Naudingi žalingi įpročiai ir atvirkščiai

Naudingi žalingi įpročiai ir atvirkščiai

Nuo vaikystės mums kalama į galvas, kad reikia kuo dažniau plautis rankas, gultis ir keltis tuo pačiu metu, kad negražu kramtyti nagus... Ar tikrai visi blogi įpročiai yra tokie blogi, o geri - labai naudingi?

Valgant skaityti ir žiūrėti televizorių

Visąlaik buvo teigiama, kad valgant reikia nesiblaškyti, susikaupus kramtyti maistą, atseit tik taip organizmas visiškai pasisavina naudingąsias medžiagas. Bet juk dauguma dirbančių žmonių valgo greitosiomis, neretai apimti streso, todėl ryja kąsnius nekramtę, o tai yra tiesus kelias į gastritą ir skrandžio opą. Skaitydamas arba žiūrėdamas televizorių žmogus valgo lėčiau. Neatsitiktinai daugelyje kavinių pastatomas televizorius - pastebėta, kad lankytojus jis veikia raminamai.

Kramtyti nagus

Šis įprotis buvo laikomas ne tik negražiu, bet ir labai pavojingu: atseit po nagais gyvena daugybė mikrobų. Dabar specialistai mano, kad gyventi sterilioje erdvėje negalima. Mažos mikrobų dozės išties naudingos sveikatai, stiprina imunitetą. Aišku, piktnaudžiauti šiuo įpročiu nereikėtų.

Namuose palaikyti idealią švarą

Kaip jau minėta, sterili aplinka, kuria mamos stengiasi apsupti savo mažylius, neleidžia imuninei sistemai treniruotis, todėl didėja rizika, kad vaikas susirgs astma ar kitomis alerginėmis ligomis. Gali išsivystyti ir egzema. Šią riziką didina buitinės chemijos priemonės, naudojamos valant namus. Todėl būtina laikytis saiko. Storas dulkių sluoksnis patalpose žalingas lygiai taip pat, kaip ir visiškas jų nebuvimas. Organizmo imuninė sistema turi nuolatos kovoti; jos nereikia silpninti, bet negalima ir lepinti.

Praustis ryte ir vakare su muilu

Praustis, aišku, reikia, bet be fanatizmo. Prausiantis po dušu oda nuvaloma nuo nešvarumų ir gali laisvai kvėpuoti. Tačiau nebūtina nuo galvos iki kojų muilintis antibakteriniu muilu. Maniakiškas švaros siekimas tikrai nėra naudingas odai. Karštas vanduo su koncentruotu muilu pašalina natūralų odos riebalinį sluoksnį, kuris visada dengia sveiką odą ir apsaugo nuo agresyvaus aplinkos poveikio.

Todėl oda išsausėja, pradeda skeldėti, šerpetoti, susilpnėja apsauga nuo infekcijų, gali išsivystyti dermatitas ir egzema. Bet agresyviai odą veikia ne vanduo, o švaros priemonės (muilas, šveitikliai, dušo želė). Jei norite palįsti po dušu - prašom, bet geriau praustis vėsiu vandeniu ir be agresyvių higienos priemonių. Tą patį galima pasakyti apie nuolatinį burnos skalavimą ir dantų valymą kelis kartus per dieną - kad ir kaip būtų keista, toks fanatizmas ardo šarmų ir rūgščių balansą bei kenkia dantų emaliui.

Kelti skandalus

Anksčiau buvo manoma, kad nuolatiniai barniai šeimoje - tai uždelsto veikimo bomba, griaunanti šeimą.

Mokslininkai nustatė, kad žmonių, kurie retkarčiais kelia šeimynines scenas, organizmuose streso hormono kortizolio išsiskiria daug mažiau negu tų, kurie nuoskaudas nuryja tylomis.

Mičigano universiteto visuomenės sveikatos instituto darbuotojai, 17 metų stebėję 192 sutuoktinių poras, nustatė: šeimose, kuriose yra nepriimta leisti prasiveržti pykčiui, vieno iš sutuoktinių netikėtos mirties rizika išauga du kartus. Kuo ilgiau širdyje laikote nuoskaudas, tuo didesnių neigiamų emocijų sluoksniu jos apauga.

Barnis, net audringas, - tai geriausias būdas išsiaiškinti visus nesusipratimus ir viską pradėti „nuo nulio“.

Miegoti, kiek telpa

Manote, miegoti reikia kuo daugiau? Nustatyta, kad miego trūkumas gali susilpninti atmintį, sukelti hipertoniją. Tačiau, naujausiais duomenimis, miego perteklius taip pat kenkia: provokuoja diabetą, nutukimą, depresiją ir 7 metais sutrumpina gyvenimą. Žmonėms, kurie kasdien miega ilgiau kaip 9 valandas, ankstyvos mirties rizika išauga 12 proc.

Bafalo universiteto mokslininkai apskaičiavo, kad pusė planetos gyventojų lovoje praleidžia ne mažiau kaip 8 val., ilgą miegą laikydami geriausiu vaistu nuo stresų ir pervargimo.

O specialistų nuomone, optimali miego trukmė - 6-8 val. Ilgai vartytis pataluose taip pat nepageidautina. O dėl stresų ir išgyvenimų, ribota jų dozė yra net būtina: stiprios emocijos padeda palaikyti organizmo tonusą, gerina atmintį ir gebėjimą mokytis.

O įsivaizdavimas, kad prabudinėti vidury nakties yra blogai, gali paveikti miego kokybę. Užuot iš visų jėgų stengęsi užmigti, geriau atsikelkite ir imkitės kokios nors netriukšmingos ir atpalaiduojančios veiklos. Pavyzdžiui, paskaitykite knygą arba išspręskite kryžiažodį. Galima išgerti stiklinę šilto pieno su medumi.

Miegoti popiet

Iškart po pietų, ypač kai nereikia niekur skubėti, taip ir traukia nusnūsti. Tačiau reikia prisiminti, kad vos jums prigulus, gautosios kalorijos bus atidėtos atsargai poodinių riebalų pavidalu. Be to, popietinis miegas sutrikdo biologinius ritmus. Mokslininkai mano, kad dienos miegas keičia kai kurių hormonų aktyvumą, o tai didina 2 tipo cukrinio diabeto riziką.

Todėl po pietų, ypač sočių, vis dėlto geriau išeiti pasivaikščioti. Dėl vakarienės - visai nebūtina save versti nebevalgyti po 18 val. Specialistų nuomone, lengvai užvalgius net 8 ar 9 val. vakaro, intensyvus 20 min. pasivaikščiojimas išvaduos jus nuo pavojaus priaugti svorio.

Nesūdyti maisto

Kai medikai aptiko, kad per sūrus maistas 10-11 kartų padidina hipertonijos riziką, išprovokuoja migreną ir blogina būklę sergant bronchine astma, dietologai pradėjo patarinėti valgius sūdyti mažiau arba visai nesūdyti. Šiuo metu mokslininkai mano, kad druskos trūkumas - stresas nervų sistemai, kuris mažina organizmo jautrumą insulinui (diabeto rizika) ir veikia hormonų apykaitą (galimas nutukimas). Druska - svarbus medžiagų apykaitos elementas. Jos sudedamosios dalys - natris ir chloras - padeda palaikyti organizmo skysčių pusiausvyrą. Gydytojų rekomenduojama druskos paros dozė - apie 5 g (tai maždaug pusė arbatinio šaukštelio).

Taisyklingai kvėpuoti

Visi mes girdėjome patarimą „kvėpuoti visa krūtine“. Tačiau mokslininkai pataria kvėpuoti „visu pilvu“. Kvėpavimas krūtine - tai atsarginis, avarinis kvėpavimo tipas, o normaliai turite kvėpuoti pilvu. Suaugę žmonės dažniausiai kvėpuoja neteisingai, krūtine, todėl plaučių apatinėje dalyje užsilaiko oras ir tai trukdo taisyklingai dujų apykaitai. Kvėpuoti pilvu yra labai svarbu, nes tai yra pagrindinis limfos tekėjimą (savotišką organizmo „kanalizaciją“) reguliuojantis veiksnys. Kvėpuoti pilvu reikia ritmingai ir reguliariai, atliekant 12-20 ciklų per minutę. Labai svarbu tarp įkvėpimo ir iškvėpimo daryti trumpą pauzę. Norint išmokti taisyklingai kvėpuoti gal ir teks padirbėti, bet dėl sveikatos negaila jokių pastangų.

Parengta pagal dienraščio „Respublika“ priedą „Julius/Brigita“

Gemius

Raktažodžiai

Rašyti komentarą

Plain text

  • HTML žymės neleidžiamos.
  • Linijos ir paragrafai atskiriami automatiškai
  • Web page addresses and email addresses turn into links automatically.
Sidebar placeholder