Kandidatu užimti sveikatos apsaugos ministro postą įvardijamas Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Medicinos akademijos Visuomenės sveikatos fakulteto Sveikatos tyrimų instituto vadovas, biomedicinos mokslų daktaras prof. Aurelijus Veryga „Vakaro žinioms“ teigė, kad šeimos gydytojas gali išspręsti apie 80 proc. žmogaus sveikatos problemų... jeigu jos pastebimos laiku. Uždaras ratas: ar gali šeimos gydytojas tas problemas pastebėti laiku, jei žmogus negali pas jį patekti?
A.Veryga pripažįsta: dabar pirminė grandis nesugeba atlikti to darbo, kuris jai yra deleguojamas. „Todėl mūsų matymas - pirminė sveikatos priežiūros grandis yra vienas iš didžiausių prioritetų.“ Anot jo, būtina visais įmanomais būdais skatinti, kad ta šeimos medicina plėstųsi, nes dabar situacija yra liūdna. Svarbu, kad kuo daugiau žmonių laiku gautų šeimos gydytojo pagalbą, kad šeimos gydytojas būtų motyvuotas žmogui padėti, kad jis turėtų kvalifikuotą komandą. Tam reikia ir finansavimo klausimus spręsti, kad geras rezultatas būtų ir geriau apmokamas.
Viena priežasčių, kodėl pas šeimos gydytoją sunku patekti, politiko manymu, - jų yra per mažai, tad dirbantieji turi dideles apylinkes, gausybę prisirašiusių žmonių. Šeimos gydytojams priskiriama vis naujų funkcijų, o pačių gydytojų yra sąlygiškai nedaug ir jie tų funkcijų nesugeba įgyvendinti.
„Šeimos gydytojų, kad jie galėtų efektyviai spręsti problemas, pirmiausia turi būti pakankamas skaičius, tad valstybė turi planuoti žmogiškuosius išteklius, - sako A.Veryga. - Gydytoją parengti užtrunka apie 10 metų. Jeigu iki šiol neplanavome į priekį, negalvojome, kiek tų šeimos gydytojų realiai reikės, turėkime galvoje, kad užtruks ir jų parengimas, šeimos gydytojų tinklo išplėtimas. Valstybė juk visa tai savo rankose turi - jeigu ji imasi rengti medikus, tai turėtų ir suplanuoti, kur juos po to dės - kurių specialistų koks poreikis, ko labiausiai trūksta, kuriuos specialistus reikia rengti. Galiausiai, jeigu ruošiame ir investuojame, turime galvoti, kaip tuos žmones išlaikyti čia, kaip motyvuoti, sumokėti tokį atlyginimą, kad už jį būtų įmanoma gyventi.“
Mediko teigimu, ilgą laiką buvo kalbama, kad Lietuvoje, palyginti su kitomis ES šalimis, gydytojų yra per daug. Tačiau tai tas pats, kas pasakyti, kad mokytojų yra per daug, nors yra specialybių, į kurias jau kelinti metai jaunimas nestoja ir ateityje turėsime problemą, kai nebebus kam kai kurių dalykų mokyti. Tas pats yra su medicina. Tam tikrų specialybių medikų gydymo įstaigos net ir už pakankamai didelius pinigus negali pasamdyti, nes jų tiesiog nėra. Kita vertus, yra neatsakinga mokyti žmogų 6-10 ar daugiau metų be jokios garantijos, kad jis po to turės darbą.
Dar vienas klausimas - koks yra tų dabar dirbančių šeimos gydytojų amžiaus vidurkis. Regionuose jau dabar dauguma šeimos gydytojų - priešpensinio amžiaus. Kas bus, kai vieną dieną tie gydytojai išeis į pensiją? A.Verygos teigimu, bus „didelė duobė“. Per dieną specialistų neparengsime, iš Kinijos ar Baltarusijos neatsivešime - sveikatos apsauga juk ne kokios statybos. Visa tai - problemos, kylančios dėl netinkamo, nepakankamo planavimo.
„Šeimos gydytojo institucijos stiprinimas yra kryptis, kuria turime eiti ir į ką reikia investuoti“, - teigia A.Veryga. Anot jo, akivaizdu, kad niekas čia nepasikeis per savaitę, per mėnesį ir net per metus, - juk bet kur investuojant naudos nesitikima tą pačią minutę. Tačiau nauda bus ateityje - kai pirminė grandis pradės dirbti efektyviai, mažiau pinigų reikės išleisti stacionarinio gydymo sektoriui ir sveikatos sistemos biudžeto lėšų „atsilaisvins“. Ir valstybė sakydama, kad sveikata yra prioritetas, privalo į tai investuoti.
Parengta pagal dienraštį „Vakaro žinios“
Rašyti komentarą