Slaugytojai mokosi tik tam, kad išvyktų

Slaugytojai mokosi tik tam, kad išvyktų

Nors Lietuvoje jaunuoliai vis dar noriai renkasi slaugytojo profesiją, dažniausiai pagal specialybę dirbti savoje Tėvynėje nelieka - netenkina darbo sąlygos ir užmokestis. Tiesa, patys slaugytojai turi menką viltį, jog jų bėdomis pagaliau susidomės ir valdžia.

Vakar buvo minima Tarptautinė slaugytojų diena, tiesa, Lietuvos slaugytojai gyvena anaiptol ne džiugiomis nuotaikomis, kad ir kaip norėtųsi.

„Slaugytojų trūksta ne tik Lietuvoje, bet ir visame pasaulyje, taip pat senėjanti visuomenė ir besikeičiantis ligų paplitimas slaugytojų stygiaus problemą dar labiau paaštrina, - teigė Lietuvos slaugos specia-
listų organizacijos prezidentė Danutė Margelienė. - Pas mus dalis mūsų kolegių išeina užtarnauto poilsio, dalis, kaip ir anksčiau, mokosi užsienio kalbų ir išvažiuoja dirbti į užsienį.”

Pasak D.Margelienės, populiariausios išvykimui lieka ES šalys, taip pat Skandinavija. Vis dėlto Lietuvos slaugos specialistų organizacija stengiasi, kad slaugytojai būtų išgirsti aukščiausios valdžios ir jų padėtis visuomenėje keistųsi. Deja, esminių pokyčių kol kas nėra.

„Žmogaus sveikata yra svarbesnė už politiką. Šiuo metu slaugytojų trūksta net didžiuosiuose šalies miestuose, aišku, ir rajonuose. Slaugytojos daugiausia dirba tą komandinį darbą, kuris teikia pagalbą gydytojui, o mažiausiai laiko lieka pacientui. Pacientų, sergančių lėtinėmis ligomis, daugėja. Taigi slaugytojams darbo prisideda”, - tikino minėtos asociacijos prezidentė.

D.Margelienė atkreipė dėmesį, jog būtina išlaikyti jaunus specialistus savoje valstybėje, kitaip ateityje slaugytojų teks ieškoti su žiburiu.

„Kolektyvinės sutartys garantuoja geresnę darbo aplinką ir slaugytojams, ir kitiems darbuotojams. Tačiau tokių sutarčių pasirašoma nedaug sveikatos priežiūros srityje. Aš nuolat sveikatos politikams primenu, kad jie kalbėtųsi su savivaldos institucijomis, kurios yra dalies įstaigų steigėjos. Reikia žiūrėti, kas įstaigoje vyksta, kokie santykiai tarp darbdavio ir darbuotojų, ar tinkamos sąlygos, - vardijo pašnekovė. - Slaugytojai pervargsta, patiria stresą, neretai patys dėl to patiria sveikatos problemų.

Paklausta, kuo dažniausiai skundžiasi slaugytojai, D.Margelienė teigė, jog netrūksta įvairiausių skundų.

„Būna ir taip, kad slaugytojai neaprūpinami darbo rūbais, turi juos pirktis iš varganos savo algos. Taip pat moka ir už darbo drabužių skalbimą, - sakė D.Margelienė. - Taip pat neretai darbo grafikai nelankstūs; nenorima kalbėtis su slaugytojais ir kviesti juos į pasitarimus, kai sprendžiami svarbūs reorganizavimo klausimai.”

Ji teigė, jog nesprendžiamos slaugytojų darbo sąlygų, krūvio, užmokesčio problemos galiausiai bumerango principu grįžta niekuo dėtam pacientui.

„Yra nemažai skundų iš pacientų dėl ilgų eilių, dėl dėmesio stokos, dėl elementarių nesusikalbėjimų. Mūsų organizacija jau daug metų kelia darbo krūvio klausimą, dideli darbo krūviai žaloja slaugytojo sveikatą. Kai slaugytojas yra persitempęs ir nuolat skubantis, jis rizikuoja padaryti klaidų. Visi stebimės, kad nuteisė slaugytoją, o ar kas nors pasigilino, koks slaugytojos darbo krūvis?” - tvirtino D.Margelienė.

Parengta pagal dienraštį „Vakaro žinios“

Raktažodžiai

Rašyti komentarą

Plain text

  • HTML žymės neleidžiamos.
  • Linijos ir paragrafai atskiriami automatiškai
  • Web page addresses and email addresses turn into links automatically.
Sidebar placeholder