Lietuvos aukštųjų mokyklų asociacijos bendram priėmimui organizuoti (LAMA BPO) skelbiamais duomenimis, praėjusiais metais daugiausia stojančiųjų pirmu numeriu rašė medicinos ir odontologijos studijas. Pernai biomedicinos mokslų studijas universitetuose rinkosi 22,9 proc., šiemet - jau 23 proc. stojančiųjų, kolegijose - 25 proc. pernai ir 25,7 proc. šiemet.
Nors pirmauja vis dar socialiniai mokslai, per keletą metų biomedicinos studijos prasimušė į antrąją poziciją universitetinių ir trečiąją vietą koleginių studijų sąrašuose.
Specialistai išvyksta
Klaipėdos universiteto (KU) Sveikatos mokslų fakulteto dekanas, Lietuvos chirurgų asociacijos prezidentas prof. dr. Artūras Razbadauskas teigia, kad šio fakulteto studijų programos populiarumo nepraranda. KU Sveikatos mokslų fakultete šiuo metu mokosi daugiau nei tūkstantis studentų, šiemet įstojo apie 300 naujų studentų.
"Šios studijos turbūt yra visame universitete populiariausios, ypač populiarėja radiologija ir biomedicinos inžinerija. Tai gana naujos specialybės, o radiologijos technikus rengianti studijų programa yra vienintelė universitetinio lygmens Lietuvoje ir Klaipėdoje", - pabrėžė dekanas.
Anot A. Razbadausko, populiarios išlieka ir kineziterapijos bei slaugos studijų programos. Jos dar aktualesnės turėtų tapti ateityje. Miesto ligoninėse, pasak A. Razbadausko, kol kas slaugytojų trūkumo nepastebima, tačiau jų labai reikia pirminės sveikatos priežiūros įstaigose.
"Yra tendencijos tokios, kad pradeda trūkti. Slaugos studijos yra beveik visuose universitetuose, kolegijose, kasmet mokytis stoja po keliasdešimt studentų. Viena specialistų trūkumo priežasčių yra tai, kad daug jų baigia studijas, bet daug ir išvažiuoja", - kalbėjo A. Razbadauskas.
Pasak mediko, jo vadovaujamo KU fakulteto absolventai dirba Lietuvoje, bet po kelerių metų dauguma išvažiuoja į užsienį - Airiją, Vokietiją, Norvegiją, kai kurie dirba ir JAV. A. Razbadausko teigimu, labai reikalingi ir kviečiami dirbti užsienyje yra slaugytojai, socialiniai darbuotojai, ergoterapeutai, kineziterapeutai.
Pokalbininko nuomone, stebint senstančią visuomenę ne tik Europoje, bet ir visame pasaulyje, galima teigti, kad slaugos specialistų poreikis tik didės, bus reikalingos įvairios socialinės, sveikatinimo paslaugos, bus paklausūs visuomenės sveikatos specialistai, sveikos gyvensenos mokytojai.
"Taip pat ligoninėse diegiamos naujos technologijos, atsiranda nauja įranga. Pastaruoju metu tobulėja radiologinė technika, pozitronų emisijos aparatai, magnetinio rezonanso rentgenologija, kompiuterinė tomografija. Ši technika nuolat atnaujinama, taip pat populiarėja elektroninės sveikatos paslaugos. Galima prognozuoti, kad ateityje vis labiau reikės radiologijos technologų, viena perspektyviausių sričių - biomedicinos programuotojai", - sakė KU Sveikatos mokslų fakulteto dekanas.
Atgauna prestižą?
Klaipėdos valstybinės kolegijos (KVK) Sveikatos mokslų fakultetas studentų skaičiumi taip pat nesiskundžia. Pasak kolegijos atstovės spaudai Gintarės Kareivaitės, šio fakulteto specialybės (grožio terapija, bendrosios praktikos slauga, odontologinė priežiūra, dietetika, burnos higiena) yra pačios populiariausios iš visų kolegijoje siūlomų.
"Kiekvienais metais priimame tokį skaičių studentų, kokį būname suplanavę, tačiau norinčiųjų būna daug daugiau. Per pirmus du etapus priėmėme 90-95 procentų studentų, dar vyksta trečiasis etapas, bet vietų šiame fakultete praktiškai nebeturime", - komentavo G. Kareivaitė.
Kolegijoje jau kurį laiką veikia speciali karjeros valdymo informacinė sistema, kurioje gaunami duomenys apie absolventų įsidarbinimą. Remiantis sistemos rezultatais, baigusiųjų bendrosios praktikos slaugos studijas įsidarbinimas siekia daugiau nei 81 proc., burnos higienos - 86,4 proc., odontologinė priežiūra - net 93 proc. Pasak pokalbininkės, kineziterapijos absolventų įsidarbinimo rodiklis siekia 64 proc., grožio terapijos - 53 proc., nes nėra įskaičiuoti pagal patentus ar individualiai dirbantys specialistai.
KVK direktoriaus pavaduotoja strateginei plėtrai Nijolė Galdikienė antrino A. Razbadauskui teigdama, kad ateityje populiarės slaugos specialybė. Ji pridūrė, kad savo nišą turėtų surasti slaugos paslaugas namuose teikiantys specialistai bei sveikatingumo paslaugų industrijos specialistai, kurie mokytų sveikos gyvensenos, sveikos mitybos.
Paklausta, kodėl medicinos, biomedicinos studijos pastaraisiais metais kopia į populiariausiųjų viršūnę, N. Galdikienė svarstė, kad tai galbūt lemia praeinantis socialinių mokslų bumas.
"Iki nepriklausomybės atgavimo medicina buvo specialybė, į kurią norint įstoti vyko didžiuliai konkursai, bet atsirado socialiniai mokslai, išpopuliarėjo teisė, vadyba, išaugo stojimas į šias specialybes ir vienu metu buvo ryškiai sumažėjęs stojimas į mediciną", - kalbėjo N. Galdikienė, atkreipusi dėmesį, kad medicinos krypties studijas pasirinkę jaunuoliai studijuoja ilgiau nei kiti, o atlyginimai nėra labai dideli.
Tačiau, pasak KVK atstovės, galima spėti, kad pastaraisiais metais auganti sveikatingumo ir grožio industrija lemia vėl pradėjusias gausėti sveikatos paslaugų studijų studentų gretas.
Kalbėdama apie jaunų specialistų įsidarbinimą, N. Galdikienė pabrėžė, kad darbą randa visi, kurie nori dirbti.
"Kai kurie studentai pagal specialybę pradeda dirbti net pirmame kurse, pavyzdžiui, slaugytojų padėjėjais, ir sėkmingai dirba toliau baigę studijas. O kartais net sulaukiame įvairių gydymo įstaigų skambučių, kurios prašo rekomenduoti studentus darbui pas juos", - džiaugėsi N. Galdikienė.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą