Vis dėlto Klaipėdos miesto tarybos narių nuomonės išsiskyrė - sulaukta ir pastabų, kad nesutelkiamas dėmesys į rimtas problemas, ir nuomonės, kad pernelyg koncentruojamasi į neigiamus dalykus.
Politikė Nina Puteikienė teigė, kad nerimą kelia rodikliai, susiję su nusikalstamumu, narkotikų vartojimu, pagal kuriuos Klaipėda Lietuvos mastu atrodo prastai. N. Puteikienei buvo įdomi ir vaikų dantų padengimo silantais situacija. Politikė vylėsi, kad politikai strateginį veiklos planą papildys priemonėmis, kurios leistų Klaipėdai nebepirmauti pagal 10 neigiamų punktų.
Klaipėdos savivaldybės administracijos Sveikatos apsaugos skyriaus vedėja Janina Asadauskienė aiškino, kad sveikatos priežiūros įstaigų vadovai ne pačius geriausius rodiklius nurašo statistinėms klaidoms.
"Bandėme daryti atskirą savo monitoringą, kai gydytojai išduoda pažymas į mokyklą, kad žymėtų silantuotus dantis. Bet tai nėra numatyta patvirtintoje formoje, todėl dalis gydytojų to nedarė ir statistika išlieka nepatikima. O ligonių kasos duoda tokius skaičius, kokie pateikti ataskaitoje", - sakė J. Asadauskienė.
Jos teigimu, pagal sergamumą ŽIV infekcija Klaipėda pirmavo neigiama prasme nuo pat šio viruso atsiradimo Lietuvoje.
"Infekcija praktiškai prasidėjo Klaipėdoje, o programų vykdymas leido bent stabilizuoti šią problemą. Mirtys dėl narkotikų iš esmės yra susijusios su tuo, kad mieste ženkliai sumažėjo metadono vartotojų. Tai yra Priklausomybės ligų centro problema, jis yra tapęs Vilniaus filialu. Dedama daug pastangų, kad šios įstaigos veikla pagerėtų ir ji turėtų gerėti. Kita priežastis - tam tikrų vaistų neįteisinimas Lietuvoje", - aiškino specialistė.
Politikas, gydytojas Artūras Razbadauskas sakė, kad visuomet yra ko siekti - turime strateginį planą, kuriame Klaipėda yra sveikas ir tvarus miestas. Be to, pasak A. Razbadausko, daug nuveikia ir Bendruomenės sveikatos taryba, kurios nariai nagrinėja įvairius visuomenės sveikatos klausimus, teikia savo siūlymus.
"Be to, Klaipėdoje vyksta Vydūno konferencijos, susirenka mokslininkai praktikai, kurie gali pasakyti, kaip visuomenės sveikata turi atrodyti ir kaip sekasi Klaipėdai. Neabejotina, kad visos problemos, susijusios su narkotikų vartojimu ir mirtimis, yra ne tik Klaipėdos problema. Yra statistiniai dalykai, kurie nėra patikimi, nes Valstybinė ligonių kasa pateikia vienokius skaičius, o Higienos institutas - kitokius. Kartais trūksta susitarimo, komunikacijos", - kalbėjo A. Razbadauskas.
Vytautas Čepas teigė, kad neteisingai dedami akcentai: "Nina akcentuoja blogus dalykus ir pamiršta, kas gero. Akcentai turi būti kitokie. Medikai yra paskutinė tvirtovė, jie gydo, padeda žmonėms. O kur tėvai žiūri, kad vaikai pradeda vartoti narkotikus? Jokie medikai nepadės, jei šeima nepastebės, neauklės, nerodys. Galime versti kaltę ant medikų, bet situacija nepagerės."
Jam antrinęs Saulius Liekis sakė, kad Lietuva gali būti pavyzdžiu kitoms šalims dėl žemo slenksčio paslaugų. O Artūras Šulcas tvirtino, kad "idiotiška draudimų politika duoda rezultatų".
"Lietuvoje narkotikai yra visiškai uždrausti. Net už pačiupinėjimą ar pabandymą parūkyti esi baudžiamas kalėjimu. Ką tai duoda? Galime laukti, kad panaši situacija bus su alkoholio vartojimu, nes kuo mažesnis prieinamumas, gali būti taip, kad žmonės pradės vartoti surogatus, savos gamybos "kaukolinius" ir kitus gėrimukus. Pasaulyje daroma atvirkščiai. Tai niekur neveda, totalūs draudimai nenuveda niekur", - diskusiją užbaigė A. Šulcas.
Šiuo metu skaitomiausi
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą