VšĮ Nacionalinio kraujo centro direktorė Joana Bikulčienė „Vakaro žinioms“ teigė, kad kraujo donorystės problemoms dėmesys parodytas labai laiku. Mat kiekvieną vasarą kraujo donorų smarkiai sumažėja - dirbantys žmonės atostogauja, studentai išvyksta, tad pastebimas ir kraujo komponentų trūkumas. Tačiau direktorė nelinkusi susiklosčiusios situacijos dramatizuoti.
„Nacionalinio kraujo centro darbas ir yra padaryti viską, kad donorai ateitų, duotų kraujo ir ligoninės neturėtų problemų, tai ir darome, - sako J.Bikulčienė. - Juk negalime pasakyti ligoninei: žinote, donorų trūksta, kraujo nebus. Būtent tam ir esame įsteigti, kad jo būtų. Tad net ir tos gydymo įstaigos, kurios turi savo kraujo centrus, pritrūkusios kraujo komponentų, gali kreiptis į Nacionalinį kraujo centrą. Mes dirbame nacionaliniu mastu, mums sukaupti kraujo komponentų atsargas yra lengviau. Tikrai nebus taip, kad kažkur bus leista žmogui numirti, nes gydymo įstaiga laiku nepasirūpino ar pritrūko kraujo komponentų.“
Nacionalinis kraujo centras, pasak direktorės, kraujo donorų ieško visada - ne tik tais momentais, kai kraujo komponentų ima trūkti. Ir jie ragina ateiti duoti kraujo į bet kurį kraujo centrą, nes sistema turi būti bendra: jei kur nors jaučiamas vienų ar kitų kraujo komponentų trūkumas, jį „dengti“ turėtų kiti, kurie tuo metu trūkumo nejunta.
J.Bikulčienės teigimu, anksčiau pagrindiniai kraujo donorai būdavo jaunimas ir studentai, o dabar kontingentas labai keičiasi - kraujo vis dažniau duoda ir vyresnio amžiaus žmonės. Deja, kraujo donorystės svarbą vis dar suvokia toli gražu ne visi. „Kai kurie įsivaizduoja: aš moku mokesčius, turiu sveikatos draudimą, tai man kraujo visada turi būti. Kraujo niekas nuo medžio nenuraškys - jeigu žmonės neateis ir neduos, tai kraujo nebus“, - sako direktorė.
Šiuo metu Lietuvoje neatlygintinai kraują duoda 66-67 proc. visų donorų. Išsivysčiusiose šalyse neatlygintinų donacijų skaičius siekia 98-100 proc. Lietuvos tikslas - pasiekti, kad iki 2020 m. būtų tik neatlygintina kraujo donorystė. Pagrindinės tokio siekio priežastys - visuotinai pripažinta, kad kraujas negali būti prekė, be to, neatlygintinai kraują duoda visiškai kitas donorų kontingentas, tad ir jo kokybė geresnė, mažesnė ligų, infekcijų rizika.
Marijampolėje, Panevėžyje neatlygintinos kraujo donorystės rodikliai pašoko iki 99 proc., kraujo žmonės noriai duoda nedideliuose miesteliuose, kur iki šiol apie kraujo donorystę net nebuvo girdėję. Žmonės galų gale tampa bendruomeniškesni - nebėra taip, kad tik klausia: o kas man iš to? Nacionalinis kraujo centras stengiasi, kad donorui nereikėtų ieškoti, kur duoti kraujo, o jam tai tiesiog būtų patogu padaryti.
Nacionalinio kraujo centro specialistai yra apskaičiavę - siekiant užtikrinti šalies kraujo donorystės poreikį, būtina, kad per vieną dieną į kraujo centrus Lietuvoje ateitų apie 500 donorų. Tačiau šiuo metu šalyje patenkinama tik 70 proc. tokio poreikio.
Kraujo donorystė turi būti nuolatinis procesas, nes kraujo centrai negali „prisandėliuoti“ kraujo: kraujo plazmą užšaldžius galima laikyti net 3 metus, o eritrocitai galioja iki 42 parų, trombocitai - ne ilgiau nei 5 paras. Dažniausiai gydymo įstaigos pritrūksta eritrocitų - būtent jie turimi omenyje, kai sakoma, kad trūksta kraujo.
„Kraujo donorystė dabar yra tokia saugi, kokia dar niekada nebuvo, visos kraujo donorystės įstaigos yra valstybinės, tad apie jokį pelno siekimą iš prekybos kraujo komponentais kalbos negali būti, - sako Nacionalinio kraujo centro direktorė. - Jeigu žmogus nerimauja dėl savo sveikatos, galiu nuraminti - įrodyta, kad kraujo donorystė ne tik kad nekenkia sveikatai, bet ir yra naudinga, nes su plazma pasišalina toksinai, gaminasi nauji kraujo kūneliai, žmogus atjaunėja. Anksčiau juk net gydydavo kraujo nuleidimu. Kitaip sakant, tai nei skausminga, nei pavojinga, o naudinga tiek fiziškai, tiek morališkai, nes padaręs gerą darbą žmogus visada jaučiasi laimingesnis. Būti kraujo donoru yra gera, smagu ir naudinga.“
J.Bikulčienė taip pat informavo, kad jau greitai planuojama kiekvienam neatlygintinam kraujo donorui kartą per metus nemokamai atlikti bendrąjį kraujo tyrimą. Tad to žmogaus, kuris tampa nuolatiniu kraujo donoru, t.y. kraujo neatlygintinai duoda ne rečiau kaip du kartus per metus, sveikatai bus skiriamas didesnis dėmesys.
Kraujo donorų balsas
Kodėl nusprendėte neatlygintinai duoti kraujo?
AUDRONĖ, studentė:
Nusprendžiau tapti neatlygintina kraujo donore, nes man tai atrodo svarbu. Kartais pagalvoju, kas būtų, jeigu man kada nors prireiktų, kad kažkas būtų taip pasielgęs, kaip dabar pasielgiau aš. Manau, kad tai tikrai geras darbas. Juk negaila, o užsidirbinėti tokiais būdais nesinori.
Žinau, kad yra aplink nemažai žmonių, kurie bijo duoti kraujo ir tapti donorais, nes vadovaujasi nepagrįstais mitais. Bet man atrodo, kad čia dirba profesionalai, o jei tai būtų nešvaru, kaži ar tai būtų taip vieša. Tuomet kraujas būtų renkamas kur nors tyliai neviešinant. Nors šiandien čia tiek daug žmonių, kad atrodo, jog niekas čia nieko nebijo.
Pastarosiomis dienomis mačiau daug žinučių, kad trūksta kraujo ligoninėse, ir pakalbėjome su drauge, kad gal laikas būtų paaukoti kraujo. Šiandien štai ėjau pro V.Kudirkos aikštę ir pamačiau, kad vyksta akcija. Nusprendžiau, kad reikia dalyvauti, jei jau čia esu. Iš pradžių šiek tiek nedrąsu buvo, bet viskas praėjo gerai. Nebuvo sunkumų ir nesilpna. Mielai sutiksiu tapti donore ir kitą kartą ir apsvarstysiu galimybę įsigyti donoro kortelę.
GODA, studentė:
Studijuoju veterinarinę mediciną, tad mano aplinkoje nemažai žmonių, kurie tampa neatlygintinais kraujo donorais. Aš pati šiandien neatlygintinai kraujo daviau jau trečią kartą, taigi jau žinau visas taisykles, ką reikia daryti prieš procedūrą ir po jos. Žinoma, prie tokių akcijų reikėtų prisidėti kiekvienam žmogui, nesvarbu, jis susijęs su medicina, ar ne. Iš tiesų tai suplanavau, nes neseniai savo klinikoje kraujo duoti nepavyko, tad pasidomėjau, kur bus vykdoma akcija, ir sužinojusi atvykau čia. Man pinigai nesvarbūs, svarbiau padaryti gerą darbą. Nors jeigu jau taip, tai ir neatlygintiniems kraujo donorams visuomet dovanojamos dovanos ir visgi šioks toks malonus atlygis yra.
Aš pasitikiu tokiose akcijose dirbančiais žmonėmis. Sudalyvavusi supranti, kad visi puikiai dirba, viskas suorganizuota, net ir didelės eilės optimizuojamos, kai tiek daug žmonių dirba. Manau, kad prie to prisidėti labai svarbu. Juk taip padedi kitiems žmonėms, o pačiam tai nieko nekainuoja. Padėti žmonėms, kuriems tai labai svarbu, privaloma. O tiems, kurie nenori, reikėtų pagalvoti apie tai, kad kiekvienam iš mūsų ar mūsų artimųjų gali kažkas nutikti, kai reikės tokios pagalbos. Aš visuomet pastebiu, kur galėčiau duoti kraujo ir kitaip prisidėti, deja, yra žmonių, kurie tokių galimybių nemato ir jiems tai atrodo nesvarbu.
JUSTAS, smulkus verslininkas:
Nors šiandien čia atvažiavau šiek tiek darbo reikalais, bet pagalvojau, kodėl nedavus ir kraujo. Aš toks žmogus, kad visuomet mėgstu daryti gerus darbus. Pirmą kartą daviau kraujo, bet viskas praėjo ramiai, silpna nebuvo. Nebijau nei adatų, nei kraujo, tad staigmenų ir nesitikėjau. Man tokia patirtis labai smagi, o tie, kas tiki kažkokiais mitais, turėtų daugiau pasidomėti, kaip čia viskas vyksta.
Šiandien čia visi tokie malonūs ir darbštūs, kad tiesiog sklinda geros emocijos. Pripažinsiu, aš prieš kokius dvejus metus nė nežinojau, kad Kraujo bankas iš viso yra, o šiandien štai kiek čia žmonių laukia, nes nori būti neatlygintinais kraujo donorais. Manau, tai yra dėl dabartinės vadovės, kuriai pavyko taip išviešinti ir išpopuliarinti šią veiklą. Reikėtų dar daugiau apie tai kalbėti Lietuvos žmonėms, kad šie dar daugiau norėtų prisidėti. Juk gal kada nors pačiam prireiks pagalbos. Bet čia einama ne iš savanaudiškų paskatų, o iš noro padėti. Juk gali kažkam išgelbėti gyvybę.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą