Naujame tyrime mokslininkai ištyrė 15 žmonių, kurie dalyvavo dviejų sesijų laboratoriniame tyrime, kuriame veikla ir maitinimas buvo reguliuojami.
Dalyviai miegojo 8 valandas miego vienos sesijos metu, o kitos sesijos metu jiems nebuvo leidžiama miegoti. Ryte buvo paimti dalyvių poodinių riebalų, raumenų bei kraujo mėginiai.
Šie mėginiai buvo naudojami keliose molekulinėse analizėse, kurios parodė, kad miego praradimas sukėlė pakitimų DNR metilinime, viename iš mechanizmų, reguliuojančių genų ekspresiją (DNR saugomos informacijos pavertimas instrukcijomis, pagal kurias gaminamos būtinos organizmo molekulės). DNR metilinimas vadinamas epigenetine modifikacija, kuri iš dalies reguliuoja, kaip kiekvienos ląstelės genai įjungiami ar išjungiami. Šį procesą veikia ir paveldėti, ir aplinkos veiksniai.
DNR metilinimo pakitimas buvo pastebėtas tik riebaliniame audinyje ir ypač tiems genams, kurie būna pakitę esant tokiems sutrikimams kaip antro tipo diabetas ar nutukimas. Manoma, kad epigenetinės modifikacijos gali turėti tam tikrą "atmintį", kuri gali reguliuoti, kaip veikia medžiagų apykaita.
Šie pastebėjimai suteikia daugiau informacijos apie tai, kaip chroniškas miego praradimas gali turėti įtakos nutukimo rizikai.
Taip pat, buvo pastebėti ženklai, indikuojantys skeleto raumenų baltymų skaidymą bei riebalų audinio didinimą.
Be to, skeleto raumenyse sumažėjo baltymų, susijusių su gliukozės lygiu kraujyje reguliavimu, o tai galbūt paaiškina, kodėl dalyvių gliukozės jautrumas buvo susilpnėjęs po bemiegės nakties. Kartu, šie pastebėjimai gali bent dalinai paaiškinti, kodėl chroniškas miego praradimas padidina antro tipo diabeto bei nutukimo riziką.
Šaltinis: http://www.uu.se/en/news-media/press-releases/press-release/?id=4418&area=3,8&typ=pm&lang=en
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą