Sveikatos priežiūros įstaigų vėl laukia reorganizacija

SAM rengiasi ketvirtajam sveikatos sistemos plėtros ir ligoninių tinklo konsolidavimo etapui ir parengė jo įgyvendinimo planą. Planuojama, kad šis restruktūrizavimo etapas bus baigtas iki 2016 m. birželio 30 d. Teigiama, kad ketvirtuoju restruktūrizavimo etapu norima gerinti sveikatos priežiūros paslaugų kokybę ir prieinamumą, optimizuoti teikiamų paslaugų apimtį ir struktūrą, racionalizuoti sveikatos sistemos finansinių bei infrastruktūros išteklių panaudojimą, stabilizuoti sveikatos priežiūros įstaigų finansinę padėtį ir sudaryti sąlygas medikų atlyginimų didinimui.

Dirba nuostolingai

SAM atliko esamos padėties analizą, kuri esą parodė, kad namaža dalis sveikatos priežiūros įstaigų, ypač rajonuose dirba nuostolingai.

Skaičiuojama, kad šių metų pradžioje Lietuvoje veikė 94 ligoninės (iš jų 7 - privačios) ir 1394 ambulatorinės įstaigos (986 privačios). Skaičiuojama, kad ligoninėse metų pradžioje buvo daugiau nei 26 tūkst. lovų, o vidutinė gulėjimo aktyvaus gydymo ligoninėse trukmė praėjusiais metais - 5,9 dienos, vienos lovos užimtumas - 265,7 dienos.

SAM analizė rodo, kad pagrindiniai dabartinės sveikatos sistemos trūkumai, trukdantys užtikrinti sveikatos priežiūros paslaugų saugumą ir efektyvų turimų išteklių panaudojimą, yra tai, kad bendroje sveikatos priežiūros paslaugų apimtyje pernelyg didelę dalį užima stacionarios paslaugos, stebimas perteklinis lovų aktyvaus gydymo ligoninėse skaičius - šis rodiklis sudaro 7,6 lovos 1 000 gyventojų ir yra 46 procentais didesnis už Europos Sąjungos vidurkį, pagal šį rodiklį Lietuva užima trečią vietą iš 28 Europos Sąjungos valstybių. Taip pat atkreipiamas dėmesys, kad neefektyvus turimo lovų fondo panaudojimas (tik 73 proc.).

"Šis rodiklis ypač neefektyvus tuose rajonuose, kuriuose gyventojų skaičius sudaro apie 20 tūkstančių ir kuriuose atstumas iki apskrities centre ar didesniame mieste esančios ligoninės yra nedidelis. Tokios ligoninės dėl nedidelio pacientų skaičiaus negali, o mažėjant gyventojų skaičiui tikėtina, kad ir ateityje negalės užtikrinti efektyvesnių lovų funkcionavimo ir įstaigos veiklos rodiklių. Šiuo metu kai kuriose rajonų ligoninėse neužimtos lovos per metus sudaro net 224 dienas", - teigiama SAM dokumentuose, kur daroma išvada, kad nemaža dalis sveikatos priežiūros įstaigų, ypač rajonuose, dirba nuostolingai.

Ligoninių dar sumažės

Siekiama plėsti ambulatorines sveikatos priežiūros paslaugas, ypač stiprinti pirminę sveikatos priežiūrą, plėsti slaugos, ilgalaikio gydymo, paliatyvios slaugos ir geriatrijos paslaugas bei intensyviau vystyti dienos stacionaro, dienos chirurgijos, stebėjimo paslaugas, optimizuoti stacionarines paslaugas.

Siūlomi keli veiklos racionalizavimo variantai: atsisakyti specializuotų sveikatos priežiūros paslaugų profilių, šių pacientų srautus nukreipiant į aukštesnio lygmens ligonines, atitinkamo specializuoto profilio paslaugas koncentruoti apskrities centre esančioje ligoninėje arba vienoje iš intensyviau ir efektyviau šias paslaugas teikiančių ligoninių, veikiančių apskrities teritorijoje, apskrityse ir didžiuosiuose miestuose teikiamas stacionarines vaikų ligų paslaugas koncentruoti ligoninėse, kuriose šių pacientų srautai didžiausi, ligonines, kuriose lovų panaudojimo rodiklis yra santykinai labai žemas (nesiekia 250 d. per metus), reorganizuoti prijungiant jas prie apskrities centre esančių ligoninių ar prijungiant arba sujungiant su netoliese veikiančiomis ligoninėmis, ligoninėje teikti tik slaugos, paliatyvios slaugos ir ilgalaikio gydymo paslaugas.

Taip pat siūloma specializuotas stacionarines paslaugas sudėtingų ligų diagnostikai ir gydymui sutelkti tretinio lygmens ligoninėse, mažiau specializuotų stacionarinių paslaugų teikimą plačiai paplitusioms ir nesudėtingoms ligoms gydyti stiprinti regiono ir rajono lygmens ligoninėse, intensyviai plėtoti insulto, infarkto, traumų, onkologijos, vaikų ligų ir kitus integruoto patologijų valdymo modelius (klasterius).

Tikimasi, kad sėkmingai įvykdžius šį etapą, be kitų pasikeitimų, galiausiai pavyktų pakelti sveikatos priežiūros įstaigų darbuotojų atlyginimus.

Kritikuoja skubėjimą

Seimo Sveikatos reikalų komiteto (SRK) nariai, SAM paviešinus tokį planą, dėl jo pareiškė didelį susirūpinimą.

"Atsižvelgiant į tai, kad šio plano įgyvendinimas yra susijęs su didelės dalies ligoninių ateitimi, šis projektas, prieš jį pateikiant, turi būti labai išsamiai išdiskutuotas su ligoninių vadovais, juos vienijančiomis organizacijomis, pacientų interesus atstovaujančiomis organizacijomis, savivaldybių merais. Pažymėtina, kad Ketvirto sveikatos sistemos plėtros ir ligoninių tinklo konsolidavimo etapo plano projektas net nebuvo pristatytas Seimo Sveikatos reikalų komitete", - rašoma SRK išplatintame rašte.

Pasak SRK narių, tokio svarbaus teisės akto priėmimas skubos tvarka gali sukelti neigiamą reakciją.

"Nors Sveikatos apsaugos ministerijos rašte teigiama, kad priėmus ir įgyvendinus projektą, neigiamų pasekmių nenumatoma, tačiau toks teiginys kelia daug abejonių, nes restruktūrizavimas palies daugelį asmens sveikatos priežiūros įstaigų, kai kuriais atvejais turės būti atleidžiami darbuotojai", - teigia SRK.

Jo nariai liepos 1 d. kreipėsi į Vyriausybę, prašydami atsižvelgti į SRK pateiktus argumentus ir nepriimti projekto skubos tvarka. Komitetas taip pat paprašė Vyriausybės sudaryti galimybes visoms suinteresuotoms institucijoms išsamiai išdiskutuoti būsimos restruktūrizacijos projektą. SRK šį klausimą ketina svarstyti rugpjūčio antroje pusėje.

Istorija

SAM, vykdydama valstybinę sveikatos politiką, įgyvendino jau 3 restruktūrizavimo etapus: 2003-2005 m., 2006-2008 m., 2009-2012 m. Juos baigus ligoninių skaičius sumažėjo 42 juridiniais vienetais, 14 rajono ligoninių (Druskininkų, Ignalinos, Joniškio, Kupiškio, Molėtų, N. Akmenės, Pakruojo, Plungės, Prienų, Skuodo, Šakių, Šilalės, Varėnos, Zarasų), kuriose per vienerius metus nebuvo 300 gimdymų, uždaryti akušerijos skyriai. 10 rajono ligoninių (Gargždų, Ignalinos, Kaišiadorių, Molėtų, N. Akmenės, Pakruojo, Prienų, Šilalės, Širvintų, Zarasų), kuriose per vienerius metus didžiųjų operacijų skaičius nesiekė 660 operacijų, buvo uždaryti chirurgijos skyriai. Centralizuotas greitosios medicinos pagalbos paslaugų valdymas, vietoj 56 dispečerinių tarnybų greitosios medicinos pagalbos pajėgų valdymas sukoncentruotas 8 dispečerinėse tarnybose, greitosios medicinos pagalbos paslaugas teikiančių įstaigų skaičius sumažintas 5 (Lazdijų, Pagėgių, Palangos, Rietavo, Širvintų), pradėtos teikti, vėliau nuolat plėtojamos dienos stacionaro ir dienos chirurgijos paslaugos, vykdyta ambulatorinių bei slaugos ir ilgalaikio palaikomojo gydymo paslaugų plėtra.