Koronaviruso pasekmės darosi baisesnės nei pats koronavirusas

Laidoje „Alfa taškas“ – pokalbis su gydytoju kardiologu prof. Pranu Šerpyčiu ir Seimo Sveikatos komiteto pirmininku Antanu Matulu apie tai, kodėl Lietuva tapo „lyderė“ perteklinių mirčių koronaviruso pandemijos metu.

– Vienos svarbiausių, kurios niekur nepasitraukė, yra širdies ir kraujagyslių ligos. Kokia situacija yra šių ligų sferoje?

P. Šerpytis: Iš tikrųjų širdies ir kraujagyslių ligos niekur nedingo. Žmonės per pandemiją galvoja, kad pagalba nėra teikiama arba bijo užsikrėsti, todėl kreipiasi pavėluotai. Mes matome, kad sumažėjo miokardo infarktų, bet jie pasunkėjo. Matome komplikacijas, kurios yra šitos ligos pasekmė.

Visgi širdies, kraujagyslių susirgimai yra pirmoje vietoje Europoje, išsivysčiusiose šalyse, taip pat ir pas mus. Taigi turėtumėme į tai kreipti daugiau dėmesio. Pagalba yra ir reikia, kad žmonės laiku kreiptųsi. Bet tai nėra išskirtinė Lietuvos situacija. Ši problema vyrauja ir kitose Europos šalyse – Vokietijoje, Italijoje, kur šie susirgimai nuėjo į antrą planą dėl COVID-19 infekcijos.

– Pone A. Matulai, kaip jūs vertinate šių labai svarbių susirgimų, nuo kurių pasaulyje miršta 17 mln. žmonių per metus, situaciją?

A. Matulas: Ši situacija yra labai sudėtinga. Man teko skaityti „The Economist“ žurnalą, kuriame yra labai geras straipsnis: pasirodo, Lietuva dėl perteklinių mirčių COVID-19 pandemijos metu atsidūrė trečioje vietoje pasaulyje. Daugiausia mirčių ne nuo koronavirusinės infekcijos yra Pietų Afrikoje, antroje vietoje – Latvijoje ir trečioje vietoje – Lietuvoje. Išsiveržėme į pasaulio „lyderių“ poziciją.

Akivaizdu, kad dėl perteklinių ribojimų, dėl baimių ir kitų dalykų mes turime daugiausia mirčių dėl kitų ligų, ypač dėl širdies, kraujagyslių. Ne taip seniai, prieš dvi savaites, Sveikatos reikalų komitete išklausėme mokslininkų paruoštą pranešimą, iš kurio matyti, kad konsultacijų dėl širdies ir kraujagyslių ligų sumažėjo 48 proc., žymiai išaugo mirtingumas. Dėl to paprašėme Sveikatos ministerijos nedelsiant atnaujinti konsultacijas.

Be abejonės, noriu kreiptis ir į žmones, kad jeigu jau iškilo pavojus, atsiranda pirmieji simptomai, kurie rodo širdies ir kraujagyslių susirgimą, reikia kreiptis į medikus. Baimė dėl COVID-19 yra suprantama. Be abejonės, žmonės turi rinktis vykti nedelsiant, skambinti greitajai pagalbai, vykti į ligoninę, nes infarktas ir kitos ligos yra dar pavojingesnės negu koronavirusinė infekcija, jeigu laiku nesuteiksime pagalbos.

– Planinių operacijų sustabdymas pirmojo karantino metu – kiek jis, jūsų žiniomis, atsiliepė mirtingumui arba susirgimams širdies ir kraujagyslių ligomis?

P. Šerpytis: Mokslinė studija, finansuojama Lietuvos mokslo tarybos, vadovaujama profesoriaus Giedriaus Davidavičiaus, parodė, kad yra nemažai mirčių, kurių galėjome išvengti. Pirmas etapas buvo žymiai lengvesnis, palyginti su antruoju. Lietuvos mokslininkai bijo pamokų, kurias reikės išmokti, ir pratęsti tą mokslinę studiją. Mes matome visų metų išklotinę, tie duomenys yra skelbiami, matomi pasaulio spaudoje, kurioje mes nelabai gražiai atrodome. Turėtumėme padaryti išvadas.

Visgi tikrai noriu patikinti, kad skubi pagalba nebuvo sustojusi. Dabar mes esame pripratę prie šitos situacijos ir pagalba suteikiama žymiai greičiau. Pirmojo karantino metu buvo vėluojama, o dabar pagalba suteikiama. Bet reikia atnaujinti planinę pagalbą poliklinikose.

Taip pat COVID-19 mus išmokė informacinių technologijų. Jos kai kuriais atvejais gali sumažinti srautus poliklinikose, galimos nuotolinės konsultacijos. Jeigu tikrai reikia, pasikalbėjus su specialistu galima ligonį nukreipti, kad nebūtų didelių srautų. Organizaciniai patvarkymai yra labai svarbūs.

– Jei palygintumėte pirmojo ir antrojo karantino planinių paslaugų suvaržymus, kokie esminiai skirtumai?

A. Matulas: Pirmojo karantino metu visos sveikatos paslaugos iš esmės buvo užblokuotos. Nors buvo teigiama, kad būtinoji pagalba teikiama, bet buvo įvairių apribojimų, testai daromi, žmonės ilgai laukdavo. Tai, ką mes dabar turime, yra pirmojo karantino perteklinio draudimo pasekmė.

Dabar susiduriame su kitais dalykais. Kaip sakiau, nemažai žmonių vengia vizitų pas gydytojus, ne visada pakankamai greitai prieinamos šeimos gydytojo paslaugos. Kažkodėl yra duomenų, kad šeimos gydytojai nenoriai duoda siuntimus, stringa pervežimai.

Ne taip seniai svarstėme, kokia situacija yra kai kuriuose regionuose dėl greitosios pagalbos, dėl galimybės laiku pervežti. Tai išties yra tam tikrų absurdiškų dalykų. Pavyzdžiui, valstybė Skuode finansuoja 1,1 posto greitosios pagalbos, o savivaldybės moka iki dviejų. Ten nėra nei chirurgijos skyriaus, nei terapijos, nei COVID-19 skyriaus. Taigi tie du automobiliai kursuoja 80 kilometrų pirmyn atgal į Klaipėdą. Ir, kaip mums teigia, yra atvejų, kada greitoji vėluoja į iškvietimus.

Problemų, su kuriomis dabar susidūrėme, yra daug ir bandome jas spręsti. O komitetas aktyviai bando išjudinti, kad konsultacijos, paslaugos galėtų efektyviai veikti centruose, kad žmonės kuo skubiau kreiptųsi iškilus pirmiems simptomams dėl galimų širdies susirgimų.

– Kokia yra pagrindinė priežastis, kuri sukelia širdies ir kraujagyslių ligas?

P. Šerpytis: Žmonės patiria didelį stresą. Taip pat vyrauja atsiribojimo politika bei daug kitų priežasčių, esančių nuo seno, nes esame posovietinis kraštas. Svarbu yra prevencinės programos, ligos išaiškinamumas ankstyvoje stadijoje, kad galėtumėme ligonius sėkmingai gydyti, kad jie galėtų išgyventi.

– Ar rūkymas nebėra pagrindinė širdies, kraujagyslių ligų priežastis?

P. Šerpytis: Apie rūkymo poveikį jau skelbė Amerikos širdies asociacija 1961 m. Rūkymas yra vienas pagrindinių ligų veiksnių. Šiuo klausimu yra atlikta 20 studijų, o mesti rūkyti niekada nėra vėlu. Galime kalbėti ir apie rūkymo žalos mažinimą.

Visgi yra žmonių, kurie tikrai nemes rūkyti. 25 proc. „metusių“ rūko ir toliau, o tik 5 proc. tikrai meta. Kiti vienaip ar kitaip sugrįžta prie rūkymo. Jungtinė Karalystė, japonai, australai, amerikiečiai irgi galvoja apie žalos mažinimą.

Aš, kaip kardiologas, norėčiau, kad nė vienas nerūkytų, bet taip gyvenime nebus.

– Tai, ką profesorius kalbėjo apie stresą, uždarumą – mes visi uždaryti karantine. Dabar nuo jūsų valdžios priklauso, kada tie švelninimai bus pradėti realiai vykdyti. Tai irgi yra priežastis širdies ir kraujagyslių ligų. Kaip jūs galėtumėte šitą situaciją pakomentuoti?

A. Matulas: Profesorius teisus – tiesiog dabar turime „idealią“ puokštę rizikos veiksnių susirgti širdies, kraujagyslių ligomis arba joms paūmėti. Pirmiausia – persivalgymas, nes sėdima namuose, o ką veikti? Televizorius ir maistas tikriausiai. Ne veltui padidėjo alkoholio suvartojimas, taip pat dėl sėdėjimo namuose atsiranda judėjimo stoka ir įtampa. Sveikatos reikalų komitetui buvo pateikti akivaizdūs duomenys, kad stresas ir įtampa ženkliai išaugę.

Tai va ta puokštė. Be to, jeigu dar žmogus rūko, kaip sakė profesorius, va ir turime tą situaciją. Na, o dėl karantino atlaisvinimo, manau, kad yra tam tikrų nesusikalbėjimų, komunikacijos trūkumų. Bet tai, kad Vyriausybė nesiblaško ir kad pamažu bando atlaisvinti verslą, yra teisinga. Svarbiausias dalykas yra žmonių sveikata ir žmonių gyvybės.

Kas būtų, jeigu mes staiga atlaisviname ir už dviejų savaičių turime trečią, dar baisesnį, piką? Kaip tada reaguotų žmonės? Žinoma, labai lengva šnekėti, kai nesusiduri su artimųjų mirtimi, bet man atrodo, kad tokių žmonių Lietuvoje beveik jau nebėra. Manau, kad pamažu stebint rezultatus būtų galima atlaisvinti ir daugiau negrįžti į karantiną, nes daugėja vakcinuotų žmonių bei tų, kurie įgyja natūralų imunitetą. Jeigu susirgimų ir mirčių skaičius mažės, matysime, kad karantino priemonės yra atlaisvinamos pamažu.

– Dauguma žmonių, matyt, panašiai ir gyvena: televizorius, kompiuteris, maistas. Turbūt pastebima ir širdies, ir kraujagyslių ligų paūmėjimo banga?

P. Šerpytis: Taip, yra nepakankamas kreipimasis į gydymo įstaigas, blogėja ir psichinė sveikata. Kitas dalykas – toksinių medžiagų vartojimas. Jis yra išaugęs, patiriame ir didesnį stresą. Jį didesnį patiriame nuo nepriklausomybės laikų, nes neturėjome prevencinės programos.

Pavyzdžiui, kardiologijos prevencinė programa pradėta 2006 m., bet ją reikėtų pratęsti vyresniam amžiui. Kadangi dabar jai priskiriami asmenys iki 55 metų, jos reikėtų ir vyresniems nei 55 metų. Lėtinės neinfekcinės ligos niekur nedingo, su jomis reikia susitvarkyti.

„Aš norėčiau, kad visi būtume pozityvesni. Pozityvus mąstymas 10–12 proc. mažina kardiovaskulinę riziką. Jei turime simptomų – kreipkimės į medikus.

– Streso, karantino, uždarymo kurį laiką dar neišvengsime, bet rūkymo, pavyzdžiui, mes turbūt galime išvengti. Kiek Sveikatos reikalų komitetas skyrė dėmesio šitai problemai?

A. Matulas: Daug metų ir komitetas, ir ministerija deda pastangas, kad rūkančiųjų būtų kuo mažiau. Atsirado atvaizdai ant pakelio bei apribotos rūkymo vietos. Vis dėlto rūkymas yra labai paplitęs.

Daugėja duomenų, kad yra pakaitinės terapijos galimybė, bet tai diskusijų klausimas. Pavyzdžiui, ar kaitinamasis tabakas gali būti pakaitinė priemonė. Daugėja mokslinių straipsnių ir galbūt ateis laikas, kada atsiras pakaitinių medžiagų, kaip ir gydant priklausomybę nuo narkotinių medžiagų.

Vis dėlto sunku dabar žmogui aiškinti rūkymo žalą, kai jis užsidaręs namuose ir neįmanoma išeiti atsipalaiduoti. Profesorius teisus dėl prevencinių, profilaktinių priemonių. Jos visos buvo sustabdytos, ir tai yra labai didelė žala. Vėlgi mes, Sveikatos reikalų komitetas, prieš porą savaičių pareikalavome ministerijos ir gydymo įstaigų atnaujinti profilaktines programas ne tik širdies, kraujagyslių, bet ir onkologinių ligų.

Onkologinių ligų duomenys yra labai blogi – mažėja besikreipiančių dėl onkologinių ligų ir tuo tarpu ženkliai daugėja besikreipiančių su užleistomis ligomis, ketvirtoje ar trečioje vėžio stadijoje. Koronaviruso pasekmės darosi baisesnės nei pats koronavirusas.

– Profesoriau, koks būtų jūsų reziumė?

P. Šerpytis: Aš norėčiau, kad visi būtume pozityvesni. Pozityvus mąstymas 10–12 proc. mažina kardiovaskulinę riziką. Jei turime simptomų – kreipkimės į medikus. Kontroliuokime arterinį kraujo spaudimą, lipidų kiekį, o sergantieji – nenutraukite gydymo, nes gydymo nutraukimas veda prie komplikacijų ir dar sunkesnių atvejų.

– Ar jūs, kardiologai, jau paskiepyti?

P. Šerpytis: Taip, mes paskiepyti vieni pirmųjų, kadangi dirbame tiesiogiai. Kaip kardiologai gal ir nesusiduriame su pirmąja linija, bet skiepą gavome. Tikrai skatinčiau visus Lietuvos žmones skiepytis. Tai yra didelė pagalba kovojant su COVID-19 infekcija.