Ekonomistas apie karantino ribojimus: Vyriausybės plano nebus laikomasi
Ekonomistas apie karantino ribojimus: Vyriausybės plano nebus laikomasi

Ekonomikos atvėrimas Vokietijoje jau įsibėgėjęs. Lenkija ir kitos šalys taip pat yra atvėrusi didžiąją dalį verslų. Jeigu kaimyninėse šalyse karantino ribojimai laisvės dar labiau, Lietuva neturės jokių šansų atsilaikyti prieš bendrą tendenciją ir vėliausiai iš karto po Velykų bus priversta atšaukti didžiąją dalį šiuo metu nustatytų draudimų.

Tuo įsitikinęs ekonomistas Žygimantas Mauricas ragina valdžią ir verslą skubiai ruoštis ūkinės veiklos atvėrimui ir ribojimų atlaisvinimui.

„Tai turime suprasti, nes kitu atveju mes labai rizikuotume. Esame maža atvira ekonomika. Žmonės laisvai juda iš šalies. Turėjome ilgą emigracijos istoriją. Jaunimo nedarbas labai didelis.

Atėjus pavasariui, manau, jie nesėdės namuose dar keletą mėnesių. Jie norės dirbti, realizuoti save – jeigu ne Lietuvoje, tai kitur. Galime sulaukti kitos emigracijos bangos“, – perspėjo jis.

Kita vertus, ekonomisto nuomone, karantino suvaržymai nėra tokie efektyvūs, kaip galbūt daugelis įsivaizduoja. Esą geresnė strategija, kai gyvenimas uždaromas trumpą laikotarpį, bet labai stipriai.

Paskui atsiranda bendras nuovargis ir gyventojai bei verslininkai nustatytų ribojimų nebesilaiko, o nepasitikėjimas valdžia, pavojingas bet kuriai valstybei, itin apsunkina pandemijos valdymą.      

Premjerė prisipažino: plano nesilaikoma, nes pavasaris

Kalbėdama apie šią savaitę priimtus karantino atlaisvinimo sprendimus, kurie prieštarauja anksčiau paskelbtam planui, pagal kurį Vyriausybė sutarė atšaukti įvairius draudimus, premjerė Ingrida Šimonytė priminė, kad dar pristatydama šį planą pabrėžė, jog tai nėra „dalykas, kuris iškaltas akmenyje“.

Pasak premjerės, diskutuojant ekspertų taryboje susidėliojo keletas kitokių principų. „Galime kalbėti apie veiklas lauke, kadangi pavasaris prasidėjo ir žmonės pradėjo daugiau būti lauke, grūstis eilėse prie parduotuvių, kurios atsivėrė“, – aiškino I. Šimonytė.

Vyriausybė trečiadienį nusprendė švelninti kai kuriuos lauke taikomus apribojimus. Nuo kovo 6 d. leidžiami dviejų namų ūkių kontaktai bei šventės atvirose vietose, sporto, laisvalaikio ir pramogų paslaugos atvirose erdvėse ne daugiau kaip penkiems asmenims. Taip pat leidžiama fiziškai aptarnauti lankytojus bibliotekose, veikti kultūros įstaigoms atvirose lauko erdvėse.

Po būsimųjų vairuotojų protestų nuo kovo 10 d. naikinamas draudimas teikti vairavimo mokymo ir egzaminavimo paslaugas.

Premjerė I. Šimonytė užsiminė, jog kitą savaitę bus svarstoma kai kuriose savivaldybėse atverti uždaras kultūros įstaigas, vėliau labiau atlaisvinti judėjimą tarp savivaldybių.   

„Lūkesčių valdymo planas“ paremtas lazdos ir meduolio principu

Ž. Mauricas Alfa.lt sakė, kad „principų“ kaita ir plano, dėl kurio sutarė pati Vyriausybė, nesilaikymas jo nė kiek nestebina. Vyriausybės anksčiau viešai paskelbtas planas numatė konkrečių ūkinės veiklos, paslaugų teikimo ir judėjimo ribojimų atšaukimą atsižvelgiant į vidutinį susirgimų skaičių per 14 dienų.

„Aš jau anksčiau esu sakęs, jog yra maža tikimybė, kad to plano bus laikomasi. Tas planas, mano akimis, buvo labiau lūkesčių valdymo, o ne konkretus ribojimų atlaisvinimo planas, nes tikslas buvo nesukelti perdėm optimistinių lūkesčių gyventojams ir verslui.

Taip pat galbūt dar siekta mobilizuoti gyventojus ir įmones siekti tikslų, nustatytų rodiklių. Jeigu juos pasieki, gali tikėtis saldainio. Toks lazdos ir meduolio principas“, – dėstė „Luminor“ banko vyriausiasis ekonomistas Ž. Mauricas.

Jis prisipažino manantis, kad valdžios sprendimus per šią pandemiją labiau lemia politinis išskaičiavimas negu pandemijos valdymo tikslai.

„Politikai bet kuriuo atveju visada yra dėmesio centre. Ir politikui nepopuliaru, tarkime, būtų gruodžio pabaigoje pasakyti, kad karantinas tęsis iki gegužės mėnesio. Suprantate, kokia būtų reakcija, – šypsojosi jis. – Tai tu tada sukuri tokį planą, apsistatai biurokratiniais mechanizmais. Realybėje matome, kad tas planas tikrai nėra iškaltas akmenyje.“

Ž. Mauricas atkreipė dėmesį, kad jau dabar dalis Vyriausybės priimtų sprendimų šiam planui prieštarauja: anksčiau panaikintas reikalavimas lauke dėvėti kaukes, leistas judėjimas tarp žiedinių savivaldybių, leista teikti grožio paslaugas.

„Mes esame maža atvira ekonomika. Todėl yra labai maža tikimybė, kad laikysime daugelį ribojimų, jeigu daugelis kaimyninių šalių, ypač Vokietija – visų akys nukreiptos į ją, tų ribojimų nebetaikys.

Man būtų sunkiai suvokiamas toks scenarijus: Lietuva vis dar laiko vienus ar kitus ribojimus, o nei Latvija, nei Lenkija, nei Vokietija, nei daugelis kitų šalių nebetaiko. Tai mes, manau, vis tiek plauksime pasroviui ir žiūrėsime, kas vyksta aplink Lietuvą“, – prognozavo jis.  

 

Žygimantas Mauricas © Alfa.lt

Lietuvos sprendimai koreliuojasi su Vokietijos penkių žingsnių planu

Ž. Mauricas beveik neabejoja, kad Lietuvai, kaip ir kitoms šalims, kelrodė žvaigždė yra Vokietija, kuri šią savaitę paskelbė gana ambicingą „penkių žingsnių“ karantino atlaisvinimo planą.

Nuo kovo pradžios Vokietija kai kuriose federalinėse žemėse jau atvėrė mokyklas, vaikų darželius ir grožio salonus.

Nuo kovo 8 d. Vokietijoje planuojama leisti daugiau verslų: mažmeninę prekybą, masažų salonus, gėlių parduotuves, zoologijos sodus, kitas kultūros įstaigas, leisti sporto ir laisvalaikio užsiėmimus lauke. „Matote, yra pakankamai didelė koreliacija“, – šypsojosi ekonomistas.

Anksčiausiai kovo 22 d., jeigu atitiks tam tikrus kriterijus, Vokietija leis atsidaryti restoranams, kavinėms lauke, dramos ir operos teatrams ir kino salėms, teikti kitas kultūros ir pramogų paslaugas, laikantis nustatyto ploto vienam žmogui, tačiau neatsižvelgiant kaip Lietuvoje į parduotuvės ar įstaigos bendrą plotą.

Lietuvoje šiuo metu leidžiama dirbti parduotuvėms, kurių plotas neviršija 300 kv. m, nors prekybininkai prašo leisti dirbti įėjimą iš lauko turinčioms parduotuvėms, kurių plotas neviršija 3000 kv. m.

„Tuoj pakeis ir pas mus, viską kopijuoja nuo Vokietijos. Aš be sarkazmo tai sakau. Niekas nenustato to ploto ribojimo. Mes neturime jokių galimybių ir nenorime išsiskirti iš bendro konteksto. Lietuva ES mastu yra mažas lašelis vandenyne, ką daro Vokietija, tą ir mes darome“, – pastebėjo Ž. Mauricas.

Nuo balandžio 5 d. Vokietijoje bus leidžiama susitikti lauke iki 50 žmonių, nustačius tam tikras sąlygas leista veikti daugeliui verslų.   

„Turime laiko iki Velykų“

„Atsižvelgiant į tai, realiai turime laiko iki Velykų (balandžio 4 d. – red.). Velykos dar turbūt bus nuotolinės, manau, valdžia nerizikuos. Bet po Velykų jau turėsime atsidaryti ir mes. Bent jau didžiąją dalį verslo. Be abejo, reikės vykdyti testavimą, dėvėti kaukes uždarose erdvėse, – visa tai liks ir tai normalu. Bet būtų labai rizikinga neatsidaryti iškart po Velykų“, – perspėjo Ž. Mauricas.

Anot jo, Austrija restoranus atidaro kovo viduryje, Šveicarija atidarys iki kovo pabaigos. Šis atlaisvinimas vyksta dėl kelių priežasčių. Pirma, vakcinavimas, kuris sumažina blogiausio scenarijaus tikimybę. Antra, yra natūraliai sumažėjęs susirgimų skaičius. „Trečias dalykas, pavasaris“, – šypsojosi ekonomistas.

Ž. Maurico teigimu, Amerikoje atlaisvinimas vyksta daug agresyviau negu Europoje, nors JAV niekada nebuvo nustačiusi tokių griežtų apribojimų. „Tarkime, Teksasas prieš kelias dienas paskelbė, kad atidaro absoliučiai viską, nėra visiškai jokių ribojimų, net kaukių nereikia dėvėti uždarose patalpose.

Ten sporto varžybos jau vyksta su žiūrovais uždarose patalpose. Kalifornija dar taip ekstremaliai neatsiveria, bet, manau, yra vieno mėnesio klausimas. Gegužės mėn. JAV jau planuoja paskiepyti 60–70 proc. gyventojų, kad pasiektų kolektyvinį imunitetą. Taigi, viskas eina į pabaigą“, – mano jis.    

Karantinas nėra efektyviausias pandemijai valdyti

Ž. Maurico pastebėjimu, daugėja įrodymų, kad pandemiją galima suvaldyti kitomis priemonėmis, nes vien karantino suvaržymai neveikia. Pradžioje jie efektyvūs, bet ilgainiui jų poveikis mažėja. Tai esą patvirtina pavyzdys Švedijos, kur suvaržymų būta mažai, o pandemijos suvaldymo rezultatai yra gana neblogi.

Per dideli suvaržymai skatina nepasitikėjimą valdžia, žmonės nesilaiko nurodymų, o susirgę slepia buvusius kontaktus. Todėl pandemija tampa nekontroliuojama ir sparčiau plinta, taip atsitiko Peru.

Skandinavijos sėkmės istorija pagrįsta tuo, kad žmonės buvo labai susitelkę, pasitikėjo savo valdžia, atvirai dalijosi informacija – susirgę nurodydavo visus buvusius kontaktus. Panašiai vyko ir Šveicarijoje, kur situacija buvo gana vidutinė, tačiau suvaržymų įvesta nedaug, o dabar susirgimų skaičius nukritęs kone iki nulio.

„Pagrindinis dalykas yra pačių žmonių sąmoningumas. Ir galbūt baimė. Jeigu žmonės bijo, jie neis bendrauti su draugais, kitais namų ūkiais ir panašiai. O kai nebijo, joks reikalavimas jų nesustabdys.

Aš ir dabar esu įsitikinęs, kad nemaža dalis žmonių Lietuvoje ir kitur nesivadovauja valdžios nurodymais. Ką reiškia, kad policija kas savaitę nubaudžia 1,5 tūkst. žmonių? O kiek dar nenubaudžia, – šypsojosi Ž. Mauricas. – Judėjimas vyksta ir apskritai daugėja įrodymų, kad karantinas turi ribotą poveikį. Ypač jei yra laisvas judėjimas tarp šalių.“

Ekonomistas atkreipė dėmesį, kad nėra nė vienos ES šalies, kuri galėtų pasigirti įveikusi pandemiją. JAV tarp valstijų skirtumai irgi nežymūs, nepriklausomai nuo to, kokias skirtingas pandemijos valdymo strategijas valstijos taikė. „Nes nėra judėjimo ribojimų tarp valstijų. Manau, tai mums irgi pamokėlė. Kokia situacija bus kaimyninėse šalyse, tokia bus ir pas mus. Tas pats ir su atlaisvinimais. Nėra didelės prasmės mums labai išsiskirti iš bendro konteksto“, – pažymėjo ekonomistas.

Ž. Mauricas atkreipė dėmesį ir į nepakankamą biudžeto surinkimą Lietuvoje. Jo nuomone, mūsų situacija yra prastesnė už kaimyninių šalių, nes praeitų metų priešrinkiminis išlaidavimas šiek tiek pablogino startinę poziciją. „Lietuvos biudžeto deficitas trečią ketvirtį buvo didžiausias iš visų ES šalių.

Ketvirto ketvirčio duomenų dar nėra, bet įtariu, kad bus panašiai. Ir pirmą šių metų ketvirtį turbūt bus didžiausias deficitas. Lenkijoje buvo šiek tiek švelnesni ribojimai, Latvija vėliau juos įvedė, estai iš viso labai švelniai elgėsi, tai kaimynų deficitas mažesnis negu mūsų“, – pastebėjo ekonomistas. 

Raktažodžiai
Sidebar placeholder