M.Bičiūnaitė: "Galiu pavogti jūsų mimiką jums to nežinant"

M.Bičiūnaitė: "Galiu pavogti jūsų mimiką jums to nežinant"

Vasario 24 dieną LNK eteryje bus pradėtas rodyti naujas lietuviškas detektyvinis serialas "Kriminalistai", kuriamas pagal kultiniu tapusį lenkų televizijos serialą "Kryminalni". Jame prokurorės vaidmenį atliks Monika Bičiūnaitė. Kaip sako pati aktorė, tai visiškai naujas jai vaidmuo - ji nebus tipinė verkianti ją išduodančio vyro žmona, o taps valdinga, viską apskaičiuojančia, kiek feministinių pažiūrų moterimi. M.Bičiūnaitė sako, kad negalėtų dirbti prokurorės darbo, o vaidmeniui ruošiasi atidžiai jį tyrinėdama ir rinkdama medžiagą iš gyvenimo.

- Vaidinsite seriale "Kriminalistai", prieš tai jus matėme "Nekviestoje meilėje", abu šiuos serialus režisavo Alvydas Šlepikas. Ar jūs gerai sutariate su juo, ar tiesiog labai tinkate jo sukurtiems vaidmenims?

- Su A.Šlepiku buvome kurso draugai, esame draugai, abu baigėme Muzikos ir teatro akademiją. Esame bendražygiai ir pažįstame vienas kitą kaip nuluptus. Kiek atsimenu, sėkmingiausi etiudai būdavo tie, kur mes vaidindavome kartu. Nežinau, ar tai charakterių atitikimas, ar kaip tik mes esame priešingybės. Pirmą kartą su Alvydu startavome, kai susibūrė Rolando Skaisgirio ir A.Šlepiko kūrybingų ir ambicingų žmonių grupė, kuri tuo metu Lietuvoje atgaivino serialus. Buvo ilgas laikas, kada serialų iš viso Lietuvoje nebuvo, išskyrus "Gimines". Po ilgo laiko atsirado serialas "Nekviesta meilė", kuris LNK eteryje susilaukė unikalaus populiarumo. Šiame seriale aš buvau nelaiminga kiekvienoje serijoje verkianti moteris. O dabar "Kriminalistuose" aš vaidinu nepriklausomą, viską apskaičiuojančią prokurorę.

- Pasak A.Šlepiko, šis serialas bus "lietuvių žingsnis į priekį". Ar tai reiškia, kad atgims kriminalinis žanras?

- Na, anksčiau buvo toks kriminalinis serialas "Prokurorai", "Kriminalistuose" taip pat bus rodomos kriminalinės istorijos. Šio serialo scenarijus yra sukurtas lenkų. Istorija adaptuota Lietuvai, nes šalių teisinė struktūra, lokacijos, vardai ir pavardės skiriasi. Taip pat tai yra pirmas serialas Lietuvoje, kuris yra filmuojamas su kino optika. Iki šiol buvo filmuojama videokamera, o kino optika leidžia matyti vaizdą tarsi kine.

- Esate sakiusi, kad nežiūrite žinių, nes ten pirmiausia pradedama nuo kriminalų, o tai neigiamai nuteikia. Kaip atsitiko, kad būtent kriminalinio žanro seriale vaidinate?

- Vienas dalykas žiūrėti tai kaip į pateiktą informaciją man, kaip žmogui, ir kitas dalykas yra tą vaidinti. Aš šitų dalykų negaliu sutapatinti, nes vaidinti yra mano darbas ir aš jį dirbu. Jeigu aš, kaip Monika, sužinočiau, kad gretimame name įvyko žmogžudystė, ir aš eičiau jos pasižiūrėti, tai tada galbūt kiltų klausimas, kas mane traukia į tai. Dabar aš klausimo nekeliu, tiesiog stengiuosi atlikti vaidmenį. Tikrai nesu kriminalinių istorijų gerbėja.

- Kaip manote, kokie žmonės žiūri kriminalinius serialus? Ar nusikaltimai ir srūvantis kraujas gali atpalaiduoti?

- Žiūrovas yra totaliai nenuspėjamas. Jie žiūri į aktorius, kuriuos jie myli, arba aktorius, kuriuos jie pamilsta, arba tuos, kurių nekenčia, tam, kad paskui galėtų juos apkalbinėti. Tai yra traukos dėsnis šnekoms, kalboms. Čia kaip "sėmka". Serialas turi tokį "sėmkos" sindromą. Vieną paėmei, viskas, užkabina, perki kitą pakelį. Ir principas serialo yra toks, kad serija pasibaigia ties įdomiausia vieta, todėl tave pakabina, pririša. Dalis žmonių įsijungia televizorių ir pradeda bambėti: Jėzau, kaip šita sustorėjusi, šita jau geria, na, šitas tai jau matosi - visiškai susenęs. Tai yra absoliučiai lietuviams būdingas bruožas. Neigiu, bet žiūriu. Serialai yra gerai ir tuo, kad ten viskas aišku. Žmogus, kurio smegenys pertemptos, gali atsipalaiduoti ir nemąstyti, viskas serialuose pateikta ant lėkštutės.

- Kaip metams bėgant pasikeitė jūsų požiūris į aktorystę?

- Na, aš į tai pradėjau žiūrėti kaip į darbą, netapatinti savęs su vaidmeniu. Bet kas yra aktorystė? Aktorystė yra tada, kada tu dirbi. Čia ir dabar turi vaidmenį. Kitą kartą man labai juokinga būna pasakyti, kad aš esu aktorė, aš pasijaučiu labai labai nejaukiai, ypač tada, kai yra tas periodas, kai aš nieko nevaidinu. Aktorystė yra neapčiuopiama profesija. Ji yra čia ir dabar. Aš filmuojuosi, vaidinu, tada ir esu aktorius. Iš pradžių aš labai tapatindavau save su vaidmenimis. Labai nešdavau tą teatrą į namus, būdavo sunku atsiriboti. Aišku, tai nereiškia, kad ir dabar nėra to proceso, procesas yra visada. Jeigu aš turiu vaidmenį, aš apie jį galvoju, renku medžiagą iš gyvenimo. Kokias nors detales, pavyzdžiui, tai, kaip susidedat rankas ar kokią mimiką, galiu pavogti jums to nežinant. Na, tai yra mano darbo dalis. Aktorius visų pirma yra žmogus ir kiek tas žmogus sugeba į save sugerti, kiek jisai gali atlaikyti gyvenimo skaudulių, išbandymų ar džiaugsmų, kaip jis tai atlaiko, kažkokių sukrėtimų, kiek yra pastabus, tiek jis bus įdomus aktorius. Juk vis tiek tavo resursai baigiasi, kiek tu gali save vaidinti? Kiek?

- Kaip jūs ruošiatės prokurorės vaidmeniui? Domitės ta sritimi, stebite žmogų, kuris yra tos srities specialistas?

- Šis vaidmuo man yra naujas, nes aš nevaidinsiu įprasto serialams būdingo vaidmens - verkiančios moteriškės arba kieno nors žmonos. "Kriminalistuose" aš esu savarankiška, dalykiška, kiek feministinių pažiūrų moteris. Prokurorės profesija šiek tiek vyriška. Man yra žiauriai įdomu ir aš savyje ieškau tų savybių. Aišku, pasitelkdama aplinką ir netgi konsultacijas. Bendravau su prokurore, kuri daug metų dirbo prokuratūroje ir ji man šiek tiek nupasakojo šio tipo charakterį. Seriale aš esu dalykiška, formatas moters, kuri yra su kostiumėliu, susitvarkiusi, nepripažįsta jokių asmeniškumų. Šiek tiek "kirvis", tokia, kuri žino, kad už jos stovi labai daug kas, ir gali sau leisti būti visokia. Valdžia. Kai aš ateinu filmuotis, aplink mane yra daug vyrų, man atiduoda pagarbą policija. Tai yra labai smagus vaidmuo.

- Kas jus labiausiai erzina dirbant aktoriaus darbą?

- Mane labiausiai erzina neprofesionalumas, diletantizmas ir nemotyvuotos ambicijos. Kartais pasitaiko žmonių, kurie nieko nenutuokia, bet jiems atrodo, kad jie viską išmano, ir tau dėsto tiesas, kaip tu turėtum vaidinti arba ką daryti.

- Domitės tradicine kinų medicina, o ji neatsiejamas nuo kinų mokymo. Sakoma, kad kiekvienas žmogus turi jin ir jang, moteriškąjį ir vyriškąjį pradus. Jūs vadinate vaidmenį, kur turite būti vyriška, tad kuris pradas jumyse dominuoja šiandien?

- Šiandien kalbėdama su jumis aš esu visiškai atsipūtusi jin, po fotosesijos gražiai prisuktais plaukais, visiškai moteriška. Vaidindama prokurorę esu totalus jang. Bet satisfakcija įvyksta tada, kai tos dvi dalys susivienija ir aš pajuntu totalų apvalų rutuliuką, harmoniją. Šiaip iš tiesų gyvenime mes esame tai ta pusė, tai ana, nes kiek mes vaidmenų privaidiname šnekėdami. Su kiekvienu žmogumi kalbėdami juk esame vis kitokie. Kokioje nors vyrų kompanijoje aš ištirpstu, draugų kompanijoje tampu vėl kitokia, mokėdama baudą policininkui dar kitą vaidmenį prisiimu. Aš nuolat gaunu baudas už tai, kad nesusimoku statydama automobilį. Aš tiesiog pritraukiu šitą bėdą. Man labai nesiseka - nuolat susimoku per mažai.

Raktažodžiai
Sidebar placeholder