Vinsas Janušonis: "Pusės nepageidaujamų įvykių galima išvengti"

Lietuvos mokslų akademijai 2017 m. premijų konkursui buvo pateikti 27 darbai: humanitarinių ir socialinių mokslų srityse - 14, fizinių mokslų - 6, biomedicinos ir žemės ūkio mokslų - 6, technologijos mokslų - 1.

Klaipėdos universitetas pateikė du darbus: V. Janušonio darbų ciklą "Sveikatos priežiūros vadybos ir kokybės Lietuvoje tyrimai (teoriniai ir praktiniai aspektai) 2002-2016 m." ir istoriko Vasilijaus Safronovo darbų ciklą "Reikšmių sistemų, formavusių istorinę ir erdvinę vaizduotę pietrytiniame Baltijos regione, tyrimai (2008-2016)".

V. Janušonis juokavo, kad jaučiasi panašiai, kaip sportininkai, patekę į varžybų finalą.

"Į laimėjimą yra daug pretendentų, bet vien tai, kad pasiekiau "finalą", yra didelis pasiekimas. Darbą recenzavo užsienio mokslininkai, tai yra rimtas įvertinimas. Net ir nelaimėjus tai yra reikšmingas pasiekimas", - šypsojosi V. Janušonis.

Situacija Lietuvoje - gera

Klaipėdos universiteto Sveikatos mokslų fakultetas pateikė siūlymą universiteto Senatui, kurio nariai slaptu balsavimu nusprendė siūlyti V. Janušonio kandidatūrą premijai gauti.

"Darbų ciklas apima 15 metų darbą. Sveikatos priežiūros kokybė ir vadyba yra temos, kurias nuolat nagrinėju, yra išleista nemažai monografijų, mokslinių straipsnių. Sukūrėme universitete sveikatos priežiūros vadybos programą, kuri sėkmingai veikia, kurios vadovu esu. Visi darbai susidėjo", - sakė V. Janušonis.

Jo tyrimų objektai - medikai, pacientai, sveikatos priežiūros paslaugų sauga, kokybė.

"Per 15 metų buvo daug kas tyrinėta - ir profilaktinė kryptis, ir sveikatos priežiūros kokybė, kurios sistemą mes pirmieji sukūrėme, daugelis vadybos elementų. Visa tai įvairiais aspektais buvo nagrinėta Klaipėdos universitetinės ligoninės ir visos Lietuvos mastu.

Sveikatos priežiūros kokybės ir vadybos vienas žymenų yra nepageidautini įvykiai, kai įvyksta tai, ko nelaukiama. Europos Sąjunga skelbia, kad kas dešimtam ligoniui įvyksta kas nors nepageidautino gydantis ligoninėje. Tai yra gana daug. Todėl šį aspektą taip pat nemažai nagrinėjau. Apskritai situacija Lietuvoje yra gana gera, palyginti ir su Europos, ir pasaulio šalimis. Sveikatos priežiūroje atrodome tikrai neblogai, bet ne visi žmonės tai supranta, nes neturi su kuo palyginti", - svarstė darbų autorius.

2002-2016 m. atlikti sveikatos priežiūros vadybos ir kokybės Lietuvoje tyrimai parodė, kad Lietuvos ligoninėse nepageidaujamų įvykių nutinka daug mažiau nei užsienyje, o specialios apsaugos priemonės padėtų dar labiau sumažinti jų skaičių.

Reikia kokybės programos

Statistika rodo, kad sąlyginai pavojingiausios vietos pacientams - priėmimo ir reanimacijos skyriai bei operacinės. Būtent čia įvyksta daugiausiai nepageidaujamų nutikimų, tokių kaip susižeidimai pargriuvus, smulkios vagystės ar gyvybę galinčios kainuoti medikų klaidos.

"Pacientai ir medikai rezultatus vertina skirtingai. Medikams labiau rūpi atskiros proceso dalys: teisingai diagnozuota liga, tinkamai skirtas gydymas, suteikta kokybiška slauga, paciento būklė ir pan. Pacientai linkę vertinti visumą. Net jei gydymo procesas vyko sklandžiai ir ligonis pasveiko, bet, tarkime, tuo metu netoli ligoninės buvo išdaužtas jo automobilio langas, - žmogus gali teigti, kad toje ligoninėje viskas blogai, ir į ją nebegrįš, - teigė V. Janušonis. - Lietuvos sveikatos priežiūros sistemą galima lyginti su medaus statine. Mūsų šalyje ji yra gana geros kokybės, tačiau įvairūs nepageidaujami įvykiai yra tas šaukštas deguto."

Mokslininko teigimu, sveikatos įstaigų vadyba labai skiriasi nuo taikomos verslo ar gamybos įmonėse. Ši sritis daug sunkiau prognozuojama, jai skiriama labai mažai lėšų, o įstaigos reputacija dažnai priklauso nuo medikų elgesio. Net ir vienintelė vieno mediko klaida gali lemti neigiamą visuomenės nuomonę. Visuomenė apie sveikatos priežiūros įstaigą paprastai sprendžia iš dviejų rodiklių: paslaugų prieinamumo ir nepageidaujamų įvykių dažnumo.

Duomenys rodo, kad net dešimtadalis Jungtinių Amerikos Valstijų ligoninėse fiksuojamų nepageidaujamų įvykių, kurių per metus būna 180 tūkstančių, baigiasi mirtimi. Šalies sveikatos apsaugos sistemai tokios klaidos per metus atsieina 37,6 mlrd. JAV dolerių (apie 30,7 mlrd. eurų). Jei panašūs skaičiai būtų būdingi ir Lietuvai, per metus turėtų būti fiksuojama 20-60 tūkst. tokių incidentų, iš jų apie 2 tūkst. atvejų baigtųsi pacientų mirtimi.

Laimei, Lietuvos gydymo įstaigose nepageidaujamų įvykių nutinka dešimtimis kartų mažiau nei kitose šalyse. Su nepageidaujamais įvykiais susiduria vos 0,3 proc. visų pacientų, t. y. apie 2100 asmenų per metus. Mirtimi baigiasi 1,5 proc. tokių įvykių.

Visame pasaulyje dažniausiai pasitaikantys nepageidaujami įvykiai yra susiję su netinkamu vaistų skyrimu, perdozavimu ir pan. Dažnai pasitaiko griuvimų, pasibaigiančių lūžiais, galvos traumomis ir t. t.

Lietuvoje su vaistais ir griuvimais susijusių nepageidaujamų įvykių fiksuojama gana nedaug. Mūsų šalies ligoninėse dažniausi nepageidaujami įvykiai: pakartotinės operacijos, pooperacinės komplikacijos, netyčinės klaidos ir t. t. Tiesa, labai retai pasitaiko ir rezonansinių įvykių: nužudymų, savižudybių, prievartavimų, sveikų galūnių amputavimų, infekcijų ar parazitų protrūkių, gaisrų, sumaišytų pacientų duomenų.

Vertindamas medikų klaidas V. Janušonis pabrėžia, kad dauguma jų būna netyčinės.

"Įvykiui nutikus, medikų klaidas įvertinti lengviau. Tada aiškiau, ką reikėjo daryti kitaip, tačiau medikui sprendimą reikia priimti čia ir dabar, o žmonėms būdinga rizikuoti ir klysti. Visi medikai mąsto skirtingai, turi savų įpročių, nors dažniausiai yra baigę tą patį universitetą", - sako Klaipėdos universitetinės ligoninės vadovas.

Gydymo baigtis gali būti nesėkminga ir dėl pacientų charakterio ar įpročių. V. Janušonis prisimena atvejį, kai moteris pati savaitei atidėjo būtiną sudėtingą operaciją, nes pirmiau norėjo surašyti testamentą. Pasak mediko, pusės nepageidaujamų įvykių būtų galima išvengti. Tam pirmiausia reikia kokybės programos, kurią Lietuvoje ketinama pradėti diegti jau šiemet.

Mokslo darbai

Prof. habil.dr. V. Janušonis - monografijų "Sveikatos palaikymas ir stiprinimas" (1988), "Medicinos pagalbos kokybė ir valdymas" (1990), "Profilaktinė medicina Lietuvoje" (1992), "Sveikatos apsaugos sistemos organizacijų valdymas" (2000, 2012), "Rizikos valdymas sveikatos priežiūros organizacijose" (2005), "Sveikata ir valdoma sveikatos priežiūra" (2008), "Sveikatos priežiūra: vadyba ir kokybė" (2010) autorius. Knygų "Aušrininkas dr. Jonas Šliūpas Lietuvos medicinos baruose" (1995), "Kokybės sistemos" (2004) bendraautoris. Paskelbė daugiau nei 120 darbų mokslinėje spaudoje.