„Visa tai rodo, jog turime ženkliai sudėtingesnius ligų atsiradimo mechanizmus, kuriuose supančios aplinkos veiksniai „persipynę“ su žmogaus gyvensena - mityba, žalingais įpročiais, profesija ir t.t. Žmonės dažnai galvoja, jog „post hoc ergo propter hoc“ (po to vadinasi dėl to), tačiau realybėje viskas yra daug sudėtingiau“, - teigia Higienos instituto Sveikatos informacijos centro vadovas doc. dr. Romualdas Gurevičius.
Kodėl vienur tam tikromis ligomis serga daugiau žmonių, o kitur - mažiau, anot pašnekovo, galima tik postuluoti, nes konkrečių tyrimų nėra atlikta, negana to, tokie tyrimai ilgai užtrunka ir brangiai kainuoja, todėl jų niekas nefinansuoja ir neatlieka.
Kur kas paprasčiau yra atsakyti į klausimą, kur ir kokiomis ligomis sergama dažniau, o kur rečiau - tai parodo labai konkretūs standartizuoti sergamumo ir ligotumo duomenys. Juos skaičiuojant eliminuojami įvairūs tukdantys faktoriai, tokie kaip, pavyzdžiui, amžius, nes natūralu, kad ten, kur gyvena daugiau senų žmonių, sergamumas lėtinėmis ligomis ir žmonių mirštamumas yra didesnis.
Gyvename trumpai
Gyventojų gerovės mastą, šalies dėmesį savo piliečiams, R.Gurevičiaus manymu, bene tiksliausiai atspindi vidutinės tikėtinos gyvenimo trukmės (VTGT) rodiklis.
2012 m. VTGT Lietuvoje siekė 73,98 metų. Lyginant su 2011 m., gyvenimo trukmė šiek tiek pailgėjo. Moterys vidutiniškai gyveno 11 metų ilgiau už vyrus: moterų VTGT 2012 m. buvo 79,45 metų, vyrų - 68,39 metų. Didžiausia VTGT 2012 m. buvo Kauno ir Klaipėdos apskrityse, mažiausia - Utenos apskrityje.
Tačiau tenka pripažinti, kad šiuo metu Lietuvoje vyrų VTGT yra trumpiausia tarp visų ES šalių, o moterų - penkta nuo galo.
Anot R.Gurevičiaus, neseniai Olandijoje atliktas tyrimas parodė, kas apsprendė įspūdingą VTGT rodiklio didėjimą šioje šalyje nuo 2002 metų. Nustatyta, jog tai buvo pasiekta smarkiai sumažinant mirtingumą 65 ir vyresnių amžiaus grupėje. Neginčijamai įrodyta, jog tai buvo pasiekta daugiau investavus į sveikatos priežiūros tarnybas, kurios padidino dėmesį šios gyventojų grupės sveikatai.
„Kitaip tariant, lemiamas veiksnys buvo tai, jog buvo suaktyvinta intensyvi tikslinė sveikatos priežiūros pagalba gyventojams, kuriems per 65-erius. Kodėl Lietuvoje to negalėtume padaryti? Dabartinės vyriausybės programoje esanti kryptis „Sveikas senėjimas“ galėtų būti šio didžio kelio pradžia tinkamai ir labai kryptingai paremiant resursais“, - teigia specialistas.
Bendras mirtingumas
Standartizuotas mirtingumo rodiklis (SMR) nuo visų mirties priežasčių ES šalyse 2010 m. vidutiniškai buvo 590 mirusiųjų 100 tūkst. gyventojų. Mažiausias jis buvo Ispanijoje ir Italijoje - nesiekė 500 mirusiųjų 100 tūkst. gyventojų. Beveik 2 kartus didesnis už šalis, turinčias mažiausią mirtingumo rodiklį, buvo Baltijos ir centrinės Europos šalyse: Bulgarijoje, Latvijoje, Rumunijoje, Lietuvoje, kur daugiau nei 900 mirusiųjų 100 000 gyventojų.
Bendras mirtingumas, anot R.Gurevičiaus, labai siejasi su VGT rodikliu. Didžiulis mirtingumas Lietuvoje tarp vyresnių nei 65 metai žmonių ir apsprendė gėdingai trumpą vidutinę gyvenimo trukmę mūsų šalyje.
Dažniausia mirties priežastis tiek Lietuvoje, tiek kitose šalyse, - kraujotakos sistemos ligos. Mirtingumas nuo kraujotakos sistemos ligų Lietuvoje 2012 m. buvo 740,7/100 000 gyventojų. Daugiausia žmonių nuo šių ligų mirė Joniškio, Radviliškio, Lazdijų, Šalčininkų, Zarasų rajonuose, mažiausiai - Birštono, Kretingos rajono, Palangos, Alytaus, Šiaulių miesto savivaldybėse.
Tarp kraujotakos ligų viena iš didžiausių problemų yra išeminė širdies liga. Didžiausias mirtingumo nuo šios ligos 2010 m. buvo nustatytas Lietuvoje - per 300 atvejų 100 000 gyventojų. Toliau seka Slovakija, Latvija, Vengrija, o mažiausias - Prancūzijoje, Portugalijoje, Nyderlanduose, Liuksemburge ir Ispanijoje.
Ligotumas išemine širdies liga Lietuvoje 2012 m. buvo 6247,05/100 000 gyventojų. Didžiausi rodikliai užfiksuoti Jonavos r., Biržų r., Kaišiadorių r., Marijampolės, Birštono savivaldybėse, mažiausi - Ignalinos r., Šalčininkų r., Utenos r., Trakų r. bei Molėtų r. savivaldybėse.
„Tai, kad mirtingumas nuo kraujotakos sistemos ligų pastarąjį dešimtmetį labai ženkliai sumažėjo, pavyzdžiui, Estijoje, rodo, jog galima sėkmingai kovoti su šia dažna mirties priežastimi. Priemonės yra žinomos - profilaktika, šiuolaikiniai gydymo metodai, daugiau dėmesio skiriant vyresnio amžiaus populiacijai“, - sako R.Gurevičius.
Grėsmė - vėžys
Mažiausias mirtingumas nuo piktybinių navikų registruojamas Graikijoje, Švedijoje, Suomijoje ir Kipre, mažiau nei 150 mirusiųjų 100 000 gyventojų. Vengrijoje SMR nuo piktybinių navikų buvo didžiausias, daugiau nei 200 mirusiųjų 100 000 gyventojų, santykinai didelis - Latvijoje, Slovakijoje, Slovėnijoje.
Mirtingumas nuo piktybinių navikų Lietuvoje 2012 m. buvo 260,9/100 000 gyventojų. Daugiausia žmonių mirė Neringos, Rietavo, Kaišiadorių r., Jonavos r., Pakruojo r. savivaldybėse, mažiausiai - Birštono, Šilalės r., Molėtų r., Anykščių r. bei Šalčininkų r. savivaldybėse.
Ligotumas piktybiniais navikais Lietuvoje 2012 m. buvo 2393,8/100 000 gyventojų. Mažiausi ligotumo rodikliai užregistruoti Kalvarijos, Kazlų Rūdos, Molėtų r., Vilniaus r., Švenčionių r. savivaldybėse, didžiausi - Vilniaus, Panevėžio, Marijampolės, Klaipėdos bei Neringos savivaldybėse.
„Nežiūrint, jog bendras mirtingumas nuo vėžio Lietuvoje nėra labai aukštas, tačiau didelis mirtingumas nuo kai kurių vėžio formų kelia nerimą, - sako R.Gurevičius. - Tai visų pirma pasakytina apie mirtingumą nuo gimdos kaklelio vėžio“.
Anot pašnekovo, pasaulyje sukurta itin efektyvi antrinės profilaktikos sistema, kuri leido rimtai tuo užsiimančioms ES šalims praktiškai „sunaikinti“ šį nepaprastai agresyvų vėžį išsaugant moterų gyvybes. Tai pavyko Suomijai, Italijai, Nyderlandams. Ten šis vėžys diagnozuojamas ikivėžinėje stadijoje, o invazinio vėžio diagnozė - retenybė.
Vis tiek po truputį jau pradedame turėti organizuotos kovos su šiuo naviku vaisius ir Lietuvoje - pernai mirtingumas nuo gimdos kaklelio vėžio sumažėjo trečdaliu.
Nemaloniai „pirmaujame“
Kvėpavimo sistemos ligos - trečia pagal dažnumą mirties priežastis ES šalyse po vėžio ir kraujotakos sistemos ligų. Šioje ligų grupėje dažniausios mirties priežastys: chroniškos apatinių kvėpavimo takų ligos, antroje vietoje - pneumonija. Mirtingumas nuo kvėpavimo sistemos ligų siejamas su amžiumi - dažniausiai nuo šių ligų miršta vyresni nei 65 m. gyventojai.
Lietuvoje mirtingumas nuo šių ligų 2010 m. buvo beveik 1,5 karto mažesnis nei ES vidurkis, tačiau tarp Baltijos valstybių - didžiausias.
Ligotumas kvėpavimo sistemos ligomis Lietuvoje 2012 m. buvo 26643,05/100 000 gyv. Daugiausiai žmonių šiomis ligomis sirgo Visagino, Marijampolės, Šiaulių, Druskininkų, Vilniaus savivaldybėse, mažiausiai - Kelmės, Vilniaus, Vilkaviškio, Pakruojo rajonų bei Kalvarijos savivaldybėse.
Savižudybių skaičius Lietuvoje didžiausias palyginus su kitomis ES šalimis: 2012 m. šis rodiklis (29 mirusieji 100 000 gyventojų) buvo maždaug tris kartus didesnis nei ES vidurkis.
Mažiausias šis rodiklis Graikijoje ir Kipre, santykinai mažas - Maltoje, Jungtinėje Karalystėje, Ispanijoje ir Italijoje.
„Savižudybės rodo blogą socialinę aplinką, kurioje asmuo gyvena. Savižudybės dažniausiai susijusios su problemomis asmeniniuose santykiuose, piktnaudžiavimu alkoholiu, narkotikų vartojimu, esant nedarbui, sergant klinikine depresija ar kitomis psichikos ligomis, - teigia R.Gurevičius. - Tai aktuali visuomenės problema, kurią reikia spręsti. Lietuvoje ši problema yra didžiulė dar ir dėl to, kad mes neturime efektyvios valstybinės savižudybių prevencijos programos“.
Su savižudybių skaičiumi tiesiogiai susijęs ligotumas psichikos ligomis. 2012 m. šis rodiklis Lietuvoje siekė 6885,44/100 000 gyventojų. Daugiausia sergančiųjų buvo užregistruota Varėnos r., Plungės r., Panevėžio, Akmenės r. ir Rokiškio r. savivaldybėse, mažiausiai - Trakų r., Lazdijų r., Elektrėnų, Visagino, Kauno r. savivaldybėse.
Parengta pagal dienraščio „Respublika“ priedą „Gyvenimas“
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą