Pacientų atstovai reikalauja atšaukti sprendimą pradėti bandymus su vėžiu sergančiais suaugusiais ir vaikais

Paskutinę praėjusių metų darbo dieną sveikatos apsaugos ministrą pavadavusio žemės ūkio ministro Broniaus Markausko pasirašytas įsakymas, leidžiantis Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės Kauno klinikose pradėti kamieninių kraujodaros ląstelių bandymus ne tik suaugusiems, bet ir vaikams, papiktino pacientus.

Kaip pabrėžia pacientų organizacijų vadovai, bandymai bus atliekami be jokių saugumą užtikrinančių reikalavimų.

Kraujo ligomis sergančiųjų interesams atstovaujanti asociacija „Kraujas“ ir vaikų vėžio asociacija „Paguoda“ nerimauja dėl šio sprendimo pasekmių bei išreiškia susirūpinimą dėl galimų grėsmių kraujo vėžiu sergantiems pacientams. 

Kaip teigia pacientų atstovai, ministro įsakymu buvo atsisakyta iki šiol galiojusių kokybę bei pacientų saugumą užtikrinančių reikalavimų. Vienas jų, kad 100 dienų mirtingumas po transplantacijos būtų ne didesnis nei 1 proc. Neliko ir gydytojų bei slaugytojų 2 metų darbo stažo, susijusio su transplantacijomis, bei nepertraukiamo specialistų skaičiaus užtikrinimo visą parą.

„Manome, kad žemės ūkio ministro Broniaus Markausko pasirašytas įsakymas yra žalingas kraujo vėžiu sergantiems pacientams, nes be jokios būtinybės paverčia juos Kauno klinikų nepatyrusių medikų bandymų objektais. Kaip rodo statistiniai duomenys, Kauno klinikose 100 dienų mirtingumas po kaulų čiulpų transplantacijos yra 5,9 proc., tuo tarpu Santaros klinikose jis nesiekia ir 1 proc., (t. y. 0,7 proc.). Kalbame apie žmonių gyvybes - iš 100 pacientų, kuriems atlikta kamieninių kraujodaros ląstelių transplantacija, Kaune vidutiniškai miršta beveik 6 asmenys, Vilniuje - mažiau kaip 1. Deja, net žmonių gyvybės argumentai sveikatos politikos formuotojams neatrodo įtikinami“, - komentavo asociacijos „Kraujas“ pirmininkė Ieva Drėgvienė.

Pacientams atstovaujančios organizacijos „Kraujas“ ir „Paguoda“ mano, kad skuboti teisės aktų pakeitimai neatitinka kraujo vėžiu sergančių pacientų interesų, taip pat sukels neigiamų pasekmių visai Lietuvos sveikatos apsaugos sistemai. Organizacijos ragina sveikatos apsaugos ministrą Aurelijų Verygą juos nedelsiant atšaukti.

Pacientams atstovaujančios organizacijos „Kraujas“ ir „Paguoda“ dar 2017 m. lapkritį kreipėsi į Vyriausybę ir Sveikatos apsaugos ministeriją, prašydamos patikrinti, ar Kauno klinikoms išduota licencija atitinka visus reikalavimus. Tačiau, kaip teigia pacientų atstovai, nepateikus argumentuotos nuomonės ir „siekiant dangstyti neteisėtus veiksmus, buvo pakeisti teisės aktai, kurie pritaikyti išimtinai Kauno klinikoms“. 

„Tokie sprendimai diskredituoja Sveikatos apsaugos ministerijos ir visos valstybės tarnybos vardą, nes jie priimti vienašališkai už uždarų durų - nei specialistai, nei pacientų atstovai, nėra pritarę šiems pakeitimams“, - teigė asociacijos „Paguoda“ vadovė Daiva Žaromskienė.

Pacientų organizacijų „Kraujas“ ir „Paguoda“ nuomone, tokie sprendimai yra neetiški, nes visų pirma turėtų būti vadovaujamasi principu nepakenkti. 

„Šiuo atveju pacientų išgyvenamumo rezultatai tik įrodo, kad pacientams jau yra pakenkta ir siekiama toliau tai daryti. Tiesa ta, kad kiekvienos medicinos inovacijos įdiegimas yra itin sudėtingas, o pradžia visada būna komplikuota ir kartais žalinga pacientams. Šioje situacijoje apie inovacijas kalbėti netenka, nes Kauno klinikos jokių naujų technologijų Lietuvos mastu nediegs - tiesiog ketina atlikti tas pačias procedūras, kurios atliekamos sėkmingai Vilniuje daugiau nei 18 metų“, - rašoma pacientų kreipimesi.

Pacientų organizacijų vadovėms akivaizdu, kad sveikatos apsaugos ministras ir žemės ūkio ministras neturi sveikatos apsaugos investicijų vizijos, nes investicines lėšas kreipia ne menkai išplėtotoms sveikatos priežiūros sritims, bet perteklinių pajėgumų bei centrų steigimui.