Stresą įveiksime kojomis

Stresą įveiksime kojomis

Ar žinote, kad vienas geriausių būdų atsikratyti streso yra paprastas kasdieninis ėjimas? Ėjimas, taip pat bėgimas ristele, ramina smegenų nervines ląsteles, atsakingas už atsipalaidavimą. Tiesa, tokio poveikio mechanizmas kol kas yra neaiškus. Bet jau žinoma, kad aktyvus poilsis gali užkirsit kelią laipsniškam smegenų ląstelių nykimui.

Su pelėmis atlikti bandymai rodo, kad fizinio aktyvumo metu yra įjungiamas raminamasis procesas, o apėmus stresui smegenų neuronai suaktyvėja. Mokslininkai tyrė dvi gyvūnėlių grupes: viena nuolatos judėjo, o kita buvo pasyvi. "Bėgikių" smegenyse atsirado naujų neuronų, skirtų smegenų aktyvumui slopinti. Norėdami dirbtinai sukurti stresinę situaciją, mokslininkai peles panardino į ledinį vandenį. Kaip ir tikėtasi, dauguma neuronų "įsijungė" hipokampe - smegenų dalyje, atsakingoje už emocijas. Šie neuronai yra savotiškas streso atspindys. Kaip pranešama žurnale "Neurosceeince", panašus efektas būdingas ir žmonėms.

Profesorė Elizabet Gold iš Prinstono universiteto sako, kad fizinis aktyvumas smegenų ląsteles pertvarko taip, kad jos slopintų stresą. Supratus, kaip smegenys reguliuoja relaksacijos procesą, galima įsivaizduoti, kaip reikia dirbti su žmonėmis, jaučiančiais nerimo sutrikimus. Tai taip pat rodo, kad smegenys gali priversti esamoje aplinkoje jaustis optimistiškiau. Bandymo rezultatai įrodo paradoksą, kad fizinis aktyvumas ramina ir didina neuronų skaičių hipokampe. Tačiau reikia prisiminti, kad naujos ląstelės yra jautresnės už subrendusias, taigi reikėtų vengti pakartotinio streso. Aktyvus poilsis neleidžia smegenų ląstelėms pamažu nykti ir, specialistų manymu, šis atradimas yra naudingas gydant depresiją. Evoliucijos požiūriu šis tyrimas rodo, kad smegenys gali prisitaikyti prie žmogaus gyvensenos arba aplinkos.

Parengta pgala dienraščio „Respublika“ priedą „Laisvalaikis“

Raktažodžiai
Sidebar placeholder