Pradėkime nuo turbūt svarbiausio dalyko šiuo metu - kokia yra dabartinė padėtis ligoninėje kalbant apie koronaviruso pandemiją? Kaip vyksta ligoninės skyrių darbas?
Ligoninėje darbas vyksta normaliai, pacientai mūsų neužmiršo, jų vis daugėja. Jau pradėta teikti planinė medicinos pagalba. Veikia praktiškai visi skyriai, teikiamos ambulatorinės ir stacionarinės sveikatos priežiūros paslaugos.
Koronaviruso pandemija pamažu slūgsta tiek Lietuvoje, tiek visame pasaulyje. Slūgsta ir su tuo susijusi įtampa.
Mūsų ligoninės infekcinių ligų departamentas veikia puikiai, šiuo metu (praėjusią savaitę - VE) gydoma "tik" 18 COVID-19 infekuotų pacientų, vienu metu buvo net 66. Iš ligoninės išleisti visiškai pasveikę 54 pacientai.
Nereikia pamiršti, kad mes esame su COVID-19 infekcija susijusį darbą Klaipėdos bei Tauragės apskričių ligoninėse organizuojanti įstaiga.
KUL su koronavirusu susidūrė viena pirmųjų ir teko atlaikyti nemenką įtampą. Kokie buvo pirmieji žingsniai ruošiantis galimų pacientų antplūdžiui? Žvelgiant iš šiandienos, ar buvo priimti visi reikalingi sprendimai, ar buvo ir klaidų, trūkumų organizuojant darbą?
Taip, mes vieni pirmųjų, be Šiaulių ligoninės, kur buvo gydoma pirmoji pacientė, susidūrėme su COVID-19 infekuotų pacientų antplūdžiu kovo viduryje. Reikėjo skubiai pertvarkyti epidemijoms nepritaikytą ligoninę, perorganizuoti darbą, nugalėti baimes, net tarp medikų, dirbti su infekuotais pacientais. Tai pareikalavo didžiulio medikų bei vadovų darbo. Dirbdavome kartais iki antros valandos nakties. Rezultatas - visą laiką puikiai veikė Infekcinių ligų departamentas, kuriam vadovauja Jolanta Česienė, nebuvo pacientų skundų, tik padėkos. Įtemptai, sunkiai, tačiau gerai dirbo gydytojai, ypač slaugytojai. Buvo, kurie bijojo ten dirbti, tačiau nemažai buvo medikų, patys pasiprašę dirbti su infekuotais COVID-19 pacientais.
Medicinoje, kaip ir sveikatos priežiūros vadyboje, dažnai susiduriame su tuo, kai visi tampa gudrūs ir viską žinantys, ką reikėjo daryti "po to". Žinoma, buvo ir trūkumų. Visų pirma - tai medikų informavimas apie neigiamus jų testavimo rezultatus. Pasirodo, kiekvienam buvo ypač svarbu greitai patvirtinti, kad jis neserga. Tai ištaisėme, tačiau kiek per vėlai. Gal reikėjo kritiškiau vertinti SAM nustatytas asmens apsaugos priemonių naudojimo apimtis. Nors, kita vertus, mes išskyrėme rizikos padalinius, skyrius ir didesnį jų asmens apsaugos priemonių naudojimą. Negreitai pavyko persiorientuoti į kitokią, nuotolinę komunikaciją - tai irgi tam tikras trūkumas.
Be didelio įtariamų ar infekuotų žmonių srauto, buvo nemažai sunkumų - mėginius kurį laiką teko vežti į Vilnių, ilgai laukti rezultatų, ligoninės vadovybė ir asmeniškai jūs buvote kritikuojamas dėl darbuotojų ir pacientų saugumo neužtikrinimo, kritiką išsakė viena iš ligoninės darbuotojų profsąjungų, vėliau vyko patikrinimai, buvo uždaryta dalis skyrių ir t. t. Kaip visa tai paveikė ligoninės darbą ir apskritai kolektyvą? Kaip vertinate viešą kritiką jūsų ir ligoninės atžvilgiu, kiek ji pagrįsta?
Kaip jau minėjau, darbuotojų saugumą užtikrinome pagal tuo metu veikiančias taisykles ir SAM rekomendacijas. Ar jos buvo pakankamos - kitas klausimas.
Kritikuojami tie, kurie dirba, ir neretai kritikuoja tie, kurie tam turi laiko.
Nuolatiniai tikrinimai atėmė begalę brangaus laiko: darbas su komisijomis, dokumentų ruošimas, kopijavimas, jų pateikimas ir t. t.
Noriu priminti, kad dalį skyrių (aštuonis) mes uždarėme perorganizuodami ligoninės veiklą, dalies skyrių veiklą pagrindiniame korpuse laikinai pristabdėme vėliau mes patys, atsiradus infekcijos židiniui neurochirurgijos - traumatologijos aukšte. Pakankamai greitai viskas buvo sutvarkyta, infekcijos židinys likviduotas ir veikla atnaujinta.
Ligoninės bendrai veiklai tai didelės įtakos neturėjo, gydytojai dirbo nuotoliniu būdu bei kituose skyriuose, taip pat ir infekciniuose. Absoliuti dauguma ligoninės bendruomenės narių supranta, ką reiškia tokiomis sąlygomis organizuoti darbą, nemažinti atlyginimų, krūvio, nepalikti kitomis ligomis sergančių pacientų likimo valiai.
Normalią, pagrįstą kritiką vertinu teigiamai, pats esu pakankamai savikritiškas. Kritikos pagrįstumas visada matomas iš tikslų, žmonių, kurie tai daro, kokiu metu, kokiu būdu ir kaip.
Visų neigiamų, nepagrįstų jokiais įrodymais pasisakymų negalima vadinti kritika.
Klaipėdos savivaldybė sudarė specialią darbo grupę, kuri iki gegužės pabaigos turi įvertinti visas KUL atliktų patikrinimų išvadas ir kitą informaciją, parengti KUL veiklos ir procesų tobulinimo planą, numatant konkrečius sprendinius, jų įgyvendinimo terminus ir atsakingus asmenis. Jūs, kaip vadovas, kokias matote tobulintinas veiklos sritis, procesus? Kokie galėtų būti tų problemų sprendimo būdai?
Nuolatinis veiklos tobulinimas yra būtinoji sveikatos priežiūros ir vadybos gerinimo sąlyga. Tai nuolatinis vyksmas. Todėl teigiamai vertinu miesto mero sprendimą sudaryti tokią grupę. Miesto savivaldybė yra ligoninės steigėjas ir jos sprendimai mums yra privalomi.
Darbo grupė rekomendavo mums patiems sudaryti veiklos tobulinimo planą, ką mes ir padarėme. Dalis problemų sprendžiasi savaime. Darbuotojai, medikai persiorientavo dirbti naujomis sąlygomis, sumažėjo baimė, padidėjo saugumas, ypač pačių darbuotojų supratimas, kad tinkami dėvimos asmeninės apsaugos priemonės apsaugo nuo infekcijos.
Numatome plėtoti ligoninės medicinos darbuotojų etikos kodeksą, konsultuotis su psichologais, kad visi vienodai suprastų ribą tarp reikalavimų gerai atlikti savo darbą, kurie ypač griežti COVID-19 pandemijos sąlygomis, vykdymo ir vadinamojo mobingo. Be to, darbo grupė pateiks savo išvadas ir rekomendacijas, kurias mes vykdysime.
Galima sakyti, kad ligoninei šiemet teko išgyventi tikrai nemenką krizę. Per savo vadovavimo ligoninei metus pamenate buvus ką nors panašaus?
To aš nevadinčiau krize. Tai labai rimtas išbandymas visiems. Panašių buvo, bet tokio - dar ne. Buvo Rusijos blokada, buvo bankų bankrotai ir uždarymai, kai praradome dalį lėšų, buvo praeito dešimtmečio ekonominė krizė. Mes, ligoninės bendruomenė, buvome visi kartu, pasitikėjome vieni kitais ir tuos sunkumus įveikėme.
Reikia prisiminti, kad visi sunkumai - laikini. Verta paminėti tai, kad net tais sunkumų ir krizių metais ligoninėje nebuvo mažinami atlyginimai, nebuvo atleidinėjami žmonės.
Visuomenės tyrimai rodo, kad žmonės, tarp jų ir medikai, pasiilgo stabilumo, nori grįžti į normalų "ikikovidinio" gyvenimo ir darbo ritmą.
Kokių teigiamų dalykų, naujų įgūdžių, pamokų jūsų ligoninei atnešė pastarųjų mėnesių įvykiai?
Pasidžiaugti yra kuo. Visų pirma tuo, kad mes susitvarkėme su dviem pagrindiniais uždaviniais. Pirma - COVID-19 infekuotų pacientų gydymu ir įtariamųjų diagnostika, nes mūsų krūvis su infekuotais COVID-19 pacientais buvo didžiausias šalyje. Antra - tinkamai paruošėme COVID-19 infekcijos valdymo planą regione (Klaipėdos ir Tauragės apskrityse) ir jį tinkamai vykdėme bei vykdome.
Tam buvome pasiruošę - po Vilniaus pirmieji pradėjome COVID-19 infekcijos diagnostiką ligoninėje. Sudarėme panaudos sutartį ir ją planuojame pratęsti dėl galingos (1 000 tyrimų per parą) COVID-19 diagnostikos laboratorijos įrangos.
Džiaugiamės moraline ir materialine žmonių ir organizacijų parama. Būdavo dienų, kai sulaukdavau po kelias dešimtis skambučių, žinučių, laiškų žmonių, organizacijos vadovų, kurie ligoninę ir mane palaikė, suprato situaciją ir tai, ką mes toje situacijoje darėme.
Labai dėkingi visiems, kurie parėmė materialiai - jų tiesiog neįmanoma išvardinti. Dėl to mes turime papildomų asmens apsaugos priemonių, papildomos įrangos.
Tačiau svarbiausia - ligoninės bendruomenė (didžioji jos dalis) išlaikė vieningumą, bendro tikslo siekį, tikėjimą, kad didieji sunkumai - jau praeitis. Kada lankaisi skyriuose ir medikai šypsosi, net nereikia klausti, kaip sekasi.
Reguliariai aplankau ir COVID-19 sergančius pacientus, žinoma, su reikiama apsauga. Jie dėkoja, giria personalą ir ligoninę. Vien dėl tokių momentų verta dirbti, neskaičiuojant laiko.
Vienas iš vadinamosios kritikos momentų - tai, kad ligoninė neatnaujinta išoriškai. Taip, mes atnaujinome tik akušerijos korpusą, kitų korpusų renovacijai lėšų neskyrė nei ministerija, nei Savivaldybė.
Kokių turite investicinių, plėtros planų? Kaip pandemija pakoregavo šių metų vykdomus darbus, įgyvendinamus projektus?
Planuojame atnaujinti ir tinkamai paruošti galimiems epidemijos protrūkiams Infekcinių ligų korpusą - tam pateikėme ministerijai beveik 12 milijonų priešprojektinį pasiūlymą. Sprendžiamas pastatų atnaujinimo klausimas ir miesto Savivaldybėje.
Žvelgiant į artimą ateitį, pagrindinis klausimas - kaip reikės atstatyti veiklą ir uždirbti pinigus "pokovidiniu" laikotarpiu. Aš manau, kad laukia didžiulis darbas ir iššūkis.
Ligoninės struktūrą buvome priversti pakeisti, prie tokios pačios grįžti bent jau kurį laiką negalėsime. Reikės išlaikyti darbo vietas, žmonių atlyginimus. Pacientų galėsime priimti tik pusę tiek, kiek iki epidemijos. Kokie bus paslaugų įkainiai, finansavimas, lėšų surinkimas į PSDF biudžetą?
Klausimų kol kas daugiau nei atsakymų. Tačiau aš esu optimistas, tikiu ligoninės žmonėmis, tikiu, kad pacientai ir toliau rinksis mūsų ligoninę kaip patikimą, kaip ligoninę, kurioje jie gali gauti reikiamą kokybišką medicinos pagalbą, tikiu tuo, ką darau pats.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą