Nuo pasiutligės miršta ir vaikai

Pusšimtis nukentėjusiųjų nuo gyvūnų

Pastaraisiais metais Šiaulių apskrityje asmenų, nukentėjusių nuo gyvūnų, skaičius išlieka panašus: 2012 metais nuo gyvūnų nukentėjo 541 gyventojas, 2013 metais – 518. Šių metų sausio-rugpjūčio mėnesiais registruoti 367 gyvūnų sužaloti asmenys, praėjusių metų tuo pačiu laikotarpiu – 369.

Daiva Kulikauskienė, Šiaulių visuomenės sveikatos centro Užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės skyriaus vyriausioji specialistė, sakė, kad šiais metais dauguma Šiaulių apskrities gyventojų buvo apkandžioti ar apdraskyti šunų bei kačių. Šunys sužalojo 285 asmenis, katės – 67. Naminiai gyvūnai sužalojo apie 96,4 procento visų nukentėjusiųjų.

Pavieniai nukentėjo nuo šeško, žiurkėno, triušio, kiaulės bei audinės. Neišvengta kontakto ir su laukiniais gyvūnais: 3 asmenis sukandžiojo lapės, 2 – žiurkės. Taip pat registruoti keli atvejai, kai asmenys negalėjo įvardinti juos sužalojusio gyvūno rūšies.

„Visiems nukentėjusiems buvo laiku suteikta medicinos pagalba bei, įvertinus riziką užsikrėsti pasiutlige, skirta pasiutligės imunoprofilaktika“, – sakė specialistė.

Dėl asmenų, nukentėjusių nuo žinomų gyvūnų, Šiaulių apskrities valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos specialistai vykdė gyvūnų sveikatos stebėjimus. Nė vienam stebėtam gyvūnui pasiutligė nepasitvirtino.

Pasiutligė dar nėra likviduota

Jau aštuntus metus Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba pavasarį ir rudenį vykdo laukinių gyvūnų oralinę vakcinaciją nuo pasiutligės. Jos metu visoje Lietuvos teritorijoje, išskyrus miestų, ežerų teritorijas, iš lėktuvų mėtomi jaukai su vakcina.

Specialistų tvirtinimu, pasiutligės situacija šalyje kasmet gerėja: 2009 metais buvo nustatyti 63, 2010 metais – 33, 2011 metais – 14, 2012 metais – 5, 2013 metais – 1 gyvūnų pasiutligės atvejis. Šiais metais Lietuvoje pasiutligės atvejų dar neužregistruota.

Pasaulinės sveikatos organizacijos duomenimis, kasmet pasaulyje nuo pasiutligės miršta apie 55000 žmonių, iš jų apie 40 procentų – vaikai iki 15 metų.

Didžioji dalis mirčių registruojama Azijos ir Afrikos šalyse. Europoje nuo pasiutligės mirčių atvejų pasitaiko retai ir jie dažniausiai būna siejami su įvežtiniais atvejais iš endeminių pasiutligės šalių.

Šių metų rugpjūčio mėnesį įvežtinis žmogaus pasiutligės atvejis registruotas Nyderlanduose, kai asmeniui lankantis Indijoje įkando šuo. Nukentėjęs asmuo į medikus nesikreipė ir jam nebuvo paskirta pasiutligės imunoprofilaktika. Panašus atvejis 2007 metais registruotas Lietuvoje.

Gydymo nėra

„Šia ūmine žmonių ir gyvūnų virusine infekcine liga, kuri pažeidžia centrinę nervų sistemą,užsikrečiama per gyvūnų seiles, gyvūnui įkandus, įdrėskus ar apseilėjus pažeistą odą. Pavojų kelia net nežymūs apkandžiojimai ar įbrėžimai, kurių nukentėjusieji net nepastebi“, – sakė D. Kulikauskienė.

Pagrindiniai pasiutligės viruso platintojai yra laukiniai gyvūnai – lapės, vilkai, usūriniai šunys. Jie užkrečia vieni kitus, gali apkandžioti ir užkrėsti naminius gyvūnus, kurie kontaktuoja su žmonėmis.

„Iš naminių gyvūnų pasiutlige gali sirgti katės, šunys, karvės, arkliai, kiaulės, ožkos, avys. Virusą taip pat platina žiurkės, pelės, kiti graužikai, šikšnosparniai“, – vardijo specialistė.

Pasakoja, jog iki šiol nėra atrasto veiksmingo pasiutligės gydymo būdo. Liga, pasiekusi klinikinę simptomatikos stadiją, visuomet baigiasi mirtimi. Vienintelis būdas išgelbėti pasiutlige užkrėstą žmogų – kuo skubiau įskiepyta pasiutligės vakcina.

„Pasiutligės profilaktikos kursui skiepijamos penkios vakcinos dozės: 0, 3, 7, 14 ir 28 dieną nuo skiepijimo pradžios. Tam, kad skiepai būtų efektyvūs, būtina laikytis nustatytos skiepijimo schemos ir jokiu būdu nenutraukti skiepų“, – aiškino specialistė.

Asmuo, pasak D. Kulikauskienės, gali būti neskiepijamas, kai yra žinoma, kad apkandžiojęs gyvūnas ne seniau nei prieš metus buvo skiepytas nuo pasiutligės. Jei po 14 dienų nuo apkandžiojimo stebėtas gyvūnas išlieka sveikas, asmeniui pavojaus susirgti pasiutlige nėra.

Šiaulių visuomenės sveikatos specialistai primena:

Įkandus ar įdrėskus gyvūnui svarbu kuo skubiau ir tinkamai sutvarkyti žaizdą: gausiai praplauti tekančiu vandeniu su muilu bei dezinfekuoti žaizdos kraštus jodo tirpalu ar spiritu. Šios priemonės neapsaugo nuo pasiutligės užsikrėtimo, tačiau jos pailgina inkubacinio periodo trukmę bei kartu padidina sėkmingos imunoprofilaktikos tikimybę.

Būtina išsiaiškinti gyvūno nuo kurio nukentėjote šeimininko vardą, pavardę, gyvenamąją vietą, telefono numerį, gyvūno skiepijimo nuo pasiutligės datą bei jo laikymo vietą po kontakto. Apie gyvūno laikymo vietą informuojamas veterinarijos specialistas, kuris atlieka gyvūno sveikatos stebėjimą dėl pasiutligės.

Nedelsiant vykti į asmens sveikatos priežiūros įstaigą, kurioje medikas ne tik apžiūrės žaizdą, bet ir įvertinęs riziką užsikrėsti pasiutlige, esant būtinybei, paskirs reikiamą pasiutligės vakcinacijos kursą.

Gamtoje ir gyvenamojoje vietoje su gyvūnais elgtis atsakingai, neerzinti jų, neiti artyn, matant agresyvų gyvūną, nedaryti staigių judesių, nebėgti. Augintinius kasmet skiepyti nuo pasiutligės.

Keliautojams prieš vykstant į pasiutligės endemines šalis rekomenduojama atsižvelgiant į riziką ir profilaktiškai pasiskiepyti nuo pasiutligės.