Lietuvoje yra apie 24-26 tūkst. slaugytojų, tai - pati didžiausia profesinė grupė Lietuvoje, o sveikatos apsaugos sistemoje slaugos specialistų vaidmuo nuolat stiprėja. Slaugytojai savarankiškai atlieka vis daugiau procedūrų ir konsultacijų, plečiasi jų kompetencijų ribos, tačiau visuomenė vis dar nėra pakankamai informuojama apie šiuos specialistus ir jų atliekamo darbo svarbą.
Pasak slaugytojų, visuomenė turi keisti požiūrį, jog sveikatos apsauga skirta vien tik gydyti, nes jos paskirtis yra kur kas platesnė. O prastas visuomenės sveikatos raštingumas turi įtakos ir gyvenimo kokybei - žmonės vis dar nesupranta ir kartais ignoruoja savo kūno siunčiamus signalus ir sveikatos problemas. Tai aktualu lėtinėmis ligomis sergantiems asmenims, kuriems ypač svarbi maisto produktų sudėtis ir jų vartojimas.
Slaugytojai tikina, kad visuomenė turėtų suprasti, jog sveikatos apsauga yra skirta užtikrinti gerą sveikatą nuolatos, o ne tik pablogėjus savijautai. Taip pat reikia keisti požiūrį ir į pačią slaugą, nes slaugytojai gali užkirsti kelią žmonių ligoms, tik tuomet, kai tam vis dar yra galimybė.
Slaugytojai irgi žmonės
Klaipėdos jūrininkų ligoninės vyr. slaugytojos Aidos Smagurienės teigimu, slaugytojai yra žmonės, kurie nuolat būna arti sergančiųjų, o kartais ir mirštančiųjų. Pacientai slaugytojams patiki savo skausmą, kančią, viltį ir tikisi sulaukti paramos bei pagalbos.
"Visos dienos yra skirtingos, pacientai yra skirtingi, o darbas sudėtingas, nes kiekvieną dieną susiduriame su skausmu, kurį turime išgydyti", - sakė A. Smagurienė.
Slaugytojams ir akušeriams kiekvieną dieną dirbant su pacientais, jų pasitaiko įvairiausių. Vieni žvelgia vilties ir pasitikėjimo kupinomis akimis, o kiti būna ir priešiški.
"Žmonių lūkesčiai visada dideli, tačiau trūksta ir pačių atsakomybės už savo sveikatą. Mūsų profesijos pagrindinė vertybė - padėti žmonėms. Mes turime turėti gerumo, supratimo, meilės, kantrybės ir užuojautos, nes kitaip negalėsime slaugyti ligonių", - pasakojo Klaipėdos universitetinės ligoninės vyresnioji akušerė Rasa Liutikienė.
Pasak slaugytojos, reikia nepamiršti, kad sveikatos priežiūra yra komandinis darbas. "Pacientui turime sukurti kuo didesnę vertę, taip pat privalome suprasti, kad svarbiausi esame ne mes, o žmonės, kurie kreipiasi į mus pagalbos", - sakė R. Liutikienė.
Slaugytojų vaidmuo akistatoje su COVID-19
Šiandienos slaugytojai susiduria su įvairiausiais iššūkiais: dažnai dirba nesaugioje aplinkoje, patiria didelius darbo krūvius, kartais ir profesijos nuvertinimą, taip pat palyginti su kitomis šalimis, gauna mažą darbo užmokestį.
Koronaviruso metu, kitaip nei visiems, slaugytojams teko dirbti pačiuose ligos židiniuose, izoliuotis nuo savo šeimos ir artimųjų ir itin kruopščiai saugoti ne tik savo, bet ir kitų sveikatą.
RŪPESTIS. "Mūsų profesijos pagrindinė vertybė - padėti žmonėms", - sakė Rasa Liutikienė.
Asociatyvi Egidijaus JANKAUSKO nuotr.
Karantino metu labiau nei bet kada būti slaugytoju buvo be galo sunkus ir pavojingas darbas. Akis į akį su COVID-19 pandemija susidūrę slaugytojai tikino, jog šis laikotarpis buvo be galo sudėtingas, tačiau negailint nei savo pačių sveikatos, nei laiko ir jėgų, reikėjo įgyvendinti pagrindinę savo užduotį - padėti žmonėms.
"Nepaisant laikmečio sunkumų, mūsų profesijos pagrindinė vertybė - padėti žmogui, nesikeitė. Kad ir kokie būtų mūsų pacientai, jie visada turi būti apgaubti dėmesiu, supratimu, užuojauta ir meile. Tai būtinybė, o ne prabanga", - tikino Klaipėdos jūrininkų ligoninės vyr. slaugytoja A. Smagurienė.
Šioje ligoninėje buvo išskirtinis atvejis, kai koronavirusą nustačius Kraujagyslių chirurgijos skyriaus gydytojui buvo uždarytas ir izoliuotas visas skyrius. Kartu su pacientais liko jiems padėti ir trys ligoninės slaugytojos bei dvi pagalbinės medicinos darbuotojos, kurios aštuonias paras buvo šalia ligonių, kuriems reikėjo pagalbos.
Teigiamas šios pandemijos laikotarpio aspektas yra tas, kad visuomenė galėjo pastebėti, koks stiprus yra pasaulio sveikatos sistemos atsakas į virusą. Šalys ne tik surėmė pečius, tobulino ir pritaikė patalpas, priėmė tinkamas prevencijos priemones, o svarbiausia, sveikatos priežiūros darbuotojai demonstravo didžiulę drąsą ir užsispyrimą.
"Nors darbe patiriame didžiulį stresą, per daugelį metų išmokstame į viską žiūrėti profesionaliai. Kartais susiduriame ir su pacientų priešiškumu, susikaupusiu dėl bendro nepasitenkinimo sveikatos apsaugos sistema ar socialine padėtimi, tačiau toks mūsų darbas", - sakė Klaipėdos universitetinės ligoninės vyresnioji akušerė R. Liutikienė.
Respublikinės Klaipėdos ligoninės direktoriaus pavaduotoja Andželika Zavackienė teigė, jog įstaigos slaugos personalas mobilizavosi, buvo suformuotos naujos slaugos personalo komandos, o slaugytojai vienu metu slaugė skirtingų profilių pacientus.
"Slaugos personalas išmoko dirbti kartu su kitais kolektyvų nariais, dirbti kitu ritmu, dirbti kitaip. Šis sunkus etapas tapo galimybe iš naujo atrasti, kokie esame stiprūs kaip slaugytojų bendruomenė ir kiekvienas asmeniškai. Nors karantinas atnešė daug įtampos, streso, pervargimo, tačiau šie iššūkiai padėjo slaugytojams įgyti patirties ir išminties", - mintimis dalijosi A. Zavackienė.
IŠMINTIS. "Karantino metu patirti iššūkiai praturtino slaugytojus įgyta patirtimi ir išmintimi", - teigė Andželika Zavackienė.
Asmeninio archyvo nuotr.
2020-ieji - Slaugytojų ir akušerių metai
Dar pernai Pasaulio sveikatos organizacija 2020-uosius metus paskelbė Tarptautiniais slaugytojų ir akušerių metais. Išties, šie metai jau yra kupini iššūkių ir naujų patirčių slaugytojams ir akušeriams, šiuo laikotarpiu jiems teko ypač sunkus bei atsakingas darbas.
"Visa slaugytojų bendruomenė be galo džiaugiasi, jog 2020-uosius Pasaulio sveikatos organizacija paskelbė Slaugytojų ir akušerių metais. Jaučiamės įvertinti ir skatinami tobulėti", - sakė R. Liutikienė.
Pasak slaugytojų, jei darbuotojai myli savo darbą, jiems pats didžiausias įvertinimas yra pacientų šypsenos ir žibančios akys. Tada ir tas įvertinimas įgauna simbolinę emocinę prasmę.
"Pacientų šypsena mums yra didžiausia padėka, tačiau kai pamatai parašytą gerą atsiliepimą arba rekomendaciją, būna labai geras jausmas, ir supranti, jog šį darbą dirbti tikrai verta", - su šypsena pasakojo R. Liutikienė.
Klaipėdos jūrininkų ligoninės vyr. slaugytoja A. Smagurienė pasakojo, jog gražiausios darbo akimirkos būna tuomet, kai matoma, jog žmogus sveiksta.
Kiekvieną dieną praleidžiant su pacientu, jis tampa lyg šeimos nariu ar artimuoju, tad slaugytojai nuolat jaudinasi dėl savo pacientų, o jei pastarasis miršta, graudinasi visi darbuotojai.
"Mes irgi esame žmonės, tokie patys jautrūs ir empatiški, tad jei, neduok Dieve, reikia atsisveikinti su pacientu, susigraudiname ir nubraukiame ne vieną ašarą. Visuomet kartu su savo ligoniais džiaugiamės mažais pasiekimais ir liūdime dėl pablogėjusios sveikatos", - pasakojo A. Smagurienė.
Pasak Respublikinės Klaipėdos ligoninės direktoriaus pavaduotojos A. Zavackienės, kad sėkmingai suktųsi slaugytojų darbo esminė ašis, tik nuo slaugos vadovų kompetencijos, komunikacijos, kuriamo klimato skyriuose priklauso, kaip reaguoja slaugos kolektyvas ir kuria kryptimi eina.
"Didžiuojuosi, kad turiu galimybę dirbti su fantastiška vyresniųjų slaugytojų komanda. Man tai labai svarbu ir kelia didžiausią džiaugsmą. Ypač šis jausmas sustiprėjo COVID-19 laikotarpiu, tad dar kartą noriu padėkoti visam ligoninės slaugos kolektyvui, kad gebėjome susiklausyti, ėjome kartu viena kryptimi, sugebėjome tinkamai reaguoti ir veikti, užtikrinome savo ir pacientų saugumą", - džiaugėsi A. Zavackienė.
Skatina kelti kvalifikaciją
Anksčiau ar vėliau slaugos laukia pokyčiai.
Siekiama dar labiau plėsti šios srities specialistų savarankiškumą, stiprinti pirminę sveikatos priežiūros grandį, kurioje bendrosios praktikos slaugytojų, bendruomenės slaugytojų ir išplėstinės praktikos slaugytojų vaidmuo yra labai svarbus.
Klaipėdos universitetinės ligoninės vyresnioji akušerė R. Liutikienė pasakojo, jog ir darbuotojų kolektyvas stengiasi tarpusavyje palaikyti gerą ir jaukią atmosferą. Visuomet randa laiko pasidžiaugti dėl kolegų sėkmės ar pasiekimų, o ligoninės vadovybė nuolat skatina tobulėti, studijuoti, įgyti magistro kvalifikacinį laipsnį, už tai skirdama papildomą piniginį priedą prie atlyginimo.
"Savo darbe turime ir gražių akimirkų, kai susirenka visas kolektyvas ir bent kelioms minutėms skiriame dėmesio tiems, kurie švenčia gimtadienius ar baigę studijas įgijo magistro kvalifikacinį laipsnį. Mes esame skatinami nuolat tobulėti, studijuoti ir dalyvauti konferencijose, tai labai džiugu", - geromis emocijomis dalijosi vyr. akušerė.
Pakeitė planus
Kiekvienais metais minint Tarptautinę sveikatos dieną būna organizuojamos parodos, konferencijos ir mokslinių tyrimų pristatymai, siekant supažindinti ir šviesti visuomenę apie sveikatos priežiūros svarbą kasdieniame gyvenime. Tačiau šiais metais užklupus pasaulinei pandemijai, šios ir kitų planuotų konferencijų teko atsisakyti ir akis į akį stoti į kovą su koronavirusu.
Slaugytojai tikino, jog apmaudu, kad ilgai planuota konferencija buvo atšaukta, nes jos metu ne tik galima sutikti kituose miestuose dirbančių kolegų, bet ir gauti daug naudingos informacijos, sužinoti, kokios inovacijos yra pradedamos taikyti ir kokie moksliniai tyrimai yra atlikti. Slaugytojai viliasi, jog nukelta konferencija, skirta Slaugytojų ir akušerių metams, vyks spalio mėnesį.
"Labai gaila, kad konferencija neįvyko, tačiau tuo metu ne tai buvo galvoje. Visi tuomet buvome susikoncentravę į tai, kaip įveikti pandemiją. Pagrindinė šventė, Slaugytojų diena, įkrito į karantininį laikotarpį ir mes šios dienos tikrai nepaminėjome. Jeigu viskas bus gerai, mes galvojame daryti konferenciją spalio mėnesį, kuri bus galbūt susijusi ir su šitomis, karantino ir koronaviruso, temomis. Į ateitį žiūrime ir tikimės geriausio, nes niekada negali žinoti, kada mus vėl gali užklupti dar viena koronaviruso banga", - sakė Jūrininkų ligoninės vyr. slaugytoja A. Smagurienė.
Lietuvos slaugos specialistų organizacija šiais metais įsipareigojo organizuoti renginį, skirtą Tarptautinei slaugytojų dienai paminėti, tačiau renginys taip pat buvo nukeltas.
Respublikinės Klaipėdos ligoninės direktoriaus pavaduotoja A. Zavackienė tikino, jog koronavirusas sutrukdė įgyvendinti du projektus. Tai birželio 5 d. turėjusi vykti Lietuvos slaugos vadovų ir Gydytojų vadovų sąjungų jungtinė konferencija, skirta atkreipti dėmesį į iššūkius, su kuriais susiduria slaugos lyderiai, bei aptarti slaugytojų problemas kartu su įstaigų vadovais.
"Turėjome atšaukti šventę Klaipėdos Šv. Pranciškaus Asyžiečio bažnyčioje. Mes šią šventinę dieną paminėjome simboliškai. Slaugytojams įteikėme ministro Aurelijaus Verygos padėkos raštus už pasiaukojimą medikų profesijai, nuoširdų ir kilnų darbą ekstremalios situacijos ir karantino metu. Ligoninės direktorius Darius Steponkus apdovanojo slaugytojus Respublikinės Klaipėdos ligoninės suvenyriniais medaliais su įstaigos simbolika bei įteikė padėkos raštus", - apie kitokią profesinę šventę pasakojo A. Zavackienė.
Lietuvoje slaugos profesijos prestižas - vidutinis
Pernai taip pat buvo organizuojamos konferencijos Tarptautinei slaugytojų dienai paminėti, o joje skaityti pranešimai apėmė aktualiausias slaugytojams temas. Pavyzdžiui, buvo atkreiptas dėmesys į tai, kad Lietuvoje dirbančių gydytojų vidurkis yra didesnis nei Europos Sąjungoje (4,3 tūkstančiui gyventojų Lietuvoje ir 3,6 tūkstančiui gyventojų ES), o slaugytojų - mažesnis (7,7 ir 8,4). Tikimasi, kad pavyks sumažinti slaugytojų išvykimą didinant atlyginimus, keliant profesijos prestižą ir išlyginant slaugytojų skaičiaus skirtumą šalies regionuose.
RKL ir Klaipėdos universiteto atstovių A. Zavackienės, Linos Gedrimės, Aelitos Skarbalienės ir Daivos Didvalės atliktas tyrimas apie slaugytojų profesijos prestižą parodė, kad darbą geriau vertina jaunoji slaugytojų karta, kuri supranta išsilavinimo, kvalifikacijos ir profesinės atsakomybės būtinumą.
Taip pat tyrimas atskleidė, kad slaugytojos dažnai susiduria su paciento ir jo artimųjų pasipriešinimu pagalbai, bendravimo trikdžiais, nerealiais lūkesčiais, komandinio darbo stoka. Tad slaugytojos jaučia poreikį tobulinti situacijos vertinimo, sprendimų priėmimo, bendradarbiavimo ir paciento motyvavimo įgūdžius.
Praėjusiais metais tarptautinėje konferencijoje tyrimą pristačiusi Respublikinės Klaipėdos ligoninės direktoriaus pavaduotoja A. Zavackienė tikino, jog dauguma pacientų, gydytojų, o ir pačios slaugytojos save tebevadina "sesutėmis", taip pat vyresnioji karta slaugos profesionalus tapatina su slaugytojų padėjėjais.
Kaip parodė tyrimas, kuriame dalyvavo apie 700 slaugytojų, gydytojų, pacientų ir jų artimųjų, Lietuvoje slaugos profesijos prestižas vertinamas vidutiniškai. Slauga yra sunkus ir sudėtingas darbas, tad ji laikoma svarbia ir be galo reikalinga profesija. Žmonės slaugos profesijai kelia aukštus kvalifikacijos reikalavimus, taip pat yra akcentuojama didelė slaugytojo darbo atsakomybė, slaugos profesija prilyginama pašaukimui.
Slaugos profesiją palankiau vertina jaunesnio amžiaus respondentai. Tarp jaunimo yra daugiausiai teigusiųjų, kad slauga - aukštus kvalifikacijos reikalavimus kelianti, didelės atsakomybės profesija. Jaunoji karta yra labiau linkusi slaugos profesiją laikyti prestižine, nes jaunesnio amžiaus žmonės suvokia profesinio pašaukimo svarbą ir reikšmę, išsilavinimą ir kompetentingumą, profesines atsakomybes.
Vyresnio amžiaus žmonės kaip tik atvirkščiai, -linkę manyti, kad slaugytojams ypatingo išsilavinimo nereikia. Vyresni žmonės labiau palaiko nuomonę, kad slaugytojo darbas yra tik mechaninis konkrečių pareigų atlikimas.
Pasaulio sveikatos organizacija 2020-uosius metus paskelbė Slaugytojų ir akušerių metais neatsitiktinai, o simboliškai pagerbdama Florence Nightingale - minimos jos 200-osios gimimo metinės. F. Nightingale įdiegtos sistemos lėmė itin ryškų mirtingumo sumažėjimą ligoninėse. Slaugytoja buvo itin gerbiama dėl didžiulės užuojautos, kurią visuomet rodė savo pacientams.
PATIRTIS. "Kiekvieną dieną susiduriame su skausmu, kurį turime išgydyti", - sakė Aida Smagurienė.
Asmeninio archyvo nuotr.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą