Reanimacijos-intensyviosios terapijos skyriai yra kiekvienoje mažesnėje ar didesnėje šalies ligoninėje. Respublikinėje Klaipėdos ligoninėje Reanimacijos-intensyviosios terapijos skyrius yra daugiaprofilinis. Jame gydomi ir slaugomi kritinių būklių pacientai, kuriems būtinas nuolatinis gyvybinių funkcijų palaikymas bei intensyvus gydymas, pacientai, turintys lėtinių progresuojančių ar dauginių patologijų.
"Tikrai nesuklysiu sakydama, kad tai - sudėtingiausias skyrius ligoninėje, nes gydomi patys sudėtingiausi pacientai, kuriems visą parą teikiama intensyvi reanimacinė pagalba", - sako Reanimacijos-intensyviosios terapijos skyriaus vyresnioji slaugytoja Milda Vitkauskaitė.
Į šį skyrių pacientai patenka po sudėtingų chirurginių, neurochirurginių, urologinių ir kt. operacijų, po apsinuodijimų, daugybinių traumų, nudegimų, paūmėjus širdies, kvėpavimo, inkstų funkcijų nepakankamumams, sergantys užsitęsusiais, progresuojančiais susirgimais, kuriems reikalingas intensyvus gydymas, gyvybei pavojings būklės pacientai.
Siekdamos užtikrinti kokybišką sunkių pacientų gydymą ir priežiūrą, Reanimacijos skyriuje dirbančios slaugytojos sukasi it bitutės. Jos visą laiką yra pasirengusios iššūkiams, stebi paciento būklės pokyčius, kurie gali pasireikšti kiekvieną sekundę. Ir neatsitiktinai čia slaugytojos vadinamos gydytojų akimis, nes į gyvybei svarbius pasikeitimus jos privalo reaguoti žaibiškai ir nedelsdamos apie tai informuoti gydytoją.
"Darbas skyriuje - įtemptas, visą laiką slaugytojas yra pasirengęs iššūkiams, dėl to kartais net patiriamas stresas, ir tokį krūvį atlaiko ne bet kuris.
Reanimacijos skyriuje dirbantis slaugytojas turi būti ypač atidus, atsakingas, bet kartu gebėti ir kritiškai mąstyti, būti emociškai stiprus ir psichologiškai brandus, gebėti kaip uraganas besikeičiančioje aplinkoje reaguoti į esamus pokyčius.
Miegoti čia nėra kada", - pastebi direktoriaus pavaduotoja slaugai Andželika Zavackienė.
Pasak vyresniosios skyriaus slaugytojos, būna dienų, kai skyrius būna pilnutėlis, tačiau kartais, net esant ir vienam sunkesnės būklės pacientui, darbo būna tiek, jog tenka atiduoti visą energiją, visas jėgas, siekiant užtikrinti tinkamą ir kokybišką gydymą bei slaugą. Viskas priklauso nuo paciento būklės.
Skyriaus vyresnioji slaugytoja M. Vitkauskaitė prasitarė, jog pasitaiko, kad kartais slaugytojos ir kitas personalas neturi laiko ne tik pavalgyti, bet ir prisėsti.
"Mūsų skyriuje yra taikoma individuali slauga. Be gydytojų paskyrimų vykdymo, mūsų slaugytojos vertina paciento gyvybinius poreikius bei savirūpos galimybes ir kiekvienam pacientui sudaro individualų slaugos planą, pagal kurį slaugo, o kintant paciento būklei, slaugos planas yra keičiamas. Tam tikslui nuo 2016 metų skyriuje pildome intensyvios slaugos gydymo lapą, kuriame atsispindi vieno paciento, vienos paros gyvybinių veiklų rodikliai, paskirti ir atlikti tyrimai, atlikti gydytojų paskyrimai bei slaugos veiksmai", - sako skyriaus vyresnioji slaugytoja M. Vitkauskaitė.
Būtent vyresniosios slaugytojos M. Vitkauskaitės pastangomis, pasak direktoriaus pavaduotojos slaugai A. Zavackienės, skyriuje įdiegtos pačios naujausios, inovatyviausios pacientų slaugos priemonės pragulų profilaktikai. Modernios funkcinės lovos, kurios palengvina paciento slaugą, pragulų atsiradimą skyriuje leido sumažinti pusseptinto karto. O naudojami modernūs dirbtinės plaučių ventiliacijos aparatai leido sumažinti komplikacijų galimybę, sutrumpėjo ventiliacijos trukmė. Pagerinta ir pacientų mityba, naudojant specializuotus mišinius.
"Galime pasidžiaugti, kad mūsų Reanimacijos-intensyviosios terapijos skyriaus pacientai tikrai yra saugūs, nepriklausomai nuo jų būklės. Personalas dirba komandiniu principu, sustyguotai. Slaugytojos - aukščiausios kompetencijos. Tai - labai svarbu. Todėl skyriuje išgyvenusių pacientų yra ne vienas. Esame sulaukę gražių atsiliepimų, padėkų už išsaugotą gyvybę", - džiaugiasi A. Zavackienė.
Tačiau pacientų būklė ne visada gerėja ir neretai baigiasi mirtimi.
Reanimacijos-intensyviosios terapijos skyrius yra tas skyrius, kuriame pacientų mirčių būna daugiausia.
"Kai kuriems žmonėms, pacientų artimiesiems atrodo, kad mes prie to turėtume būti pripratę, tačiau personalui kiekvieno paciento mirtis paliečia širdį. Kartais net ašaras braukiame paslapčia, kai niekas nemato", - liūdnai pasakoja skyriaus vyresnioji.
Ypač skausminga matyti iš gyvenimo išeinančius jaunus žmones. M. Vitkauskaitė sako, kad labai sunku stebėti paciento, kuriam konstatuota smegenų mirtis, artimųjų atsisveikinimą. Slaugytojos turi rasti jėgų artimuosius paguosti, nors pačios patiria ne mažesnį stresą. Tačiau čia pat prisimena atvejį, kai jaunuolis, kuris buvo iškritęs iš penkto aukšto ir kuriam buvo diagnozuotos daugybinės traumos, o gydytojai sakė, kad būklė nesuderinama su gyvybe, išgyveno.
"Jo akys buvo tokios gyvos, degančios noru gyventi, švytinčios", - prisimena Reanimacijos-intensyviosios terapijos skyriaus vyresnioji slaugytoja M. Vitkauskaitė.
Tokios baigtys, kai pacientai pasveiksta ir juos personalas sutinka ne ligoninėje, atperka sudėtingą Reanimacijos-intensyviosios terapijos skyriaus slaugytojų darbą.
ATSAKOMYBĖ. Ligoninės direktoriaus pavaduotoja slaugai Andželika Zavackienė ir Reanimacijos-intensyviosios terapijos skyriaus vyresnioji slaugytoja Milda Vitkauskaitė sako, kad slaugytojų darbas šiame skyriuje yra nuolat įtemptas, reikia būti pasirengusiems žaibiškai reaguoti į pacientų būklės pokyčius.
Šiuo metu skaitomiausi
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą