Lietuvoje šiemet pastebima grėsminga tendencija: pirmą kartą užsikrėtusiųjų žmogaus imunodeficito virusu (ŽIV) lytiniu būdu gali būti daugiau nei vartojant intraveninius narkotikus. O tarp užsikrėtusiųjų ŽIV daugėja lytiškai aktyvių paauglių, todėl specialistai jau dabar perspėja dėl šio pavojingo dėsningumo, rašo „Lietuvos žinios“.
Į viešumą kylant naujiems faktams apie ŽIV paplitimą, Seime pradėta iniciatyva iš pagrindų kelti klausimą dėl privalomojo lytinio švietimo mokyklo se. „Tarp užsikrėtusiųjų ŽIV lytiškai plintančiu būdu yra ir moksleivių, ir studentų. Pernai stebėjome tam tikrą lūžį, kai užsikrėtusių ŽIV intraveniniu ir lytiniu būdu buvo apylygiai, o šiemet bręsta naujas posūkis. Lietuvoje šiuo metu diagnozuota apie 2 200 infekuotųjų ŽIV, tačiau jų gali būti nuo 500 iki 1000 daugiau“, – LŽ sakė Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro vadovas dr. Saulius Čaplinskas.
Užsikrėtę paaugliai
Ne vienus metus Lietuvoje daugiausia buvo registruojama užsikrėtusiųjų ŽIV intraveniniu būdu – vartojant narkotikus. Tačiau valstybės mastu ėmus vykdyti aktyvią prevencijos programą, dalijant narkomanams naujus švirkštus pasiekta teigiamų rezultatų. O pastaruoju metu ėmė ryškėti kita tendencija: daugėja užsikrėtusiųjų ŽIV per lytinius santykius. Tokia situacija kaimynėje Latvijoje pastebėta jau prieš keletą metų.
„Jei neįvyks netikėtų narkotikų vartojimo protrūkių, šiemet per nesaugius lytinius santykius užsikrėtusiųjų ŽIV bus daugiau nei intraveniniu būdu. Ypač grėsminga atrodo situacija dėl paauglių. Nors ŽIV atvejų Lietuvoje diagnozuota mažiau nei bendras Europos Sąjungos vidurkis, pastaruoju metu užsikrėtimo atvejų nemažėja, tempas auga“, – teigė S. Čaplinskas.
Kalbėdamas apie Lietuvos paauglių įpročius įstaigos vadovas tvirtino, kad jie niekuo nesiskiria nuo kitų Europos šalių gyventojų.
„Lytiškai aktyvūs paaugliai dažnai nesusimąsto, kad nebūtinai asocialus asmuo ar narkomanas gali būti užsikrėtęs ŽIV. Juk šio viruso nešiotojais tampa ir žmonės iš padorių šeimų. Tad keliamas kitas klausimas: ar atsakingai renkamasi partnerius, kurie lytiškai galbūt santykiavo nežinia su kuo? Ir kodėl nenaudojami prezervatyvai?“ – svarstė jis.
Esą palaidą paauglių elgesį lemia daugybė veiksnių, kurių svarbiausias vis dėlto susijęs su šeima. O dabartinės masinės emigracijos laikais dauguma bręstančių jaunuolių lieka gyventi be tėvų, todėl jiems stinga kontrolės.
„Paauglių kultūrai turi įtakos ir televizija, žiniasklaida, popkultūra, ypač alkoholis, per kurį nebetenkama sveiko proto ir elgiamasi bet kaip. Aš seniai sakiau, kad reikėtų visais įmanomais būdais mažinti alkoholinių gėrimų prieinamumą, pavyzdžiui, uždrausti jais prekiauti degalinėse. Ieškojimas to, ko negauni šeimoje, irgi yra vienas veiksnių, lemiančių paauglių neatsakingą elgesį“, – kalbėjo S. Čaplinskas.
AIDS centro vadovo teigimu, pirmiausia susirūpinti turėtų Švietimo ir mokslo, ne tik Sveikatos apsaugos ministerija. „Dar gajus stereotipas, kad ŽIV užsikrėtę asmenys yra marginalai. O jei, pavyzdžiui, paauglio sutikta buvusi klasės draugė ar draugas yra tvarkingi, jis nesisaugo. Jis nesupranta, kad esmė – su kuo mergina ar vaikinas turėjo lytinių santykių prieš tai, o ne su kuo jis pats jų turi. Būtent tokio švietimo ir trūksta“, – tikino S. Čaplinskas.
Politikai užsižaidė
Išgirdę apie kol kas puse lūpų aptariamą tendenciją dėl lytinių santykių būdu plintančio ŽIV Seimo nariai situacijos dramatizuoti nebuvo linkę.
„Nemačiau duomenų. Tačiau šį klausimą pasiūlysiu įtraukti į parlamento Sveikatos reikalų komiteto darbotvarkę, aiškinsimės, kaip yra iš tiesų. Iš pradinės informacijos tampa aišku, kad suvaldžius viruso plitimą intraveniniu būdu ėmė daugėti juo užsikrėtusiųjų lytiškai. Akivaizdu, kad mūsų ginčai parlamente dėl lytinio švietimo mokyklose per ilgai užsitęsė. Yra tam tikri fakultatyvo formos švietimo elementai, per etikos pamokas vyksta švietimas, bet to negana“, – LŽ sakė Seimo Sveikatos reikalų komiteto vicepirmininkas Antanas Matulas.
Parlamentaro teigimu, politiniu lygiu vis balansuojama ir neapsisprendžiama dėl bendros lytinio auklėjimo programos.
„Kai kurie politikai, Bažnyčios hierarchai, ekspertai nemano, jog mums reikėtų privalomų lytinio švietimo pamokų mokyklose, o liberaliojo flango atstovai įsitikinę, kad reikėtų tai daryti net nuo pradinių klasių. Trūksta bendros valstybinės programos šiuo klausimu, dabar daug kas paliekama spręsti pačioms mokykloms“, – pripažino jis.
Seimo Švietimo, mokslo ir kultūros komiteto narė Rima Baškienė LŽ taip pat tikino, kad galų gale reikia sukurti Lietuvai adaptuotą, bendrą, nacionalinę lytinio ugdymo programą.
„Tikrai negalima sakyti, kad paaugliai nežino, kas yra prezervatyvai, kaip juos naudoti ir panašiai. Problema kita: trūksta moralinio švietimo, kultūros skiepijimo. Reikia ugdyti vaikų savimonę, savigarbą, pagarbą kitiems, atsakomybės jausmą. Štai tokio kompleksinio ugdymo programos ir nėra. Ir gal mums nereikia skandinaviško modelio, turime puikių specialistų, gydytojų, pedagogų, tad sukurkime savo programą“, – siūlė ji. Esą tai, ko vaikai negauna savo šeimose, jei su jomis gyvena, turi kompensuoti mokymo įstaigos.
Gatvės pamokų neužtenka
Du vaikus penktokus auginantis Liberalų sąjūdžio lyderis Eligijus Masiulis tikino, kad lytinis ugdymas turėtų būti sudedamoji vaikų auklėjimo apie žmogaus saugą programos dalis.
„Mokykloje yra fakultatyvas „Žmogaus sauga“. Ten vaikams kalbama ir apie saugumą gatvėje, pirmąją pagalbą, asmens higieną, bet ar aukštesnėse klasėse dėstoma lytinio švietimo temomis, nežinau. Būtent per tokias žmogaus saugos pamokas ir galėtų vykti minėtas ugdymas, nes dabar ta disciplina nėra aiškiai apibrėžta ir ji neprivaloma, o turėtų būti“, – svarstė jis.
E. Masiulio teigimu, nėra tokio švietimo ir mokslo ministro įsakymo, kuris įpareigotų mokyklose paauglius šviesti lytinės brandos ir gyvenimo klausimais.
„Štai čia ir atsiranda spraga, o pasekmės: ŽIV ėmė labiau plisti lytiniu būdu. Nėra aiškios lytinio švietimo politikos ir programos mokyklose, o vaikams nebeužtenka to, ką jie gauna internetu ar gatvėse. Kol politikai toliau ginčijasi, koks lytinio auklėjimo modelis švietimo įstaigose priimtiniausias, gyvenimas nestovi vietoje“, – pripažino politikas.
Liberalo teigimu, pirmiausia reikėtų apskritai nuspręsti, ar reikia lytinio švietimo moksleiviams, o tik tada kurti gaires, kaip ir kokia forma tai turi būti daroma.
„Dabar net principinio apsisprendimo nėra. Viskas paliekama mokyklų valiai. Žinoma, savo darbą dirba nevyriausybinės organizacijos, bet to negana. Jei ta tendencija dėl lytiniu būdu užsikrėtusių ŽIV paauglių skaičiaus augimo pasitvirtins, būtina kelti problemą nacionaliniu lygiu. Dabar dar trūksta detalios informacijos“, – teigė E. Masiulis.
Privalomojo ugdymo neplanuoja
Švietimo ir mokslo viceministrė Genoveita Krasauskienė LŽ informavo, kad lytiškumo ugdymas ikimokyklinio ir bendrojo ugdymo mokyklose vykdomas pagal švietimo ir mokslo ministro patvirtintą Rengimo šeimai ir lytiškumo ugdymo programą.
„Jos tikslas – rengti jaunus žmones gyvenimui, santuokai, pateikti visuminę lytiškumo sampratą, kurti brandžius tarpasmeninius santykius, vykdyti ankstyvų lytinių santykių bei su jais susijusių problemų prevenciją ir kt. Programai įgyvendinti yra parengta speciali metodinė medžiaga. Lytiškumo ugdymas negali apsiriboti vien biologinių faktų pateikimu, nesudarant galimybės aptarti savo jausmų, neugdant brandžios asmenybės, gebančios užmegzti artimus tarpusavio santykius“, – teigė ji.
Esą todėl kiekviename ugdymo etape, atsižvelgiant į vaikų amžių, socialinius, psichologinius veiksnius, pradedant ikimokykliniu ugdymu, lytinio švietimo temos plečiamos, gilinamos.
„Mokykloje lytiškumo temos yra integruojamos į įvairias pamokas. Klausimus, siejamus su lytiniu ugdymu, mokiniai nagrinėja per biologijos, dorinio ugdymo pamokas, klasės valandėles, neformalaus ugdymo užsiėmimus. Šiuo metu neplanuojama įtvirtinti privalomo lytinio švietimo mokyklose“, – sakė viceministrė. G. Krasauskienė taip pat tikino, kad artimiausiu metu numatoma parengti dvi naujas programas pagrindinio ir vidurinio ugdymo įstaigoms.
„Jos galėtų būti kaip pasirenkamasis dalykas arba integruojamos į kitų dalykų pamokas, į neformalųjį ugdymą. Švietimo įstaigos, nevyriausybinės organizacijos inicijuoja ir vykdo daug įvairių prevencijos programų, mokymų, skirtų tėvams, kvalifikacijos tobulinimo programų mokytojams, tačiau šios situacijos sprendimas labai priklauso nuo pačios visuomenės vertybių sistemos“, – tvirtino švietimo ir mokslo viceministrė.
ŽIV/AIDS klausimais kreiptis:
Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centras (Nugalėtojų g. 14D, Vilnius), www.ulac.lt
Dėl anoniminių ŽIV tyrimų kreiptis nemokamu tel. 8 800 01 111.
Šiuo metu skaitomiausi
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą