Televizija skatina nepasitikėjimą medicina?

Televizija skatina nepasitikėjimą medicina?

Šių metų pasaulinė širdies diena, kuri minima rugsėjo 28-ąją, yra skirta mus supančiai aplinkai. „TV publika“ bandė išsiaiškinti, kokią įtaką mūsų sveikatai aplinka daro ir kokius sveikos gyvensenos patarimus mums duoda televizijos laidos.

Kasdienė rizika

Pasak Lietuvos širdies asociacijos prezidentės profesorės Žanetos Petrulionienės, širdies ir kraujagyslių ligų riziką labai veikia aplinka: „Labai svarbi yra mūsų darbo vieta, nes joje praleidžiame labai daug laiko. Mūsų darbo sąlygos gali veikti širdies ir kraujagyslių ligų progresavimą ir pradžią. Svarbus yra streso, nuovargio lygis darbe, santykiai su kolegomis, konfliktinės situacijos. Tai yra rizikos veiksniai, dažnai išprovokuojantys kraujospūdžio pakilimus, ritmo sutrikimus, miokardo infarktą arba insultą. Apie tai turėtų galvoti ir darbdaviai, ir vadovai, ir patys darbuotojai.“

Darbinis stresas yra didžiulis rizikos veiksnys. Didelį stresą sukelia ir pamaininis, naktinis arba vėlyvas darbas, taip pat darbo savaitgaliai. „Bioritmo išreguliavimas, nemokėjimas pailsėti, persidirbimas kelia tikrai didelę grėsmę sveikatai“, - teigia Ž.Petrulionienė.

Įpročių spąstuose

Dar vienas širdies ir kraujagyslių ligas sukeliantis veiksnys - rūkymas. Anot Klaipėdos universitetinės ligoninės Vidaus ligų departamento vadovės gydytojos pulmonologės Violetos Matukienės, tarp paauglių labai plinta elektroninės cigaretės, kuriose yra kenksmingų dervų: „Reikėtų susirūpinti, kodėl jas lengvai parduoda paaugliams, nes rūkymas sukelia daug ligų. Tai ir kvėpavimo sistemos ligos, lėtinė obstrukcinė plaučių liga. Nors nėra tiksliai nustatyta, dėl ko žmonės suserga plaučių vėžiu, bet pagal statistiką didesnis procentas žmonių tarp sergančių plaučių vėžiu yra rūkantys. O plaučių vėžys yra nepagydoma liga.“

Pasak Lietuvos širdies asociacijos prezidentės Žanetos Petrulionienės, Lietuvoje pastebimos teigiamos tendencijos: „Įsigalioja rūkymo draudimas viešose vietose, darbe, mokyklose, tačiau reikėtų dar griežčiau drausti rūkyti, sudaryti tokias nepakančias sąlygas, kad rūkantieji dėl nepakantumo mestų žalingą įprotį. Pasaulio širdies federacija šiais metais akcentuoja ir pasyvaus rūkymo žalą, kai rūkantysis kenkia aplinkai ir kitiems.“

Sveiko gyvenimo sąlygos

Ž.Petrulionienės teigimu, labai svarbu, kad būtų sudarytos sąlygos propaguoti sveiką gyvenimo būdą, fiziškai judėti: „Medikai, aišku, gali tik patarti, o procese turi dalyvauti visa visuomenė. Turi būti kuo daugiau žaliųjų zonų, optimizuoti dviračių takai, sudarytos sąlygos važiuoti dviračiu į darbą. Čia dar yra spragų, tačiau teigiami poslinkiai jau pastebimi. Svarbu sudaryti sąlygas fiziniam aktyvumui ir duoti žmogui galimybę pasirinkti, eiti į sporto klubą ar lankytis žaliosiose zonose, bėgioti ar važinėti dviračių taku. Labai svarbu sudaryti sąlygas reguliarioms, nors ir nedidelio judėjimo pertraukėlėms darbe.“

Itin reikšminga ir kasdienė mityba. „Svarbu sveikai, reguliariai ir tinkamai maitintis. Ne paslaptis, kad ne visur tam sudarytos sąlygos. Pasaulio širdies federacija šiemet ragina mažinti greito, nekokybiško maisto, druskos vartojimą, gerinti mitybą mokymo įstaigose“, - prisimena Ž.Petrulionienė.

Televizija nepadeda

Lietuvos širdies asociacijos prezidentė apgailestauja, kad dauguma medicinai skirtų laidų yra negatyvios ir priešina visuomenę su medikais: „Televizija ligų prevencijai ne padeda, o atvirkščiai - trukdo. Manau, reikia kuo mažiau negatyvių laidų, rodančių Lietuvos mediciną iš blogosios pusės ir taip atgrasančių žmones nuo prevencinių priemonių. Televizija kartais skatina nepasitikėjimą Lietuvos medicina. Tada mūsų žodis tampa niekuo ir žmonės mumis nebetiki. Čia yra labai didelė problema. Nepasitikėjimas medikais neturėtų būti skatinamas.“

Dar viena problema, pasak gydytojos pulmonologės V.Matukienės, yra tai, kad prisižiūrėję televizoriaus pacientai perka daug nereceptinių vaistų ir maisto papildų: „Vaistai yra perkami masiškai, o labiausiai juos perka pensininkai, kurie iš šiaip neturi itin daug pinigų: užuot juos leidę geresnės kokybės maistui, prisiperka maisto papildų. Nereikėtų taip daryti, o jeigu jau taip norisi pirkti, reikėtų bent pasitarti su gydytoju. Tačiau yra tikrai nedaug ligų, kurių atveju medikai rekomenduoja papildus. Dažniausiai gydoma vaistais ar skiriamas režimas, kurio pacientas turi laikytis. Šiaip gydytojai retai pacientams skiria papildų.“

„Daug maisto papildų, kaip ir viskas, ko per daug, gali pakenkti. Tuo labiau kad maisto papildai, įvairūs vaistai yra chemija. Matyt, tuos papildus gerai perka - tai geras verslas. Jeigu tik yra akcija vaistams, žmonės puola pirkti, bando visą organizmą pastiprinti, toks jų supratimas. Žinoma, gal ir nereikia žmonėms studijuoti medicinos, bet prieš perkant vaistus reikėtų pasitarti su medikais“, - apibendrina V.Matukienė.

Skaitomiausi portalai

Raktažodžiai

Rašyti komentarą

Plain text

  • HTML žymės neleidžiamos.
  • Linijos ir paragrafai atskiriami automatiškai
  • Web page addresses and email addresses turn into links automatically.
Sidebar placeholder