi, vėliau gyvenime išaiškės“, – pasakojo jis.

Gydytojas pridūrė, kad, natūralu, praėjo dar per mažai laiko, jog būtų galima viską aiškiai sudėlioti į vietas, nes tai vis tik naujos vakcinos.

„Reikia surinkti pakankamai medžiagos. Prisimenu, kai prasidėjo pirmieji skiepai ir skiepydavome vaikus nuo raupų, tai tik per 5–7 m. susikaupia pakankamai medžiagos, kas ir kodėl, o dabar viskas dar vyksta pusės metų laikotarpyje, viskas labai šviežia ir tikrai daug neaiškių klausimų“, – pasakojo jis.

Teigia, kad efektyvumas pakankamas visose amžiaus grupėse

Savo ruožtu S. Stankevičiūtė aiškino, kad nors pirminėje gamintojo informacijoje pateikiamas konkretus amžius žmonių, su kuriais vakcina buvo išbandyta, realaus laiko duomenys jau leidžia teigti šios vakcinos efektyvumą visoms amžiaus grupėms.

„Ta diskusija ir žinutė preparatų charakteristikos santraukoje, kad trūksta duomenų apie vakcinos veiksmingumą vyresnio amžiaus žmonėms, atsirado iš to, kad pacientų, dalyvavusių registraciniame tyrime ir buvusių vyresnio amžiaus, buvo nelabai daug. Ligos atvejų irgi buvo per mažai, kad įvertintų tikrąjį vakcinos veiksmingumą tame pogrupyje. 

Kas tokiu atveju daroma? Žiūrima į pakaitinius žymenis – imuninį atsaką, t. y. antikūnų kiekį. Ir dėl įvairiausių priežasčių būtent tame registraciniame tyrime antikūnų kiekis vyresnio amžiaus žmonėms buvo kiek mažesnis nei kitoje populiacijoje. Ir dėl to šitas neapibrėžtumas būtinai turėjo būti atspindėtas dokumentuose“, – aiškino gydytoja.

Anot jos, iš pradžių šį neapibrėžtumą šalys interpretavo skirtingai, tačiau šiuo metu turimi realieji duomenys iš Škotijos, Jungtinės Karalystės ir kitų šalių rodo, kad vakcinos veiksmingumas, ypač jei antra doze skiepijama vėliau – po 11–12 savaičių, tikrai yra pakankamas visose amžiaus grupėse.

„Pasaulyje įvairiomis vakcinomis jau yra paskiepyta virš 50 mln. žmonių, taigi turima daug realių duomenų. Todėl tiek Lietuvoje, tiek kitose šalyse apsispręsta skiepyti visas amžiaus grupes“, – sakė S. Stankevičiūtė. 

Pasiteiravus, kada galėtų pasikeiti pačios pakuotės lapelis, kuris gali ir toliau kelti dalies gyventojų nepasitikėjimą ir diskusijas, pašnekovė sakė, kad tai gali kiek užtrukti, mat tai yra biurokratinis procesas.

Be kita ko, pašnekovė pabrėžė, kad aptariama vakcina galimomis šalutinėmis reakcijomis tikrai niekuo nesiskiria nuo kitų ir ja skiepytis saugu kaip ir bet kuria kita šalyje patvirtinta vakcina.

Vienodai apsaugo nuo patekimo į ligoninę

Tikindamas, kad pasklidusios kalbos apie „AtraZeneca“ vakcinos baisumus yra prastos komunikacijos apie skiepus pasekmė, prof. Vytautas Usonis portalui tv3.lt yra pateikęs svarbaus tyrimo įžvalgas. Jos, profesoriaus teigimu, turėtų padėti sudėlioti taškus ant „i“ dėl nepagrįstų abejonių apie kurios nors vakcinos veikimą.

„Štai neseniai gavau labai įdomų straipsnį, kur pateikiami tyrimų iš Škotijos rezultatai. Ištyrus 5,4 milijono žmonių aiškintasi, kaip realiame gyvenime veikia COVID-19 vakcinų efektyvumas. Tyrėjai pasirinko tai įvertinti pagal hospitalizavimo rodiklius – koks vakcinos veiksmingumas apsaugant nuo stacionarizavimo. Ir matomi fantastiški rezultatai.

Lyginant „Pfizer“ ir „AstraZeneca“ vakcinas po pirmos pastarosios vakcinos dozės pasiekta 95 proc. veiksmingumo apsauga nuo hospitalizavimo, skiepijant „Pfizer“ vakcina – 94 proc. Tai – labai aukšti rezultatai. Tyrėjai pabrėžia, kad vertino laiką iki antros dozės akcentuodami, kad tai dar nereiškia, jog pakanka vienos dozės, būtina ir antroji. Tačiau vien toks didelis vakcinos veiksmingumas jau po pirmos dozės Lietuvoje yra labai aktuali žinia“, – pabrėžė jis.

Skiepų pasirinkimo nenumatyta

Tuo metu SAM informavo, kad šiuo metu, kol vakcinų kiekiai yra riboti, galimybė pasirinkti, kuria vakcina skiepytis, nėra numatyta.

„Gyventojai skiepijami tokia vakcina, kokia jų atvykimo metu yra naudojama konkrečioje asmens sveikatos priežiūros įstaigoje. Jeigu tuo metu įstaigoje yra ne vienos rūšies vakcina, įstaiga gali parinkti vakciną savo nuožiūra arba liesti pasirinkti pačiam gyventojui.

Kaip informavo ministerija, iki kovo 9 d. į Lietuvą buvo pristatyta 67,7 tūkst. „AstraZeneca“ vakcinos dozių, sunaudota 52,7 tūkst. Antradienį Lietuvą pasiekė nauja šio gamintojo vakcinų siunta – 33,6 tūkst. dozių. SAM aiškinimu, jos bus paskirstytos vakcinacijos centrams per antradienį-trečiadienį.

Dažnesnės, bet ne sunkesnės reakcijos

Portalas tv3.lt primena, kad „AstraZeneca“ vakcina kiek kitokia nei pirmiau patvirtintos „Pfizer“ ir „Moderna“ gamintojų. „AstraZeneca“ vakcina yra sukurta DNR viruso pagrindu ir yra pagrįsta adenovirusais, kurie yra kaip nešikliai – į juos įterpiamas koronaviruso genas.

„Vakcinos sudėtyje yra adenovirusas, t. y. tokie virusai, su kuriais mes nuolat susiduriame ir kurie sukelia arba lengvus peršalimo simptomus, arba jokių. Todėl jie laikomi nekenksmingais. Tačiau šis virusas yra pakeistas, modifikuotas, išimtos tam tikros dalys, kurios leistų jam daugintis. Kitaip tariant, kai yra suleidžiama vakcina, virusas mūsų organizme negali daugintis. Jis tiesiog naudojamas kaip vektorius, nešiklis, kuris įneša DNR seką, kuri koduoja viruso baltymą. Tai yra tas pats vakcinų taikinys kaip ir RNR vakcinos atveju“, – yra aiškinusi VU Gyvybės mokslų centro mokslininkė Aurelija Žvirblienė.

Kaip prieš kelias dienas pranešė VVKT, dažnesnės per vasarį praneštos nepageidaujamos reakcijos dėl „AstraZeneca“ vakcinos susijusios su tuo, kad tuomet pradėta skiepyti šia vakcina, o paprastai didesnės ir stipresnės reakcijos patiriamos po pirmos jos dozės. 

Taip pat manoma, kad pranešimų dažnį lėmė ir socialinis raštingumas ir žmonių aktyvumas, mat skiepyti jaunesni asmenys. Kartu manoma, kad reakcijoms į vakciną iš dalies galėjo turėti bendras fonas.

„Man atrodo, kad darė tam tikrą prielaidą kilęs ažiotažas vakcinacijos pradžioje ir aktyvus dalinimasis socialiniuose tinkluose apie patirtus, kaip patys pacientai įvardijo, sunkius nepageidaujamus poveikius. Tad galbūt yra toks reiškinys kaip įsibaiminimas, kitoks vertinimas vienų nepageidaujamų reakcijų. (...) Medikai tuo metu pranešinėjo tikrai tada, kada tai jiems atrodė svarbu ir nekėlė tokio didelio ažiotažo, kad jie patiria nepageidaujamas reakcijas“, – aiškino VVKT Farmakologinio budrumo ir apsinuodijimų informacijos skyriaus vyresnioji patarėja Rugilė Pilvinienė.

Be kita ko, ji pažymėjo, kad daugiausiai sunkiomis įvardytų reakcijų per vasario mėnesį buvo pranešta dėl „Pfizer“ vakcinos – jų buvo 12, perpus mažiau – 6 buvo po „AstraZeneca“ skiepo.

Lietuvoje, prasidėjus vakcinacijai nuo koronaviruso, kovo 9 d. duomenimis, pirmąja skiepo doze jau paskiepyta 218 tūkst. 156 žmonės. Antrosios skiepo dozės jau sulaukė 86 tūkst. 819 asmenų.

Sidebar placeholder