Apskaičiuota, kad 2005-2014 m. gydymo įstaigos sumokėjo draudikams apie 80 mln. litų (per 23 mln. eurų), kitaip sakant, šios lėšos iš sveikatos sektoriaus „išėjo“ į draudimo sektorių. Tuo metu dėl medikų klaidų nukentėjusiems pacientams išmokėta tik 5 mln. litų (apie 1,45 mln. eurų). Draudimo kompanijos atsisveikinti su pinigais neskuba, o gydymo įstaigos dažniausiai pačios stengiasi sudaryti taikos sutartis su nukentėjusiaisiais ir „gesindamos“ pacientų skundus moka savo lėšas, kurias turėtų skirti sveikatinimo veiklai - vien todėl, kad nebūtų tąsomos po teismus.
Atsisakius dabartinio žalos atlyginimo modelio, žalos atlyginimo tvarką įgyvendintų Nacionalinė pacientų saugos tarnyba, administruojanti Žalos pacientų sveikatai atlyginimo fondą, kurio tikslas - kaupti ir naudoti lėšas, skirtas paciento sveikatai padarytai turtinei ar neturtinei žalai, atlyginti. Kitaip sakant, visos šios lėšos, kurios dabar sumokamos draudimo kompanijoms, liktų sveikatos sektoriuje. Fonde sukaupti pinigai atlyginti pacientams padarytai žalai baigiantis metams niekur nedingtų, o būtų perkelti į kitus metus.
Tiesa, siūlomas modelis neatimtų paciento teisės kreiptis dėl žalos atlyginimo į teismą. Jeigu nukentėjęs pacientas manytų, kad tik teismas gali nuspręsti, koks žalos atlyginimas jam priklauso, jis ginčą galėtų spręsti teisme.
„Vakaro žinios“ teiravosi, ką apie siūlomą žalos pacientui atlyginimo be kaltės modelį mano sveikatos apsaugos ministrė Rimantė ŠALAŠEVIČIŪTĖ.
- Ar reikia keisti galiojančią žalos pacientams atlyginimo tvarką?
- Sutinku - žalos atyginimo tvarką reikėtų keisti, tačiau ta Pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo pataisų redakcija ir tos nuostatos, kurios buvo pateiktos iš pradžių, nebuvo tinkamos.
Pirmiausia neišspręstas klausimas, iš kur atsirastų lėšos Žalos pacientų sveikatai atlyginimo fonde. Buvo siūloma jas paimti iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto. Tačiau pagal galiojančius įstatymus iš PSDF biudžeto galima apmokėti tik už teikiamas paslaugas, vaistus, medicinos priemones, o jokiu būdu ne kažkokių fondų išlaikymas.
Be to, buvo siūloma steigti dar vieną įstaigą su gausybe etatų - Nacionalinę pacientų saugos tarnybą - kuri tą fondą ir lėšas administruotų. Tai, mūsų manymu, taip pat netinkamas kelias.
Dabar jau atsirado nauji siūlymai iš įstatymo projektų rengėjų, Seimo narių, kad nebereikia atskiros įstaigos administravimui. Tačiau iki šiol taip iki galo ir neišspręsta, nei kas administruos, nei iš kur lėšos. Išsprendus finansavimo ir administravimo klausimus, įstatymo pataisų projektas galėtų sugrįžti svarstymui į Vyriausybę.
- Jeigu įstatymo pataisos būtų priimtos, tai reikštų, kad gydymo įstaigos neturėtų mokėti draudimo kompanijoms?
- Tai vienas pataisų teikėjų argumentų: taip sutaupytume pinigų, sumažintume gydymo įstaigų išlaidas. Apskaičiuota, kiek draudimo kompanijoms sumokama dabar ir prognozės, kiek reikėtų išmokėti žalos atlyginimui be kaltės.
Tačiau aš nemanau, kad tie pateikti skaičiai yra visiškai teisingi. Mūsų žmonės, žinodami, kad gali kreiptis dėl žalos atlyginimo supaprastinta tvarka, manau, kreipsis ne tada, kada yra pagrindas, o tada, kada norės. Dar nesam tokia visuomenė, kuri labai objektyviai vertina situaciją. Tą įrodo ir nedidelis pacientų laimimų teismų prieš gydymo įstaigas skaičius, ir Pacientų žalos atlyginimo komisijos, veikiančios prie ministerijos, priimtų sprendimų pacientų naudai skaičius - ji toli gražu nepatenkina net pusės besikreipiančiųjų skundų. Prognozuojama, kad tokių be pagrindo besiskundžiančiųjų atsirastų dar daugiau, ką parodė ir kitų šalių patirtis - įvedus tokį modelį visose valstybėse labai greitai ir stipriai išaugdavo besikreipiančiųjų skaičius.
Tad išlaidos žalos atlyginimui gal ir nebūtų didesnės, tačiau dėl sutaupymo - klausimas. Prognozė, kad dviem trečdaliais reikėtų mažiau pinigų, manau, nėra pagrįsta.
- Kaip į tokį siūlymą reaguoja draudimo kompanijos, kurios prarastų dabar gaunamus gydymo įstaigų pinigus?
- Mano žiniomis, jos prieštarauja. Į darbo grupę mes buvome įtraukę draudimo kompanijų atstovus, tad jie turėjo galimybę išreikšti savo nuomonę. Kiek mane informavo, jie buvo prieš.
Parengta pagal dienraštį „Vakaro žinios“
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą