Stambaus Rusijos verslininko Aleksandro Šiškino trąšų bendrovės veikia ne vienoje Europos šalyje, ne išimtis ir Lietuva. Tačiau rusų oligarchas, anot Alfa.lt šaltinių, anksčiau turėjo ketinimų Lietuvoje tapti itin solidžiu trąšų rinkos žaidėju – domėjosi strateginę reikšmę nacionaliniam saugumui turinčių įmonių sąraše figūruojančio „Achemos grupės“ koncerno finansine padėtimi ir galimybėmis šį koncerną įsigyti, taip pat ir Klaipėdos uostu, per kurį vyksta didelio masto trąšų judėjimas.
Alfa.lt žiniomis, Valstybės saugumo departamentas (VSD), Specialiųjų tyrimų tarnyba (STT) ir Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba (FNTT) dar 2018 m. Lietuvos verslininkų buvo oficialiai perspėti apie Rusijos oligarcho veiklą Lietuvoje. Tačiau nė viena institucija to nepatvirtina – esą tokios informacijos atskleisti, net jei ji teisinga, negalima.
Rusijos oligarcho pėdsakai – Europoje ir Lietuvoje
Rusijoje A. Šiškinas figūruoja kaip „Belor“ įmonių grupės prezidentas ir vienintelis bendrovės „Belor Fert“ akcininkas. Viešai prieinamuose Anglijos teismų sistemos dokumentuose A. Šiškinas taip pat įvardijamas kaip Singapūre registruotos tarptautinės trąšų ir prekybos kompanijos „Dreymoor Fertilisers Overseas PTE“ vienintelis akcininkas ir savininkas.
Trąšoms gaminti reikalingų medžiagų, kaip daugumos gamtos išteklių, gavyba Rusijoje kontroliuojama valdžios. Vystyti tarptautinį verslą Rusijoje neturint ryšių ir palaikymo valdžioje taip pat vargu ar įmanoma, todėl A. Šiškinas tėvynėje ir už jos ribų priskiriamas prie oligarchų – saujelės stambių verslininkų, artimai susijusių su valdžia.
Ryšius su SSRS nomenklatūra A. Šiškinas galėjo užmegzti XX a. 9-ojo dešimtmečio pabaigoje, kai studijavo, o vėliau ir dėstė Maskvos valstybiniame tarptautinių santykių institute. Ši mokslo įstaiga tuo metu buvo pelniusi šnipų kalvės vardą.
A. Šiškinas nėra toks žinomas kaip garsiausi Rusijos oligarchai, pavyzdžiui, Romanas Abramovičius, Borisas Berezovskis ar Olegas Deripaska. Tačiau trąšomis prekiaujantis verslininkas turi stabilią verslo struktūrą – „Belor“ vardo bendrovės veikia Lenkijoje, Vokietijoje, Suomijoje. Lietuvoje taip pat veikia „Belor“ vardo bendrovė ir jos antrinė įmonė „Best Fert“, kurioms vadovauja Inga Kunigiškienė.
Atsekti tiesioginius šių bendrovių ryšius su A. Šiškinu gali būti labai sunku. Rusijoje įprasta, kad didelių bendrovių valdymo struktūra gali būti taip supainiota, kad neatseksi, kas galiausiai stovi už viso verslo. Pavyzdžiui, ketvirtos pagal dydį Rusijos naftos kompanijos „Surgutneftegas“ didžiąją akcijų dalį kontroliuoja tiesiog „nekomercinių draugijų“ tinklas.
Panaši situacija yra ir su A. Šiškinu – nors pačioje Rusijoje verslininkas įvardijamas „Belor“ grupės prezidentu ir centrine figūra, rasti ryšių tarp rusiškojo „Belor“ ir panašaus vardo įmonių kitose Europos šalyse nėra lengva.
Nors Lietuvoje veikiančias bendroves, kurių akcijas didžiąja dalimi valdo Vokietijoje registruota bendrovė „Belor-Eurofert“, su rusiškąja trąšų imperija sieja ir vardas, ir panašūs logotipai, pačios bendrovės nepripažįsta, kad priklauso A. Šiškino įmonių grupei.
Anksčiau „Belor“ direktorės I. Kunigiškienės pasiteiravus, kokie jos vadovaujamos bendrovės ryšiai su rusų oligarchu, I. Kunigiškienė pareiškė, kad jos bendrovei nėra žinoma apie jokį „Belor“ bendrovių prezidento postą, mat tokios pozicijos paprasčiausiai nėra.
Tačiau I. Kunigiškienė patvirtino, kad A. Šiškino valdomą bendrovę su Lietuvoje įkurta „Belor“ sieja „prekių pirkimo ir pardavimo santykiai“.
Rusijos ir Vokietijos Belor bendrovių logotipai© Alfa.lt
Žvalgėsi į strategines Lietuvos bendroves
2018 m. VSD, FNTT ir STT sulaukė Lietuvos verslininkų pateiktos informacijos – buvo nuogąstauta, kad su A. Šiškinu susijusios trąšų bendrovės, susiję asmenys ir pats oligarchas domėjosi „Achemos grupės“ koncernu, jo finansine būkle ir galimybėmis ją įsigyti.
„Intensyviai šio verslo aplinkoje leistinais ir neleistinais būdais rinko informaciją apie „Achemos“ finansinę būklę, techninę būklę ir galimybes vienokiu ar kitokiu būdu ją įsigyti, taip monopolizuojant Lietuvos trąšų rinką ir padarant ją valdomą rusiško kapitalo“, – tokios aplinkybės buvo nurodytos minėtoms institucijoms.
Anot verslininkų, rusų oligarchą ir jo bendroves domino ir kitas strateginę reikšmę valstybei turintis objektas – Klaipėdos jūrų uostas, kuriame veikia „Achemos grupės“ koncernui priklausanti „Klaipėdos jūrų krovinių kompanija“ (KLASCO). Pastarasis A. Šiškiną galėjo dominti, kadangi yra svarbi trąšų logistikos grandis.
Lietuvos specialiosios tarnybos neatskleidžia, ar į šią informaciją kaip nors buvo sureaguota.
Dar 2019-ųjų vasarį VSD pasiteiravus, ar Lietuvoje registruota „Belor“, ar pats A. Šiškinas buvo kada patekęs į VSD akiratį ir ar šis oligarchas bei jo bendrovės gali kelti pavojų Lietuvai, buvo gautas mandagus, tačiau nieko neatskleidžiantis atsakymas:
„Dėkojame Jums už klausimus, tačiau remiantis LR žvalgybos įstatymu ir LR valstybės ir tarnybos paslapčių įstatymu, stebėjimo objektų, veiklos būdų ir metodų atskleisti negalime.“
Praėjus beveik pusantrų metų, VSD atsakymai į klausimus apie A. Šiškiną ir su juo siejamas bendroves išlieka tokie patys. „Deja, šiuo metu neturime jūsų klausimuose minimos informacijos, kuria galėtume pasidalyti“, – teigiama oficialiame VSD atsakyme, gautame šių metų liepą.
Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) pirmininkas Dainius Gaižauskas teigė, kad tokia jautri informacija nė vienoje institucijoje nebus atskleista. „Jeigu (A. Šiškinas – Alfa.lt) ir domėjosi, niekas nepasakys. Tai yra neviešo pobūdžio informacija“, – sakė NSGK pirmininkas.
Vienos pagrindinių „Achemos grupės“ koncerno įmonių, trąšų ir chemijos produktų gamintojos „Achemos“ generalinis direktorius Ramūnas Miliauskas teigė negirdėjęs apie A. Šiškiną, nors Lietuvoje veikianti bendrovė „Belor“ jam yra žinoma. „Bent jau su manimi niekas nekalbėjo“, – sakė R. Miliauskas. Jis teigė, kad apie A. Šiškiną reikėtų teirautis pačiame koncerne.
Alfa.lt susisiekė su „Achemos grupės“ koncernu, tačiau kol kas negavo atsakymo, ar koncernu arba jo bendrovėmis domėjosi rusiško kapitalo struktūros.
Nors saugumo institucijos apie tokį domėjimąsi neatviravo, anot į VSD ir kitas tarnybas besikreipusių verslininkų, saugumiečiai apie A. Šiškino interesus žino.
Plėšrūnai Lietuvoje
Su A. Šiškinu siejamos bendrovės užsiima trąšų gamyba ar prekyba, tačiau Lietuvoje šių bendrovių elgesį galima pavadinti plėšriu dėl elgesio su konkurentais ir verslo partneriais.
I. Kunigiškienės vadovaujama „Belor“ pastaruoju metu žinoma dėl ginčo su „Arvi“ įmonių grupe – abi pusės teisme kovoja dėl milijoninių sumų; „Belor“ tikina, jog nori atgauti jai priklausančias skolas, o „Arvi“ koncerną valdantis verslininkas Vidmantas Kučinskas teigia, jog bendrovė skolų atgauti net nesiekia, „Belor“ tikslas yra perimti „Arvi“ bendroves.
„Arvi“ koncerno istorija šiuo metu yra garsiausia, tačiau V. Kučinsko verslas nėra vienintelis, į kurį taikosi su A. Šiškinu siejamos ar jam priklausančios bendrovės. Lietuvos apeliaciniame teisme šiomis dienomis turėtų paaiškėti, ar kadaise Klaipėdoje veikusios bendrovės „Bruksija“ bankrotas bus pripažintas tyčiniu.
To siekia anksčiau minėta Singapūre registruota A. Šiškino bendrovė „Dreymoor Fertilisers Overseas PTE“, bandanti įrodyti, kad daugiau nei 40 tūkst. eurų skolos negrąžinusi bendrovė bankrutavo ne dėl nuostolingos veiklos, o todėl, kad buvęs „Bruksijos“ direktorius tikslingai siekė bankroto.
Toks „Dreymoor Fertilisers Overseas PTE“ prašymas dėl bankroto pripažinimo tyčiniu gegužės pabaigoje jau buvo atmestas Klaipėdos apygardos teisme, o buvęs „Bruksijos“ vadovas teismui A. Šiškino bendrovės veiklos metodus apibūdino panašiai, kaip „Arvi“ atstovai kalba apie „Belor“ metodus: iš konteksto išimami ir pateikiami tik tie dokumentai ir įrodymai, kurie palankūs su A. Šiškinu siejamoms bendrovėms, pasitelkiami konkurentų darbuotojai, teisės specialistai ir kiti asmenys, siekiant įgauti nesąžiningą pranašumą.
Pavyzdžiui, „Bruksitos“ istorijoje paaiškėjo, kad bankrutavusios bendrovės auditą atliko specialistas, anksčiau dirbęs advokato Rolando Mištauto, atstovaujančio „Dreymoor Fertilisers Overseas PTE“, kontoroje ir galėjęs surašyti buvusiam darbdaviui reikalingas išvadas.
Sutapimas ar ne, tačiau advokatų kontoros „Konsus“, kuriai priklauso R. Mištautas, klientai yra ne tik „Dreymoor Fertilisers Overseas PTE“, bet ir „Belor“. Pati „Konsus“ turi vieną išskirtinę savybę – joje teisininkais tampa buvę FNTT darbuotojai, perėję į kitą barikadų pusę.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą