Gal laikas visuotinėms atostogoms?

Gal laikas visuotinėms atostogoms?

Vasara yra įprastas, ne tik privačių, bet ir valstybinių institucijų, įskaitant Seimą ar Vyriausybę, pamėgtas atostogų laikas. Valdininkai poilsiauja, darbai sustoja, gyvenimas tarsi apmiršta.

Ta proga „Vakaro žinios“ pasidomėjo, ar tikslinga būtų Lietuvoje, pirmiausia - valstybiniame, o vėliau - gal ir privačiame, sektoriuje įvesti privalomą, nuolatinį, aiškiai apibrėžtą kasmetinių visuotinių vasaros atostogų laiką.

Bet kokia prievarta - ydinga



Lietuvos Darbdavių konfederacijos generalinio direktoriaus pavaduotojas Vaidotas Levickis idėją privačiame sektoriuje įvesti privalomą atostogų laiką vertino skeptiškai.

„Žmonėms visada svarbi yra laisvė pasirinkti. Be to, yra sektorių, kurie būtent vasarą dirba intensyviausiai, tad priverstiniai „išvarymai“ ilsėtis gali turėti labai neigiamų pasekmių.

Kinijoje ilgą laiką buvo švenčiama Naujosios Kinijos diena. Žmonės gaudavo laisvą savaitę ir prasidėdavo problemos, nes su tokiu žmonių kiekiu ne tik kelių, bet ir pramogų bei laisvalaikio, infrastruktūra tiesiog nepajėgė susitvarkyti. Be to, iškart pakildavo laisvalaikio paslaugų kainos. Galiausiai kinai pasimokė ir šios, visuotinės savaitės trukmės, šventės atsisakė,“ - privalomų atostogų blogybes vardino pašnekovas.

Be to, darbdavių atstovo teigimu, reikia įvertinti, kad yra skirtingos ne tik žmonių galimybės, bet ir poreikiai. „Vienas gali svajoti apie žiemos poilsį Tailande ar Egipte, o kitam didžiausias malonumas karščiams atlėgus kapstytis savo darže, sodinant pomidorus ar agurkus.

Išvarius abu vienu metu, gali likti nepatenkinti abiejų su atostogomis susiję poreikiai“, - situaciją analizavo V.Levickis. Jis atkreipė dėmesį ir į tai, kad dabar galiojančiame Darbo kodekse pateikta nemažai taisyklių, skatinančių žmones išnaudoti savo atostogas.

Pasak jo, kai buvo pakeista tvarka, numatanti, jog neišnaudotos atostogos bus nubraukiamos, žmonės, nenorėdami prarasti laisvų dienų, išmoko atidžiau jas planuotis ir tartis su kolegomis, kad vieni kitus pridengtų. Priverstinis išvarymas tik sugadintų tokį, daugiau mažiau visiems priimtiną, modelį.

Paklaustas, ar daug pastaraisiais metais dirbantys lietuviai dar nepamiršo, kaip reikia ilsėtis, V.Levickis juokėsi, kad su tokia „problema“ lankomose įmonėse nesusiduriantis.

„Japonijoje darboholizmas yra tapęs vietos kultūros dalimi ir ten žmonės, tikėtina, kitaip gyventi nebemoka. O kas darosi pas mus? Penktą valandą dienos sostinės gatvėse formuojasi spūstys, nes visi baigia darbus.

Pažiūrėkime, kiek pastaraisiais metais nuperkame kelialapių, kiek žmonių poilsiauja prie Baltijos jūros, ir taps aišku, kad mūsų tautiečiai ilsėtis moka. Tas pat pastebėtina ir vasarą organizuojant mokymus.

Atvykęs pamatai, kad kokia dešimt iš užsirašiusių pasiėmė atostogas ir nebeatvyko. Tiesa, juos pakeičia kiti, kas tik patvirtina, kad žmonės išmoko planuotis ir derintis laiką. Tai - tam tikra vidinė įmonių savivalda, į kurią, kol viskas tinkamai veikia, kištis ir nurodinėti tikrai neverta“, - buvo įsitikinęs pašnekovas.

Sritys, kurių atstovai rečiau atostogauja, pasak V.Levickio, būtų nebent dvi - įmonių vadovai, kurie neturi, kas juos pakeistų, ir individualia ar panašia veikla užsiimantys asmenys, kurie, dirbdami patys sau, atostogaudami pajamų negauna. Visgi, pasak darbdavių atstovo, tokių žmonių nėra daug.

Interesų skaičius auga



Nors verslo ir valdžios atstovų požiūriai Lietuvoje dažnokai skiriasi, privalomų atostogų klausimu jie visgi sutapo. Seimo Ekonomikos komiteto pirmininkas Rimantas Sinkevičius „Vakaro žinioms“ priminė, kad žmonės visais metų laikais turi klausimų, susijusių ne tik su įstatymų leidyba, bet ir kasdieniais rūpesčiais.

„Bendras darbų intensyvumas vasarą tikrai sumažėja. Įstatymų leidyba, faktiškai, sustoja. Karts nuo karto susirenka vienas ar kitas komitetas, tačiau apstu kitokios veiklos.

Gyventojų siunčiamų laiškų ir užklausų vasarą gauname ne ką mažiau, negu kitais metų laikais, o kalbant apie interesantus ir susitikimų skaičių, jis netgi auga.

Ir tai galima suprasti, nes atostogaudami žmonės randa laiko tam, kam jo pritrūksta darbo dienomis. Manau, privalomai visus vienu metu išleidus atostogų, tai nebūtų patogu nei politikams, nei gyventojams“, - pastebėjimais dalinosi Seimo narys.

Sutikdamas, kad nemažai valstybės tarnautojų atostogauja būtent vasarą, R.Sinkevičius atkreipė dėmesį į tai, kad visada yra pakaitiniai darbuotojai, tad valstybinių įstaigų veikla dėl to nesustoja. Nors „Vakaro žinių“ skaitytojai skundžiasi, esą nuėję į valstybinę įstaigą išgirsta, kad kreiptis reikia, kai specialistas grįš iš atostogų.

„Kiek kitaip tvarkosi kai kurios Europos Sąjungos institucijos, kurios privalomai atostogauja nuo liepos 15-os iki rugpjūčio 15-os, tačiau jos gali sau tai leisti, nes gyventojai ten nepriiminėjami. Lietuvoje, kur nuolat vyksta tiesioginis bendravimas su interesantais, prievartiniai pakeitimai jį tik apsunkintų“, - reziumavo pašnekovas. Priminsime, kad Seimo nariai oficialių atostogų neturi.

Jeigu turėtų, jiems tuomet nebūtų mokamas nei atlyginimas, nei parlamentinėms išlaidoms skiriami pinigai.

Skaitomiausi portalai

Rašyti komentarą

Plain text

  • HTML žymės neleidžiamos.
  • Linijos ir paragrafai atskiriami automatiškai
  • Web page addresses and email addresses turn into links automatically.
Sidebar placeholder