Paplitę mitai apie sveikatą

Paplitę mitai apie sveikatą

Sveikatos klausimai daugiau ar mažiau domina visus. Ir vis dėlto medicinos požiūriu kai kurie paplitę įsitikinimai, švelniai tariant, nėra visiškai teisingi...

Dietos veiksmingesnės už sportą

Pastaruoju metu vis dažniau teigiama, kad dietos yra kur kas veiksmingesnės negu sportavimas. Tačiau fizinis aktyvumas teigiamai veikia medžiagų apykaitos procesus ir padeda sudeginti nereikalingas kalorijas, taigi reguliuoti svorį. Bet kurios iš dietų pagrindas visada būna kokių nors maisto medžiagų, kurios galbūt organizmui yra būtinos, kiekio ribojimas. Taigi dieta net gali būti žalinga! Geriau jau valgyti viską, ko norisi, bet nepamiršti reguliariai mankštintis.

Bronchitas - gripo komplikacija

Paprastai manoma, kad bronchitas yra virusinių ligų - gripo arba ūmaus kvėpavimo takų susirgimo - komplikacija. Tačiau bronchitą gali sukelti ne tik virusai, bet ir bakterijos, įvairiais būdais patekusios į organizmą. Daugeliui žmonių ši liga taip pat yra reakcija į užterštą aplinką - juos susargdina dulkės, tabako dūmai, išmetamosios dujos ir t.t. Tiesa, tokiais atvejais bronchitas yra neretai painiojamas su astma arba alergija.

Vaikas neturi sirgti

Iš tiesų vaikai turi sirgti! Esmė yra ta, kad vaikų infekcinių ligų eiga paprastai būna nesunki ir vaikas įgyja imunitetą ligos sukėlėjui. Labai išgyventi, kad vaikas susirgo įprasta vaikiška liga, neverta. Tegu geriau perserga, kol mažas, nes suaugusieji tymais arba skarlatina serga daug sunkiau už mažylius.

Giliai kvėpuoti - naudinga

Kažkodėl įsivaizduojame, kad giliai įkvėpdami tampame stipresni ir žvalesni. Paprastai giliai įkvepiame prieš ryždamiesi kam nors svarbaus, dėl ko nors apgailestaudami, kai kas nors emociškai paveikia... Ir tai darydami net nenujaučiame, kad iš tikrųjų taip sutrikdome deguonies apykaitą organizme: juk giliai įkvėpus paprastai smarkiai iškvepiama! Todėl net apėmus dideliam stresui rekomenduojama kvėpuoti tolygiai ir ramiai.

Būtina valgyti mėsos, nes joje yra geležies

Manoma, kad nevalgant mėsos organizmui pritrūks geležies ir dėl to gali išsivystyti mažakraujystė. Mėsoje išties yra geležies, bet jos yra ir kituose produktuose: kepenyse ir inkstuose, vištų kiaušiniuose, grikiuose, pupelėse, žirniuose, avižiniuose miltuose, petražolėse, bulvėse, svogūnuose, moliūguose, burokėliuose, obuoliuose, kriaušėse, persikuose, granatuose, džiovintuose vaisiuose.

Kramtomoji guma su ksilitu arba karbamidu naudingesnė už paprastą

Kramtomosios gumos su ksilitu reklamoje žadama, kad ji apsaugos jūsų dantis nuo gedimo. Iš tiesų kramtomoji guma, jei joje nėra cukraus, nuvalo apnašas nuo dantų emalio. Todėl gamintojai ir naudoja cukraus pakaitalą - ksilitą. Jis pats jokiomis gydomosiomis savybėmis nepasižymi. Jei tikėsime reklama, karbamidas yra tiesiog nepakeičiamas atkuriant rūgščių ir šarmų pusiausvyrą. Bet karbamidas - ne kas kita, kaip sintetinis šlapalas. Pastarasis išties neutralizuoja rūgštį, bet rūgščių ir šarmų pusiausvyrai burnoje atkurti, kaip tvirtina odontologai, visai nebūtina kramtyti gumą su karbamidu. Daug paprasčiau paskalauti burną šiltu vandeniu.

Parengta pagal dienraštį „Vakaro žinios“

Raktažodžiai

Rašyti komentarą

Plain text

  • HTML žymės neleidžiamos.
  • Linijos ir paragrafai atskiriami automatiškai
  • Web page addresses and email addresses turn into links automatically.
Sidebar placeholder