Snūduriavimas prie televizoriaus - ligos simptomas

Snūduriavimas prie televizoriaus - ligos simptomas

Turbūt ne kartą visiems yra tekę užmigti prie televizoriaus ekrano reklaminės pauzės metu ar stebint monotonišką serialo ar filmo veiksmą. Tačiau ar snūduriavimas prie televizoriaus visada reiškia, kad rodomos programos yra nuobodžios, o galbūt signalizuoja apie organizmo sutrikimus?

Miegas - gyvybiškai svarbus

Pasak Santariškių klinikų Neurologijos centro gydytojos neurologės Ramintos Masaitienės, miegas yra itin svarbus žmogaus organizmui: „Miegas yra viena iš egzistencijos formų. Be miego, kaip be vandens, maisto, oro, gyventi negalėtume. Miego metu ne tik ilsisi mūsų organizmas, bet ir vyksta gana daug aktyvių bioelektrinių, biocheminių procesų. Kai kurie hormonai, pavyzdžiui, augimo hormonas, skiriasi tik miego metu. Kai mamos sako „miegok saldžiai, augsi didelis“, yra teisios. Iš tikrųjų taip ir yra.“

Miegas taip pat svarbus metaboliniams procesams, imuninei sistemai. Anot R.Masaitienės, tai galėtų atspindėti eksperimentas, atliktas su žiurkėmis: „Eksperimento metu žiurkėms keletą savaičių buvo visiškai neleidžiama miegoti. Pradžioje žiurkės pradėjo labai daug valgyti, bet nesugebėjo išlaikyti savo kūno svorio. Jų kūno svoris vis tiek intensyviai krito. Paskui nesugebėjo išlaikyti kūno temperatūros ir galiausiai visos padvėsė dėl sepsio arba kraujo užkrėtimo. Šis eksperimentas rodo, kad miegas yra labai svarbus tiek mūsų metaboliniams, tiek šiluminiams organizmo procesams, tiek imuninei sistemai.“

Gydytojos neurologės teigimu, miegas turi reikšmės širdies ir kraujagyslių ligoms, arterinės hipertenzijos, miokardo infarkto, cukrinio diabeto išsivystymui. „Esant nemigai tokias ligas kaip arterinė hipertenzija ar cukrinis diabetas yra sunkiau koreguoti. Nemiga turi įtakos nutukimui, taip pat net keturis kartus padidina depresijos tikimybę. Blogai pailsėjęs žmogus taip pat yra linkęs pakliūti į nelaimingus atsitikimus, turi kur kas didesnį polinkį į priklausomybes“, - sako gydytoja.

Snūduriavimas prie televizoriaus - ligos simptomas

Žiūrėti televizorių, gydytojos neurologės tvirtinimu, prieš miegą nerekomenduojama: „Būtų labai gerai, kad bent porą valandų prieš miegą nesinaudotumėme nei kompiuteriais, nei televizoriais, nei kitais bioelektriniais ar magnetiniais prietaisais.“

Yra žmonių, kurie turi polinkį nemigai, yra jautresni. „Tokiems žmonėms sunku užmigti ir net lovos vaizdinys jiems kelia stresą. Turintiems psichofiziologinę nemigą lengviau užmigti nukreipus dėmesį į ką nors, pavyzdžiui, televizorių, negu savo įprastoje vietoje. Kai televizorius ką nors kalba, tai žmogus nėra įsijautęs, dėmesys nukreipiamas ir jis užmiega. Toks užmigimas nėra sveikas. Tai yra ligos simptomas“, - pasakoja moteris.

Yra kita nukrypimų arba ligų grupė, kuriai būdingas padidėjęs mieguistumas dienos metu. Anot R.Masaitienės, užmigti prie televizoriaus žmogus gali ir dėl to, kad nekokybiškai išsimiega. „Tokiu atveju, kai nereikia apie ką nors aktyviai galvoti, žmogus, op, ir užmiega. Čia irgi yra ligos požymis“, - sako gydytoja neurologė.

Žinoma, ne visada užsnūdimas prie televizoriaus reiškia ligą. „Kiekvienu atveju kitaip. Jeigu esi sveikas, tačiau ilgai žiūri televizorių ir tau ateina laikas miegoti, tai tu gali užmigti prie televizoriaus ir tai visiškai nereikš jokios ligos“, - teigia R.Masaitienė.

Kiek miegoti sveika?

Gydytoja neurologė priduria, kad darbingo amžiaus žmogui per parą reikalingos 7-8 valandos miego: „Žinoma, galbūt yra žmonių, kuriems reikia 9 valandų, o kitiems užtenka 6 valandų, tačiau viršyti šių ribų nepatartina, nes miegas turi įtakos ne tik ligų išsivystymui, bet ir mirštamumui.“

O štai Lietuvos televizijos žurnalistas, rengiantis reportažus laidoms „Labas rytas, Lietuva“, „Laba diena, Lietuva“, „Panorama“, buvęs Lietuvos televizijos Naujienų direkcijos vadovas Skirmantas Pabedinskas tvirtina, kad jam per parą pakanka 5-6 valandų miego. „Esu vyturys. Manau, bent penkias valandas miegoti yra būtina, kad būčiau žvalus ir darbingas kitą dieną“, - sako žurnalistas.

S.Pabedinskas prisipažįsta, kad žurnalisto darbas kupinas įtampos: „Rengiame reportažus iš Rytų Lietuvos ir Latvijos. Tenka važiuoti ir į komandiruotes. Buvome Ukrainoje, Gruzijoje, Rusijoje. Didžiausia įtampa būna tiesioginio eterio metu, bet to neturi pajusti žiūrovas. Viskas turi būti savo vietoje.“

Pasak žurnalisto, per savaitę tiesioginiame eteryje pranešti įvykius jam tenka tris keturis kartus. „Gaila, kad ne visuose Lietuvos rajonuose yra geras ryšys. Tada antenas ir aparatūrą reikia perkelti per keletą vietų ir rasti vietą, kur yra geriausias ryšys. Reikia suspėti pranešti naujienas tiesiogiai. Tada ir kraujo spaudimas padidėja ir jaučiu, kad gali būti išbalansuotas miegas“, - pasakoja S.Pabedinskas.

Reporteris priduria, kad darbas reikalauja nuolat sekti naujienas, todėl jomis domisi net miegodamas: „Aš vakare įsidedu radijo ausinuką. Klausausi radijo stoties „Svoboda“. Ir su tuo ausinuku užmiegu. Tas radijo signalas visą laiką farširuojamas į mane ir, aišku, ryte atsikeliu jau truputį pavargęs, nors fizinio nuovargio nejaučiu. Kad galėčiau dirbti, turiu žinoti įvykius. Man įdomu, ką sako vokiečių, rusų kanalai. Svarbu išklausyti visas puses. Tada galiu susidaryti objektyvų vaizdą. Jaučiuosi, kad žinau. Informaciją gaunu net miegodamas, tai nėra gerai, bet tiesiog turiu norą žinoti iš vakaro tai, kas vyksta, o ne ryte.“

Parengta pagal priedą „TV publika“

Sidebar placeholder