Gyventojams ir turistams rekomenduojama skiepytis, jei sergamumas erkiniu encefalitu siekia 5 atv./100 tūkst. gyventojų. Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro duomenimis, pernai mūsų šalyje 100 tūkst. gyventojų teko net 12 susirgimų erkiniu encefalitu, o ankstesniais metais - ir daugiau. Tai beveik 2,5 karto daugiau negu PSO rekomenduojama riba. Utenos, Panevėžio, Šiaulių, Radviliškio, Kazlų Rūdos rajonuose sergamumo rodikliai siekė net 14-44 atvejus 100 tūkst. gyventojų, ir tai yra 5-8 kartus daugiau nei riba, nuo kurios rekomenduojama skiepytis.
Erkės žmones gali užkrėsti erkiniu encefalitu ir Laimo liga.
Erkinis encefalitas - sunki virusinė liga. Erkinio encefalito virusas pažeidžia galvos smegenis, jų dangalus ar periferinius nervus. Maždaug 10 proc. sirgusiųjų patiria sunkius liekamuosius reiškinius - paralyžių, parezę, sutrikusią koordinaciją, tremorą. Net 20 proc. sirgusiųjų diagnozuojamas neurokognityvinis sindromas - sutrinka visos pažintinės, mąstymo, intelektualinės, atminties, dėmesio, emocijų funkcijos.
Nuo šio susirgimo apsaugoti gali tik skiepai. Tačiau pasiskiepijusių nuo šios pavojingos ligos mūsų šalyje rekordiškai mažai. Tyrimas parodė, kad daugiau kaip pusė šalies gyventojų yra įsitikinę, jog skiepytis nėra būtina, arba apskritai neįžvelgia rizikos susirgti - mano, kad blogiausia juos aplenks. Kai kurie žmonės nesiskiepija ir todėl, kad jiems tai paprasčiausiai per brangu, - vakcina nuo erkinio encefalito kainuoja 35-40 eurų.
Nuo kitos erkių platinamos - Laimo - ligos vakcinos nėra. Sergamumas šia liga mūsų šalyje dar didesnis. Per pastaruosius 5 metus sergamumo rodiklis siekė 74-87 atv./100 tūkst. gyventojų.
Erkės pavojingos ir naminiams gyvūnams, nes gali užkrėsti juos sunkia, neretai net mirtina liga - babezioze. Tai pirmuonių, parazituojančių gyvūno eritrocituose, sukeliama liga. Babezijas perneša erkės.
Naminio gyvūno gydymas nuo babeziozės brangus: pavyzdžiui, vienoje atsitiktinai pasirinktoje sostinės veterinarijos klinikoje morfologinis šuns kraujo tyrimas infekcijai nustatyti ir tepinėlis kainuoja apie 20 eurų, priešnuodis nuo babeziozės, kurio reikia net dviejų dozių, tarkim, 30 kg sveriančiam šuniui, - apie 15 eurų už dozę. Jei šuo jaučiasi ypač prastai, reikia dar ir papildomo simptominio gydymo.
Pasak Lietuvos užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro Epidemiologinės priežiūros skyriaus vedėjos pavaduotojos medicinos entomologės dr. Mildos Žygutienės, riziką susirgti erkiniu encefalitu mūsų šalyje padidina tai, kad sąlygos veistis erkėms mūsų šalyje nepaprastai geros. Daugiau negu trečdalis Lietuvos yra miškingos teritorijos, dominuoja mišrių lapuočių miškai, drėgmės užtenka.
M.Žygutienės teigimu, chemikalais erkes naikinti yra brangu ir neefektyvu - reikėtų nupurkšti visą Lietuvą, o tai pakenktų ne tik erkėms, tad pažeistų ekologinę pusiausvyrą. Net ir pabandžius tam tikroje vietoje išnaikinti erkes, po kurio laiko ten pat vėl gali jų atsirasti, nes jas išnešioja paukščiai, gyvūnai.
Suprantama, ir patys žmonės turėtų saugotis tose vietose, kur gali būti paplitę šie gyviai: rengtis šviesiais drabužiais, kelnių klešnes susikišti į kojines, užsisegti rankogalius, nešioti galvos apdangalą, pasipurkšti repelentais.
Algimantas Paulauskas, Vytauto Didžiojo universiteto Gamtos mokslų fakulteto profesorius:
Klimatas šyla, sąlygos erkėms veistis ir gyventi Lietuvoje gerėja, tad kuo toliau, tuo jų bus daugiau - ypač jeigu žmonės netvarkys savo teritorijų.
Sergamumas erkiniu encefalitu Lietuvoje didelis, nes žmonės nenori skiepytis, o dar ir vakcinų kainos užkeltos. Pavyzdžiui, Švedijoje daugelis žmonių pasiskiepija, tad nors erkinio encefalito rizikos veiksnys išlieka - infekuotos erkės gamtoje egzistuoja, žmonės šia liga serga retai.
Sergamumas erkiniu encefalitu Lietuvoje didėja, nes daugėja apleistų, nešienautų teritorijų, netvarkomi parkai, pamiškės, pakrantės. Visa tai turi įtakos erkių plitimui, tad ir žmonių ar naminių gyvūnų kontakto su erkėmis galimybės didesnės.
Vienintelė galimybė apsisaugoti nuo erkių platinamų ligų, apie ką kalbama ir tarptautiniuose kongresuose, - tvarkytis, šienauti žolę. O žmonėms kaskart parėjus iš gamtos reikėtų patiems apsižiūrėti, apžiūrėti augintinius nelaukiant, kol erkė įsisiurbs.
Tiems, kurie dažnai būna gamtoje ar dirba laukuose, miškuose, tiesiog būtina nuo erkinio encefalito pasiskiepyti.
Parengta pagal dienraštį „Vakaro žinios“
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą