Tai - viena iš temų, apie kurias penktadienį buvo kalbėta Klaipėdos universitetinėje ligoninėje vykusioje ligoninės ir Klaipėdos valstybinės kolegijos (KVK) organizuotoje konferencijoje, skirtoje Tarptautinei slaugytojo dienai paminėti.
Konferencijoje kalbėdama KVK direktorė Gražina Markvaldienė džiaugėsi, kad kolegijai puikiai sekasi bendradarbiauti su Klaipėdos universitetine ligonine.
"Džiaugiamės mūsų partneryste ne tik specialistų rengimo, nes mūsų studentai atlieka praktiką šioje ligoninėje, bet ir kita prasme randame daug sąlyčio taškų. Bendradarbiavimas yra itin vertingas, kai ieškome naujų idėjų. O ši konferencija yra įrodymas, kad keičiasi požiūris į aukštojo mokslo ir sveikatos apsaugos institucijų bendradarbiavimą. Smagu, kad galime pristatyti medikams naujų idėjų, pagelbėti sprendžiant kai kurias problemas", - džiaugėsi G. Markvaldienė.
Pasak ilgametės slaugytojos, KVK Slaugos katedros docentės N. Galdikienės, slaugytojų darbe patiriamas stresas gali būti ir varomoji jėga, pastūmėti daryti dar daugiau, tobulėti, bet yra ir blogasis stresas, kuris itin kenkia žmogaus sveikatai. Deja, slaugytojos savo darbe dažniausiai patiria būtent pastrąjį, blogąjį, stresą.
Slaugytojų darbe patiriamo streso priežastys - susidūrimas su mirtimi ir mirštančiais pacientais, konfliktai su gydytojais, profesinio pasiruošimo darbui trūkumas, nesutarimai su kolegomis, problemos su vadovais, per didelis darbo krūvis, netikrumas dėl paciento gydymo ir slaugos, bendravimo su pacientais ir jų artimaisiais problemos, diskriminacija darbo vietoje. N. Galdikienė pažymėjo, kad dažniau didesnį stresą patiria vyresnio amžiaus slaugytojos, o tos, kurios nėra empatiškos, dažniau šiame darbe "perdega".
"Streso priežastys gali skirtis, pavyzdžiui, jos gali skirtis tarp šalių, tarp miesto ir kaimo vietovių, ligoninių ir poliklinikų, skyrių, pavyzdžiui, intensyviosios terapijos, priėmimo, psichiatrijos skyriai, operacinė. Atlikdami tyrimą nustatėme, kad streso priežastys yra skirtingos Klaipėdos mieste, Klaipėdos rajone ir Skuodo rajone", - pasakojo N. Galdikienė.
Specialistė akcentavo, kad stresas turi labai didelės įtakos slaugytojų darbo ir gyvenimo kokybei. Pavyzdžiui, patiriančios daug streso slaugytojos susiduria su širdies ir kraujagyslių susirgimais, padidėjusiu kraujospūdžiu, lėtiniais skausmais, taip pat su psichologinėmis problemomis - savivertės sumažėjimu, netinkamumo jausmu, dirglumu, irzlumu, miego sutrikimais, "perdegimu", psichologiniu nuovargiu.
"To pasekmės įstaigai - pacientų nepasitenkinimas ir prastesni slaugos rezultatai, negatyvus slaugytojų požiūris į darbą, suprastėjęs bendravimas, pablogėjusi slaugos kokybė, pačių slaugytojų savijauta ir pasitenkinimas savo darbu. Sykiu nukenčia ir įstaigos gerovė, nes atsiranda darbuotojų kaita, net pravaikštos. Todėl reikia diskutuoti apie streso priežastis, laiku identifikuoti kylančio streso simptomus, ypač specializuotose slaugos praktikos srityse, įvertinti psichologinius ir socialinius pavojus", - kalbėjo N. Galdikienė.
Taip pat konferencijoje aptartos slaugytojų kompetencijos holistiniu ir dinaminiu požiūriu, įrodymais grįstas mokymasis klinikinėje praktikoje, pacientų griuvimų ligoninėse problema ir jos prevencijos būdai, pacientų saugumo lovose, procedūrų saugumo, enterinio maitinimo aspektai.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą