Iš šių planų matyti, jog uostamiesčio sveikatos apsaugos įstaigos ne tik kad suduria galą su galu, bet ir planuoja plėstis: statyti naujus pastatus bei įsigyti modernios medicininės įrangos. Nors šiemet tik nežymiai - nuo 0,89 iki 0,93 lito - padidėjo bazinė paslaugų apmokėjimo balo vertė, įstaigų veiklos rodikliai yra geri ir dėl įstaigų vadovų sugebėjimo pritraukti paramos lėšas, mokamų gydymo paslaugų plėtros, profilaktinių sveikatos programų aktyvaus vykdymo.
"Jau antrus metus tiesiogiai kalbamės su įstaigų vadovais, kurie pristato savo veiklą bei strateginius planus: su kokiais iššūkiais susiduriama, kokie ekonominiai rodikliai, kokios investicijos yra planuojamos, kaip teikiamos viešosios paslaugos gyventojams ir kita. Jei įstaigose kyla kokių nors problemų, stengiamės visokeriopai padėti", - sakė savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotoja Alina Velykienė, šių susitikimų, pačių medikų pavadintų "egzaminais", iniciatorė.
Statys naują polikliniką
Nemažus statybos planus puoselėja Klaipėdos vaikų ligoninė. Šiemet čia turėtų būti sumontuotas labai reikalingas liftas. Taip pat rugsėjį turėtų paaiškėti, ar iš Valstybės investicijų programos bus skirta lėšų naujos vaikų konsultacinės poliklinikos statybai ligoninės teritorijoje.
Įstaigos vyriausiosios gydytojos Klaudijos Bobianskienės teigimu, senoji poliklinika, įrengta gyvenamajame name J. Karoso gatvėje, nebeatitinka nūdienos reikalavimų.
"Jeigu bus skirtas finansavimas ir viskas klostysis palankiai, poliklinikos statybą turėtume baigti 2017 m. pabaigoje", - sakė K. Bobianskienė.
Naujas statybas planuoja ir europinius projektus sėkmingai vykdanti Klaipėdos medicininės slaugos ligoninė.
Pernai iš europinių lėšų ligoninė baigė trečiąjį rekonstrukcijos - plėtros etapą: buvo rekonstruoti visi nusidėvėję pastatai ligoninės teritorijoje, o dar anksčiau prie senojo pastato pastatytas modernus priestatas su liftu.
"Klaipėdoje nuolat auga slaugos ir paliatyviosios pagalbos poreikis, nes visuomenė sparčiai sensta, o senų tėvų vaikai nebenori ar nebegali slaugyti. Todėl mūsų tikslas - nuolat gerinti stacionarinių slaugos paslaugų prieinamumą, tuo tikslu plečiant ligoninės infrastruktūrą", - sakė ligoninės vyriausioji gydytoja dr. Danguolė Drungilienė.
Artimiausi planai, pasak dr. D. Drungilienės, paliatyviosios pagalbos korpuso palatose įrengti specialius keltuvus neįgaliems žmonėms. Ligoninė jau pateikė paraišką Valstybės investicijų programai ir sulaukė palankaus įvertinimo.
"Tikimės netolimoje ateityje pradėti ir naujo korpuso statybą, kad būtų galima išplėsti palaikomojo gydymo ir slaugos bei paliatyvosios pagalbos paslaugas. Planuojame teikti ir geriatrijos - senų žmonių ligų gydymo paslaugas, kurios neteikiamos nė vienoje ligoninėje ne tik Klaipėdoje, bet ir visame regione", - sakė dr. D. Drungilienė.
Didelį patalpų trūkumą jaučia ir Jūrininkų sveikatos priežiūros centras, įsikūręs bendrabučio tipo pastate Taikos prospekte.
"Rūsyje įrengėme fiiznės medicinos ir reabilitacijos kabinetus, norėtume atidaryti akių ligų kabinetą, bet neturime kol kas vietos. Nors ne viskas nuo mūsų priklauso, stengiamės, kad žmonėms pas mus būtų patogu lankytis. Įrengėme įvažiavimo taką neįgaliesiems, o registratūroje sumontuota speciali programa registruotis kurčnebyliams, įvesta išankstinė registracija internetu, padėjusi perpus sumažinti eiles pas gydytojus specialistus",- sakė Jūrininkų sveikatos priežiūros centro vyriausiasis gydytojas Viktoras Grigalauskas.
Pasak centro vadovo, įstaiga susiduria su ne itin smagios kaimynystės problema, ne po vienu stogu yra įsikūrusios dvi gydymo įstaigos bei dar viena patalpas viršutiniusoe aukštuose nuomojanti įstaiga.
"Toks jausmas, kad privatininkai nori gyventi mūsų sąskaitą, nelabai nori prisidėti prie bendrų gerovės kūrimo darbų. Kartą net buvo užlieję mūsų patalpas", - sakė V. Grigalauskas.
Kalbėdami apie naujų paslaugų plėtrą ir statybas įstaigų vadovai užsiminė, kad esami pastatai yra savivaldybės nuosavybė ir renovacijai lėšos turėtų būti planuojamos iš savivaldybės privatizavimo fondo ar biudžeto, tačiau jų praktiškai neskiriama ir įstaigos priverstos privalomojo sveikatos draudimo lėšas naudoti ne tik gyventojų sveikatai gerinti, bet ir pastatams renovuoti.
Rašyti komentarą