Pasak gydytojos dietologės doc. dr. Editos Gavelienės, yra daug skirtingų probiotinių bakterijų su savo unikaliomis savybėmis ir skirtingu poveikiu. Todėl svarbu vartoti maisto produktus su kuriais gautume pakankamą kiekį šių bakterijų, ypač tuomet, kai organizme jų natūraliai sumažėja dėl netinkamos mitybos, patirto streso ar vartojamų antibiotikų.
Kartais medikai pacientams rekomenduoja papildomą probiotikų kiekį kapsulių ar tablečių pavidalu. Visgi, anot doc. dr. E. Gavelienės, kaip ir visos medžiagos, taip ir probiotikai geriausiai yra įsisavinami tiesiogiai iš maisto produktų. O probiotikų daugiausiai yra tokiuose produktuose kaip jogurtai, jogurto gėrimai, kefyras, rauginti kopūstai.
Maisto pramonė dabar siūlo nemažai įvairių produktų, kuriuose yra papildomas kiekis probiotikų. Tačiau yra viena problema – į maistą dedamos probiotinės bakterijos yra gyvos, o tai sukelia rūpesčių, pavyzdžiui, neįmanoma užtikrinti pakankamai ilgo produkto galiojimo laiko.
Tačiau, rodos, jog mokslininkai artėja prie šios problemos sprendimo. „Nestlé” instituto mokslininkai pirmą kartą įrodė, jog kai kurios probiotikų rūšys ir termiškai apdorotos gali stiprinti imuninę sistemą, kartais net labiau nei gyvi jų atitikmenys.
„Nestlé” mokslininkai tyrė probiotiką Lactobacillus paracasei NCC 2461 ir tai, kaip jis veikia mūsų imunines ląsteles. Paaiškėjo, kad tiek gyvas, tiek termiškai apdorotas šis probiotikas neprarado savo savybių, o apdorotas probiotikas buvo net efektyvesnis.
Pasak mokslininkų, tai reikšmingas atradimas, kuris leis sukurti naujus probiotinius produktus su ilgesniu galiojimo laiku – tokius kaip įvairūs mišiniai kūdikiams ar gėrimai.
„Maisto produktai su probiotinėmis bakterijomis stiprina organizmo atsparumą įvairiems trikdantiems išorės veiksniams, todėl svarbu, kad jų netrūktų, kad jos būtų gaunamos ar su tam tikrais produktais, ar su maistu, kuriame probiotikų kiekis padidintas dirbtinai”, - teigė gydytoja dietologė doc.dr. E. Gavelienė.
Rašyti komentarą