Medicinos daktaras Albinas Šmulkštys

Medicinos daktaras Albinas Šmulkštys

Lietuvių kilmės amerikiečiui, medicinos daktarui Albinui Šmulkščiui lemtis lėmė sugrįžti į Lietuvą ir paskutinius metus (1994-2004) gyventi Panevėžyje. Septyniasdešimt šešerių metų daktaras greit pritapo prie visuomenės: jis buvo laukiamas kultūros renginiuose, laukiamas Šv. apaštalų Petro ir Povilo bažnyčioje, laukiamas ten, kur buvo reikalingas kaip gydytojas konsultantas. Laukiamas ne tik Panevėžyje, bet ir Vilniuje, Kaune, gimtojoje Marijampolėje ir kitur.

Dr. A.Šmulkštys buvo vertinamas ne tik kaip nuoširdus menininkų globėjas, mecenatas, bet ir kaip kūrėjas - poetas, vertėjas ir kt. Daktaras su žmonėmis bendravo nuoširdžiai, kiekvienam skirdamas dėmesio, širdies šilumos. Svečiui, atvykusiam iš kito miesto, skirdavo ypatingą dėmesį, klausdavo, kaip gyvena, ką dirba, kokia sveikata. Ir dažnai kelionei atgal į namus įduodavo kelionpinigių. Ir tai darė su meile ir tėviška globa. Vieną ankstų rytą skambino daktaras. Sakė, kad kremtasi, jog garbiam svečiui per mažai davęs kelionpinigių... Nuraminau, sakiau, kad dar svečias atsilankys...

Dr. A.Šmulkštys gyveno be šeimos, daugiabučio namo vieno kambario bute. Jo virtuvė buvo lyg vaistų mini sandėlis. Paklaustas, iš kur tiek vaistų pakuočių, atsakė, kad gauta labdara, kad reikia peržiūrėti vaistus, įvertinti jų galiojimo datą, perskaityti užrašus anglų, prancūzų ar vokiečių kalba ir tada duoti ligoniams, kuriems jų reikia. Jo iniciatyva Panevėžyje buvo įsteigta pirmoji privati šeimos klinika „Ab in cunabulis...“ Vėliau ji pavadinta gyd. Juozo Žemgulio vardu (1994 m. gydytojui buvo suteikta licencija verstis privačia praktika). Klinikoje daktaras dirbo iki 2000 m. Laisvalaikiu rašė poeziją. Išleido du rinkinius - „Negirdėtas neregėtas pasakas“ (1994) ir „Laiškus vaikų karalystei“ (2000). Su padėjėjais sukūrė 20 min. istorinį filmą „O, Gercige!“, paremtą Henriko Latvio kronika.

Savo sukauptų lėšų dalį skyrė Punsko krašto lietuviams, Kauno Prisikėlimo bažnyčios restauravimo darbams atlikti, Panevėžio rajono Naujamiesčio Šv. apaštalo Mato bažnyčiai, rėmė ateitininkų veiklą, Panevėžio ir Vilniaus menininkus, knygų leidybą ir kt.

Kiekvieną rytmetį daktaras skubėjo į Šv. apaštalų Petro ir Povilo bažnyčią klausyti mišių. Čia susipažino su 13 metų jaunesne vieniša buvusia lietuvių kalbos mokytoja, poete Irena Smilgaite. Ketino vesti, tačiau jai atsisakius liko draugai ir bendraminčiai. Gyvenimo išdaiga: dr. Albinas staiga mirė bažnyčioje baigiantis mišioms, buvo palaidotas Panevėžio Kristaus Karaliaus katedros kapinėse. Daktarui buvo 86 metai. Po keleto metų mirė ir poetė Irena. Ji amžiams atgulė buvusioje giminaičių kapavietėje netoli dr. Albino kapo...

Daktaras A.Šmulkštys paliko reikšmingus pėdsakus Lietuvos kultūros baruose. Tai liudija Panevėžio apskrities G.Petkevičaitės-Bitės viešosios bibliotekos Rankraščių skyriuje saugomas fondas Nr.53 (sudarytoja Stasė Mikeliūnienė).

Tai koks gi buvo dr. A.Šmulkščio gyvenimo kelias? Atsakymą radau skaitydama dokumentus. Dr. A.Šmulkščio vaikystė ir jaunystė prabėgo Lietuvoje, Marijampolės apskrities Asiūklių kaime. Mokslus ėjo gimtinėje ir Kauno meno mokykloje. Studijavo Kauno Vytauto Didžiojo universitete ir Vilniaus universiteto Lituanistikos fakultete (gautas diplomas, 1918-1948). Vėliau gyveno ir studijavo Vokietijoje. Tiubingeno universitete suteiktas medicinos daktaro laipsnis (1948-1951).

Tolesnio gyvenimo kelio vingiai jį atvedė į JAV. Dirbo net keliose valstijose (Ilinojaus, Ohajo, Naujojo Džersio ir kt.), ėjo gydytojo pareigas. 1970 m., sulaukęs 52 metų, vedė našlę Edną Laurušonienę. Toliau - kelionės, kelionės... ir Lietuvos ilgesys (1951-1994). Mirus žmonai, 1994 m. grįžo gyventi į Lietuvą. Į paskutinę gyvenimo stotelę - Panevėžį.

Dr. A.Šmulkščio fonde saugomas pluoštas laiškų, gautų iš rašytojų, dailininkų, labdaros fondų ir kt. Vokuose nuotraukos, dailininkų darbų eskizai ir kt. Atliktų darbų pilna kraitė: vertė iš anglų, vokiečių, prancūzų kalbų filosofijos, teologijos veikalus, straipsnius. Jo paramos dėka 1962 m. buvo išleista V.Mačernio „Poezija“, 1972 m. - A.Maceinos „Kultūros filosofija“, 1988 m. - kun. R.Mikutavičiaus poezijos knyga „Kad Lietuva neišsivaikščiotų“. Gyvendamas Panevėžyje, rėmė rašytojų ir istorikų knygų leidybą.

Didžiausią lėšų dalį dr. A.Šmulkštys skyrė Valdovų rūmų statybai. Jo kaip filantropo skirta suma - 19 828 eurai (68 463 litai). Amžiams dr. A.Šmulkščio vardas liks įrašytas Valdovų rūmų istorijos puslapiuose, Lietuvos rašytojų sąjungos, Lietuvos katalikų mokslo akademijos, Lietuvos kariuomenės kūrėjų savanorių Karaliaus Mindaugo Panevėžio skyriaus istorijos metraščiuose. Kas parašys monografiją apie filantropo dr. A.Šmulkščio gyvenimą ir kūrybą?

Parengta pagal savaitraštį „Respublika“

Raktažodžiai

Rašyti komentarą

Plain text

  • HTML žymės neleidžiamos.
  • Linijos ir paragrafai atskiriami automatiškai
  • Web page addresses and email addresses turn into links automatically.
Sidebar placeholder