Nuo nemigos gali padėti ir „suspaustas“ miegas

Nuo nemigos gali padėti ir „suspaustas“ miegas

Miego sutrikimai kamuoja didelę dalį žmonijos, turi įtakos kitų sveikatos problemų atsiradimui arba jų paaštrėjimui. Ypač svarbu, kad miegas būtų nepetraukiamas. Jeigu atsibudinėjimai nuolat kartojasi, o po jų nebegalite sudėti bluosto, ne visada reikia griebtis tablečių. Padėti gali ir psichologiniai dalykai, psichohigiena, įvairūs pratimai, malonūs, atpalaiduojantys dalykai, taip pat – „suspaustas“ miegas, tai yra, bandymas kurį laiką miegoti trumpiau nei įprastai, taip „sukaupiant“ miego poreikį. Apie tai kalbėjo psichologė Jūratė Savickienė.

„Kiek valandų miegate? Ar miegas būna ištisinis, ar fragmentuotas – atsibudinėjate, po to labai sunku vėl pasinerti į sapnus? O gal jau gulatės su mintimi, jog nemiegosite?“ – klausimais susitikimą, kurį organizavo Joniškio trečiojo amžiaus universiteto fizinio aktyvumo ir sveikos gyvensenos fakultetas, pradėjo psichologė Jūratė Savickienė.

Lektorės teigimu, jeigu jau einate miegoti abejodami, ar užmigsite, save programuojate prastam poilsiui. Greičiausiai tada ir pabusite ne kartą. O jeigu dar atsibudę ilgai varstysitės lovoje, organizmas „atsimins“ ją esant kankynės, bet ne poilsio vietą. Todėl patartina, jeigu jau prabudote vidury nakties ir nepavyksta iš naujo užsnūsti, keltis ir imtis kokių nors nuobodžių darbų, pavyzdžiui, šluostyti dulkių, ir miegas netrukus turėtų apie save priminti. Nereikia imtis darbų, kurie žmogui įdomūs, nes taip tik dar labiau išsibudinama.

Labai svarbi yra miego psichohigiena: gultis ir keltis visada tuo pačiu laiku. Jeigu erzina laikrodžio tiksėjimas, geriau jį išnešti į kitą kambarį. Likus bent pusvalandžiui iki miego būtina išjungti televizorių, kompiuterį, nebenaršyti išmanaus telefono, kad nebūtų vadinamojo „šviesių akių efekto“, dėl kurio aktyvinamos smegenys.

Lektorės taigimu, pagal atliktus mokslinius tyrimus nustatyta, kad miegoti aštuonias valandas labai svarbu žmonėms iki 35-erių metų. Vyresniame amžiuje paprastai miegama mažiau, vėliau gyvenimas nebe toks aktyvus, tad ir miego reikia mažiau. Be to, vyresniame amžiuje mažėja melatonino, už miegą atsakingo hormono išsiskyrimas. Jo labai trūkstant ir kamuojant nemigai, veikiamas visas organizmas: gali pablogėti regėjimas, suaktyvėti sezoninė depresija, skrandžio ligos, graužti rėmuo. Melatoninas suaugusio, subrendusio žmogaus organizme ima skirtis apie dešimtą valandą vakaro, o paauglių – tik apie pirmą antrą nakties, todėl jie būna labai gyvybingi iki išnaktų, bet rytą keltis į pamokas sunku.

„Kaip vieną iš gydymo būdų pacientams siūlau „suspausti miegą“, tai yra – vieną savaitę keltis valanda anksčiau. Nesvarbu, kad kamavo nemiga, nebandykite už ją „atsimiegoti“. Gulkitės tuo pačiu laiku, kaip visada, bet jeigu paprastai keldavotės septintą ryto, kelkitės šeštą valandą. Pirmas porą dienų tikrai bus sunku. Šis metodas padeda organizmui pradėti jausti didesnį miego poreikį ir po to būklė turėtų pagerėti“, – patarė psichologė.

J. Savickienė susirinkusiems paskaitos dalyviams sakė, kad prieš miegą labai padeda atsipalaidavimas, relaksacija, bet kiekvienam žmogui jis pasiekiamas skirtingai: kai kuriems gerai veikia kvėpavimo pratimai, kitiems – muzikos klausymasis.

Lektorė pasiūlė ir vieną pratimą, kuris galėtų padėti „atsijungti“ nuo kasdienių rūpesčių, darbų. Ji išdalijo visiems po graikišką riešutą, paragino juos volioti tarp delnų, pajaučiant kevalo grublėtumą, paspaudyti pirštais, paskaičiuoti rieveles, pauostyti, ar kvepia, pamąstyti, kur tas riešutas užaugo, kokioje žemėje, kas jį nuskynė. Po to psichologė paaiškino, kad taip susikoncentruodamas į vieną daiktą žmogus atsijungia.

Raktažodžiai
Sidebar placeholder