Klaipėdos universitetinėje ligoninėje praėjusią savaitę apie tai buvo kalbama ir konferencijoje.
Vilniaus miesto klinikinės ligoninės Mikrobiologinių tyrimų laboratorijos vedėja dr. Jolanta Miciulevičienė sakė, kad natūralioje gamtoje mikroorganizmai ir be žmogaus įsikišimo yra linkę būti atsparūs antibiotikams.
Pasak jos, ne visi žmonės žino, kad savo kūne nešioja apie 2-3 kg gyvos mikroorganizmų masės, tačiau daugumos bakterijų nebijoma, nes žinoma, kaip nuo jų apsisaugoti. Ji pabrėžė, kad nėra nė vieno antibiotiko, kuriam nebūtų atspari nors viena bakterija, ir nėra nė vienos rūšies bakterijos, kuri nebūtų atspari nors vienam antibiotikui.
J. Miciulevičienė atkreipė dėmesį, kad nuo 2014 metų pradžios Lietuvoje vykdoma aptinkamų bakterijų ir jų sukeliamų ligų stebėsena. Tokią informaciją teikia 18 laboratorijų, iš jų 6 yra Vilniuje, 3 - Kaune, 4 - Klaipėdos ligoninėse.
Higienos instituto Visuomenės sveikatos technologijų centro vadovė dr. Rolanda Valintėlienė sakė, kad su antibiotikų vartojimu yra susijusios 2 problemos: atsiranda antibiotikams atsparios bakterijos ir jos ima plisti.
Instituto duomenimis, Lietuvoje parduodamų antibiotikų kiekis yra 19,5 dozės 1 000 gyventojų. Europoje pirmauja Graikija, kur 1 000 gyventojų tenka beveik 40 dozių, netoli yra Kipras, Prancūzija. Mažiausiai - Olandijoje, Estijoje, Švedijoje, Latvijoje, Slovėnijoje, Norvegijoje.
Nerimą medikams kelia tai, kad apie 90 proc. antibiotikų Lietuvoje suvartojama gydantis ambulatoriškai. Ligoninėse Lietuvoje per dieną sunaudojama 2,59 dozės 1000 gyventojų, tai yra beveik aukščiausias skaičius Europoje.
Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centras (ULAC) primena, kad antibiotikai nėra vaistai, skirti gydyti virusines infekcines ligas, tokias kaip peršalimas ar gripas. Antibiotikai yra efektyvūs vaistai nuo bakterinių infekcijų. Tik gydytojas nustato ligą ir, kai būtina, skiria antibiotikų.
Antibiotikai yra veiksmingi gydant tik bakterines infekcijas, tačiau visiškai netinkami virusinėms infekcijoms gydyti, jie nesustabdo virusų plitimo. O netinkamas antibiotikų vartojimas didina atsparumo antibiotikams atsiradimo riziką. Viso to pasekmė - ateityje galime neturėti veiksmingo gydymo.
Teigiama, kad antibiotikai praranda savo veiksmingumą tokiu tempu, kurio nebuvo galima numatyti dar prieš 5 metus. ULAC teigimu, jeigu antibiotikai bus vartojami tokiais pačiais kiekiais kaip dabar, Europa grįš į laikus be antibiotikų, kuomet įprastos bakterinės infekcijos, tokios kaip pneumonija, gali tapti mirtinos. Taigi esant antibiotikų reikiamybei, jie nebus veiksmingi.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą