Šeimos gydytojai skęsta "popieriuose"

Šeimos gydytojai skęsta "popieriuose"

Šeimos gydytojas yra tas specialistas, į kurį pacientas kreipiasi pirmiausiai. Būtent jis sprendžia, kokios pagalbos pacientui reikia. Ne kas kitas, o jis, šeimos gydytojas, yra priešakinėse sveikatos „fronto“ linijose, arčiausiai paciento ir jo šeimos.

Tačiau šeimos gydytojai teigia baigiantys paskęsti popierizmo liūne – įvairių dokumentų pildymas atima vis daugiau brangaus šeimos gydytojų laiko, kurie jį galėtų skirti tiesiogiai pacientui.

Šeimos gydytojų darbo auditą atlikusi Valstybės kontrolė konstatavo, kad beveik ketvirtadalį darbo laiko šeimos gydytojai sugaišta funkcijoms, kurioms nereikia jų kvalifikacijos, atlikti.

Tuo tarpu gydytojo duris pravėrusiam žmogui svarbu yra specialisto atidumas ir kompetencija, o gydytojas kartais net nepakelia akių į žmogų, vis rašo ir rašo, o už durų – eilės kitų pacientų.

Kokia išties yra šeimos gydytojų ir jų pacientų kasdienybė gavome progą įsitikinti savo akimis – į savo kabinetą pasisvečiuoti mus pakvietė Klaipėdos sveikatos priežiūros centro vyresnioji vaikų ligų ir šeimos gydytoja Nijolė Mandeikienė.

IŠMONĖ. Norint nuraminti mažuosius pacientus tenka pasitelkti išmonę – nuo žaisliukų iki „diplomų“ už drąsą.

Be slaugytojos neišsiverčia

Nuo pat ryto prie gydytojos kabineto durų ima rikiuotis pacientai. „Didelių eilių prie durų nepamatysite, nes visi pacientai ateina su talonais. Be talonų priimame tik ūmių ligų atvejais, taip pat tėvus su naujagimiais.

Prieš mokyklą – antplūdis vaikų tikrintis sveikatą. Turbūt ir šiandien daugiausia turėsime būtent mažųjų pacientų“, - spėja gydytoja N. Mandeikienė.

Pradeda skambėti kabineto telefonas – jis skamba beveik be pertraukų visas dvi valandas, kol čia svečiuojamės.

Kas daugiausia skambina? „Pacientai“, - atsako dešinioji gydytojos ranka bendrosios praktikos slaugytoja Vaida Kinčienė.

„Ji labai gera darbuotoja, kompetentinga, viena kita suprantame iš pusės žodžio ar net žvilgsnio. Viena aš nespėčiau suktis: ir kalbėti su pacientais, ir dokumentus pildyti, ir dar į telefono skambučius atsakyti“,- gero žodžio savo bendradarbei negailėjo gydytoja.

Kartu jos dirba jau keliolika metų.

„Šeimos gydytoja pradėjau dirbti 1980 metais, buvo nelengva susigaudyti visoje toje „buhalterijoje“. Paskui teko dirbti su labai patyrusia slaugytoja, kuri visko išmokė: kur ir ką rašyti.


Anksčiau mažiau gydytojams popierių reikėdavo pildyti, dabar tai siaubas, ir kuo toliau – tuo daugiau.

Norėtųsi, kad visi tie sveikatos apsaugos reformatoriai patys atsisėstų į šeimos gydytojo kėdę ir pajustų, koks mums tenka biurokratinio darbo krūvis, už kurį papildomai nemokama. Lyg dispečeriai dirbame: parašyk tą, užpildyk aną“, - žodžių į vatą nevyniojo N. Mandeikienė.

Jos teigimu, šeimos gydytojo darbas apima labai plačią sritį. Šeimos gydytojas turi išmanyti ir kardiologiją, ir pulmonologiją, ir visas kitas žmogaus sveikatos problemas. Skiriant gydymą tenka įvertinti bendrą žmogaus sveikatos būklę.

SKAIČIAI. Per dvi valandas šeimos gydytojos kabinete apsilankė beveik 20 pacientų.

Vargina popierizmas

Mūsų pokalbis nutrūksta - į kabinetą įžengia pirmoji pacientė: „daktare, man bloga, silpna, svaigsta galva, širdis stoja“. Gydytoja matuoja kraujo spaudimą, jis normalus. Tačiau pulsas gerokai per lėtas – tik 36 širdies tvinksniai per minutę, kai suaugusiems žmonėms norma yra ne mažiau 60.

„Kodėl nevažiuojate į ligoninę, jei jau širdis beveik stoja?“ – klausia gydytoja. „Buvau jau, pragulėjau priėmimo skyriuje, bet į ligoninę nepaguldė, sakė, nėra vietų“, - atsakė pacientė.

„Jums yra sinusinio mazgo silpnumas, bradikardija“, - diagnozę nustato gydytoja. – Greičiausiai jums dės širdies stimuliatorių. Skubėkite į ligoninę“.

Gydytoja rašo siuntimą, pildo asmens ligos istoriją.

Tuoj duris praveria garbaus amžiaus pacientė. Ji dūsta, skundžiasi aukštu kraujo spaudimu, prašo išrašyti kitus vaistus nuo kraujospūdžio, nes senieji esą nepadeda.

Gydytoja patikrina spaudimą – aukštas. Pakalbina pacientę, ar ji reguliariai kasdien vartoja vaistus. Paaiškėja, kad moteris vaistus geria tik kartais, kai pablogėja sveikata.

N. Mandeikienė išrašo naujus vaistus, moko pacientę kaip taisyklingai juos vartoti ir vėl liepia ateiti po mėnesio.

Cukriniu diabetu serganti moteris dar paprašo diabetinės pėdos priežiūros paslaugų. Vėl skrebena plunksnos – gydytoja ir slaugytoja pildo šūsnis dokumentų: vaistų receptų, asmens ligos istoriją, kompensuojamų vaistų knygelę, ambulatorinio gydymo apskaitos kortelę, siuntimą dėl diabetinės pėdos...

Medikės džiaugiasi, kad pacientų kortelės guli lentynose gydytojos kabinete – niekur nereikia vaikščioti, o iš vakaro atlikti tyrimai tvarkingai susegami į ligos istoriją. Tad paskambinus pacientui, iškart galima jam pasakyti apie tyrimų rezultatus. Dėl jų telefonas skamba ne kartą.

Vienas skambutis nustebina dėl paciento lengvabūdiškumo – skambina epilepsija sergančio vaiko motina, reikia jam išvažiuoti į kelionę, o apsižiūrėjo tik dabar, kad vaistai baigėsi, o talonų pas gydytoją nėra. Slaugytoja kviečia pacientę ateiti išsirašyti vaistų be eilės.

Gydytoja kalba apie vaistus: „Vaistus išrašyti, užpildyti kortelę ir kitus dokumentus reikia labai atidžiai, nes jei padarysi klaidą, vaistininkė žmogui neduos vaistų, o ligonių kasos išskaičiuos iš algos už padarytą žalą. Kartais išgirstu sakant, kad esą mes gauname pinigų už išrašytus receptus, todėl stengiamės jų išrašyti daugiau. Tai netiesa. Papildomai mums mokama tik už sveikatos profilaktikos programų vykdymą, vaikų sveikatos patikrinimą prieš mokslo metus“.


Kaip tik paskambina pacientas, dalyvaujantis vienoje iš tokių programų. Cukriniu diabetu sergantis vyras domisi širdies kraujagyslių tyrimų rezultatais. Anksti atlikti tokie tyrimai gali užkirsti kelią širdies infarktui. Klaipėdos sveikatos priežiūros centras tokių profilaktikos programų vykdo nemažai: širdies ir kraujagyslių, storosios žarnos, prostatos, gimdos kaklelio, krūties vėžio.

Pasak N. Mandeikienės, galybės dokumentų neįmanoma užpildyti darbo metu – tam pritrūksta laiko. Ji dažnai atvažiuoja į darbą anksčiau ir tvarko pacientų popierius: siuntimus į nedarbingumo komisijas, profilaktinių programų rezultatus ir kt.

PATIRTIS. Per 30 metų gydytoja dirbanti Nijolė Mandeikienė teigia, jog maloniausia šiame darbe yra matyti sveikus augančius mažuosius pacientus ir tuomet, kai suaugusieji pacientai pas gydytoją užsuka tik pasakyti „ačiū“.

Pas gydytoją - šeimomis

Pas šeimos gydytoją žmonės ateina ir ne po vieną. Štai į kabinetą įžengia dvi žvalios močiutės su savo anūkėlėmis – paaugle ir darželinuke mergaitėmis. Jų rankose – visų reikalingų tyrimų rezultatai. Pasak gydytojos, pacientų patogumui centre yra įrengti atskiri kabinetai, kur matuojamas, ūgis ir svoris, taip pat matuojamas kraujo spaudimas. Pacientai pas gydytoją jau ateina su šiais duomenimis, todėl nebereikia papildomai gaišti laiko.

N.Mandeikienė patikrina abiejų mergaičių sveikatą, pasikalba su jomis. Mažoji visiškai sveika, o smulkaus sudėjimo paauglės laikysena ydinga, yra ir kitų sveikatos problemų.

Mergaitė domisi, ar jos ūgis nėra pernelyg mažas. Gydytoją jaunąją pacientę nuramina dėl ūgio, ir išrašo siuntimus jai pasitikrinti širdies, atlikti kraujo tyrimą, mat mergaitė neseniai persirgusi sunkia liga.

Abi mergaitės po profilaktinio sveikatos patikrinimo dar turės pagal šiemet įvestą tvarką apsilankyti ir pas odontologus, nors, anot gydytojos, abiejų dantukai iš pažiūros sveiki.

“Daugumą vaikų pažįstu nuo pat kūdikystės, stebiu jų vysymasi, žinau ligas, sveikatos sutrikimus. Šeimos gydytojas turi pažinti ne tik žmogų, bet ir jo aplinką, gyvenimo būdą, pagaliau - charakterį Todėl lengva su savo pacientais rasti bendrą kalbą, laiku pastebėti sveikatos pokyčius. Į šeimos gydytoją žmogus kreipiasi pirmiausia, kartais norėdamas tik pasitarti ”, - savo darbo ypatumus atskleidžia N. Mandeikienė.

Išties abi močiutės, atvedusios anūkėles, lyg senos pažįstamos šnekučiuojasi su gydytoja.

“Visa šeima einame pas šią gydytoją, esame labai patenkinti jos darbu ir kaip ji atidžiai mumis visais rūpinasi”, - gero žodžio nepagailėjo viena iš močiučių. Ji pati spinduliavo sveikata - nors jau 85-erių metų, tačiau atrodė gerokai jaunesnė.

“Iš kur tiek sveikatos turite?” – juokais paklausė gydytoja. “Dievulis davė”, - atsako garbaus amžiaus pacientė, pridūrusi, kad daug dirba sode, valgo viską, bet po nedaug, gyvena ramiai, be stresų. Vienintelė močiutės bėda - padidėjęs kraujospūdis. Gydytoja išrašo jai vaistų 3 mėnesiams.

Kita anūkėles atlydėjusi močiutė tokia gera sveikata pasigirti negali, todėl gauna daugiau vaistų receptų ir siuntimą atlikti tyrimus.

Baltų chalatų baimė

Kol gydytoja telefonu konsultuoja jauną mamą, sunerimusią dėl naujagimio būklės, į kabinetą užeina kita mama su darželinuke dukryte. Mažoji šiek tiek karščiuoja, kosti. Tačiau mažoji pacientė iškart pradeda verkti, vos tik gydytoja prideda prie krūtinės stetoskopą, neklauso gydytojos prašymų įkvėpti giliau. Mergaitė aikštijasi, rangosi ant mamos kelių, verkia.

Slaugytoja V. Kinčienė nuramina mergaitę padavusi žaisliuką. Tačiau kai gydytoja paprašo parodyti dantukus, mergytė vėl aikštijasi: “Nerodysiu!”

Gydytoja bando nuraminti mažylę, įteikdama jai spalvingą “diplomą” už drąsą. Mergaitė šaukia: “Nenoriu!”

“Kai kurie vaikai paniškai bijo baltų chalatų, ypač tie, kuriems yra tekę gulėti ligoninėse. Bijo net menkiausio gydytojo prisilietimo, ką jau bekalbėti apie skiepus. Turiu du mažus pacientus, kurie praverkia visą priėmimo laiką, niekaip neina nuraminti”, - sakė N. Mandeikienė.

Akiratyje – jaunos mamos

Duris praveria dar viena jaunutė mama su keturmečiu berniuku. Ji papasakoja, jog šeima yra emigravusi į užsienį, šiuo metu atostogauja gimtajame mieste, ir sumanė vaiką parodyti gydytojai.

Slaugytoja patikrina, ar berniuko draudimas dar galioja, priešingu atveju už sveikatos patikrą reikėtų mokėti 69 litus.


Mama susirūpinusi, kad vaikas dažnai eidamas užkliūva, virsta, skundžiasi skausmais krūtinėje.

Gydytoja apžiūri ramų berniuką, duoda patarimų mamai dėl jo priežiūros.

Vaikui gydytoja įtaria pilnapadystę, jis siunčiamas konsultuotis pas ortopedą – tramatologą.

“Grįžusieji iš anglijų airijų pasakoja, kaip ten sunku patekti pas gydytoją, gauti pagalbą. Viską tvarko slaugytojos, vaistų gavai, ir eik namo. Pas mus žmonės nevertina to, ką turi”, - dėsto gydytoja.

Tuo tarpu gydytojos kabinete vėl skamba telefonas. Skamba ilgai. Vėl gydytojos konsultacijos prašo dviejų kūdikių mamos, moteris, praleidusi siuntimo pas neurologą galiojimo laiką, teiraujasi, ar galės jį pratęsti, dviejų mokinukų mama prašosi priimama su vaikais be eilės, nes pražiopsojusi paskirtąjį laiką, neįgali moteris teiraujasi, ar jau parengtas siuntimas į nedarbingumo nustatymo komisiją…

Į kabinetą vežimėlį su mėnesio amžiaus naujagimiu įstumia jaunutė moteris. Ji aiškiai pavargusi.

“Nenorėkite ir vaiką turėti, ir išsimiegoti”, - juokauja gydytoja.

Medikė apžiūri naujagimį, pamoko nepatyrusią mamytę, kaip taisyklingai vaiką maitinti, rengti, ir net kaip nešioti, paimti, laikyti ant rankų, paskiria lašinti vitaminą D…

”Pati užauginau tris dukras, tai tikrai ir iš motiniškos pusės galiu suteikti naudingų patarimų ne tik kaip medikė”, - sakė gydytoja.

Svarbiausia - sveikata

Per dvi valandas šeimos gydytojos Nijolės Mandeikienės kabinete apsilankė 19 pacientų, skaičiuojant ir mamas, atsakyta į pacientų klausimus telefonu.

“Būna ir daugiau pacientų. Viskas būtų gerai, jei ne tas begalinis rašymas.

Matote, ir kyšių niekas neneša. Nė saldainių ar kavos. Ir be tokių dovanėlių gydytojai suteiks pagalbą žmogui.

Todėl labai skaudina, kai mūsų profesija be pagrindo juodinama. Tikrai nevaikštome chalatų kišenių išvertę, ir mums to nereikia. Dirbame sunkiai, ir medikų atlygis, tiek gydytojų, tiek slaugytojų, tikrai nėra adekvatus tam darbo krūviui, kuris tenka mūsų pečiams”,- svarstė N. Mandeikienė.

O maloniausia jos darbe, anot šeimos gydytojos, yra tai, jog sveiki auga mažieji pacientai, pavyksta išgydyti vyresniųjų ligas ar nuo jų apsaugoti. Būna smagu tada, kai pacientai ateina tiesiog be reikalo, norėdami vien nuoširdžiai padėkoti savo gydytojai..

Informacija

Prieš kurį laiką šeimos gydytojų darbo auditą atlikusi Valstybės kontrolė konstatavo, kad beveik ketvirtadalį darbo laiko šeimos gydytojai sugaišta funkcijoms, kurioms nereikia jų kvalifikacijos, atlikti. Kitaip tariant, šeimos gydytojai pusę dienos gydo, o kitą pusę pildo įvairius dokumentus.

Pavyzdžiui, per darbo dieną jie vidutiniškai 9 minutes sugaišta tyrimams paskirti, siuntimams išrašyti, po 12 minučių – nekompensuojamųjų vaistų receptams išrašyti, statistinėms formoms pildyti, dar 16 minučių prireikia gydytojų specialistų konsultacijoms paskirti ir siuntimams išrašyti, atliktiems tyrimams įvertinti, laikinojo nedarbingumo pažymėjimams pildyti.

Privalomojo sveikatos draudimo įrašų pildymas atima 21 minutę iš jų darbo dienos, kompensuojamųjų vaistų receptų išrašymas – 36 minutes, socialinių problemų sprendimas, konsultavimasis su kitais specialistais – 42 minutes, ligos istorijos pildymas – 49 minutes.

Paciento specialiai apžiūrai per darbo dieną šeimos gydytojai vidutiniškai skiria 22 minutes, gydymui paskirti, jį aptarti su pacientu – 23 minutes, bendrai apžiūrai ir informacijai apie ligonio sveikatos būklę rinkti (anamnezei) – po 43 minutes.

Viena darbo valanda skiriama kitam bendravimui su pacientais, vizitams į namus.

Skaitomiausi portalai

Raktažodžiai

Rašyti komentarą

Plain text

  • HTML žymės neleidžiamos.
  • Linijos ir paragrafai atskiriami automatiškai
  • Web page addresses and email addresses turn into links automatically.
Sidebar placeholder