Laimės hormonai

Laimės hormonai

Žmogaus smegenys išskiria į morfiną panašių medžiagų, kurios ne tik pagerina nuotaiką, bet ir turi puikų gydomąjį poveikį.

Jie, be kita ko, gali pristabdyti senėjimo procesą ir sustiprinti gynybines organizmo funkcijas. Pasak japonų, gausiai išsiskyrę laimės hormonai teigiamai veikia ne tik smegenis, bet ir visą organizmą.

Tai, kad ši medžiaga egzistuoja, buvo žinoma ir anksčiau, bet jai nebuvo teikiama ypatingos reikšmės. Manyta, kad svarbu tik tai, jog ji malšina skausmą. Pastaruoju metu tyrimai pažengė į priekį, ir didelis šių medžiagų veikimo potencialas jau plačiai pripažįstamas.

Natūralūs nuodai ir jaunystės eliksyras

Žmogui supykus ir patyrus stiprų stresą, jo smegenys išskiria noradrenaliną – nepaprastai nuodingą medžiagą. Natūralių nuodų grupėje jam tenka antroji vieta po gyvatės nuodų. Savaime suprantama, kad smegenų išskiriamas šios medžiagos kiekis yra labai mažas, bet nuolat patiriamas stresas žmogų gali susargdinti – tada greičiau artėja senatvė ir anksčiau mirštama. Noradrenalinas yra vienas iš visų ligų sukėlėjų.

Kita vertus, yra ir hormonas beta endorfinas – pats veikliausias laimės hormonas. Abi šios medžiagos pakaitomis subtiliai veikia viena kitą. Jei žmogaus atsakas į dirgiklį yra „ne, aš nenoriu“, smegenyse išsiskiria nuodingas noradrenalinas. Jei toje pačioje situacijoje reaguojama „tai yra gerai“, išsiskiria beta endorfinas. Taigi, ar dar kyla klausimų, kas geriau?

Jei žmogus nepatinkamą dalyką priims nusiteikęs teigiamai, smegenyse išsiskirs organizmui naudingos medžiagos. Gali būti laimės kūdikis, bet jei būsi piktas, kandus ir nelaimingas, į organizmą pateks kenksmingų medžiagų. Sveikatą ir jaunystę išsaugosime nuolat būdami teigiamai nusiteikę ir ramiai žvelgdami į ateitį. Tada ir ligos nepuls.

Be kita ko, reikia prisiminti: jei patiriami nemalonumai ir skausmas sukels mumyse bjaurastį, išsiskirs noradrenalinas, o būdami kantrūs ištversime sunkią stadiją ir paskatinsime smegenis išskirti laimės hormonus.

Jei rūkalius mano: „Tai taip kenkia mano sveikatai“ ir, lydimas šio nemalonaus jausmo, vis dėlto rūko cigaretę, tai dvigubai blogai. Kai tabako mėgėjas po darbo užsidega cigaretę ir mano: „Ak, kaip tai puiku!“, išsiskyrę laimės hormonai gerokai sušvelnina neigiamas rūkymo pasekmes.

Valgydami skanų maistą ar mėgaudamiesi seksu patiriame malonų jausmą. Jį galime patirti ir sportuodami, studijuodami ar dirbdami. Darydami gera ar tobulindami pasaulį irgi patiriame džiaugsmą. Vadinasi, kad ir ką darytume, labai svarbu mūsų vidinė nuostata. Mediciniškai įrodoma, kad nuo to priklauso, ar būsime sveiki, ar sirgsime.

Užkerta kelią ligoms

Laimės hormonai turi daug puikių savybių. Pavyzdžiui, beta endorfinas neabejotinai stiprina imuninę sistemą. Suprantama, su bakterijų ar virusų sukeliamomis ligomis nelabai pakovosi teigiamomis mintimis, bet laimės hormonai stiprina imunines ląsteles, o šios gali skatinti pasipriešinimą ligoms.

Civilizacijos ligų, pavyzdžiui, kraujagyslių ar širdies ligų, grėsmė aktuali visiems žmonėms. Visi gyvename pilnoje stresų visuomenėje, o patirdami stiprų stresą skatiname minėtųjų toksinių hormonų išsiskyrimą. Nedideli jų kiekiai naudingi, bet nuo per didelio jų kiekio siaurėja kraujagyslės.

Siaurėjant kraujagyslėms kyla kraujospūdis ir kraujagyslės greičiau užsikemša. Užsikimšus stambiosioms smegenų kraujagyslėms žmogų ištinka apopleksija. Užsikimšus smulkiems smegenų kapiliarams susergama demencija.

Laimės hormonai padeda atkurti ankstesnę normalią kraujagyslių būklę ir kraujas vėl gali tekėti laisvai. Kadangi daugelio civilizacijos ligų priežastis yra aterosklerozė, laimės hormonai gali padėti išvengti ir civilizacijos ligų.

Pastaruoju melu daug kalbama apie sveikatai žalingą aktyviojo deguonies, arba laisvųjų radikalų, poveikį. Išskiriamos dvi šių kenksmingų molekulių rūšys: aktyvusis deguonis, susidarantis medžiagų apykaitos procese iš įkvėpto iš oro deguonies, ir atmosferoje esantis aktyvusis deguonis. Aktyvusis deguonis organizme skatina oksidacijos ir senėjimo procesus, kenkia genams. Jis gali sukelti visas galimas ligas. Kadangi aktyvusis deguonis susidaro organizme bet kuriuo atveju, kai, pavyzdžiui, bėgame ar kaip kitaip naudojame energiją, mūsų organizmas turi mechanizmus, neutralizuojančius nuodingą deguonies poveikį. Pirmiausia paminėtinas mūsų ląstelėse sintetinamas enzimas superoksido dismutazė.

Jei gaminamas pakankamas jo kiekis, aktyvusis deguonis nekelia problemų. Vis dėlto kai 25-aisiais gyvenimo metais smegenys nustoja augti ir šiam enzimui pritrūksta „kuriamųjų medžiagų“, jo gamyba pamažu mažėja. Tada aktyvusis deguonis, arba vadinamieji laisvieji radikalai, pradeda savo kenkėjišką veiklą, spartina senėjimą ir sukelia lėtines ligas. Aktyviojo deguonies gamyba spartėja dar ir dėl adrenalino ir noradrenalino išsiskyrimo. Jei norime, kad mūsų smegenys išliktų jaunos, privalome kuo labiau apriboti tokių susidarančių nuodingųjų medžiagų kiekį.

Pastarųjų metų medicinos tyrimai įrodė, kad aktyviojo deguonies padaryta žala bus mažesnė, jei smegenų ląstelės išliks jaunos.

Kadangi laimės hormonai neleidžia ląstelėms senti, yra vilčių įveikti didžiuosius savo priešus – senėjimą ir ligas. Tik svarbu žengiant per gyvenimą neprarasti optimizmo – taip išsaugosime laimės hormonus.

Laimės hormonai gerina atmintį, mažina agresyvumą tarp žmonių, skatina veiklumą, stiprina ištvermę ir kūrybingumą. Neperdėsime sakydami, kad išsiskyrusių laimės hormonų kiekis lemia, ar žmogaus veikla pasisuks teigiama, ar neigiama kryptimi.

 

Skaitomiausi portalai

Raktažodžiai

Rašyti komentarą

Plain text

  • HTML žymės neleidžiamos.
  • Linijos ir paragrafai atskiriami automatiškai
  • Web page addresses and email addresses turn into links automatically.
Sidebar placeholder