Darbuotojai iš trečiųjų šalių: išsigelbėjimas ar pražūtis?

Didžiųjų miestų gyventojai netruko pastebėti, kad parduotuvėse ir viešojo maitinimo įstaigose vis dažniau kalbama rusiškai, maistą namo pristato tamsaus gymio vyrukai, o pavežėjais dirba išeiviai iš Vidurinės Azijos. Kodėl taip yra? Ar lietuviai visi staiga tapo itin kvalifikuoti, todėl nedirba eilinių darbų? O gal tautiečiai mieliau renkasi pašalpas?

Darbdaviai dairosi į užsienį

Užimtumo tarnybos atstovė Milda Jankauskienė priminė, kad Lietuvoje norintis dirbti užsienietis iš trečiosios šalies privalo turėti jį įdarbinti pasirengusį darbdavį.

„Leidimas dirbti išduodamas nurodytam užsieniečiui, planuojančiam dirbti pas konkretų Lietuvos darbdavį, jam tarpininkaujant. Užsienietis negali dirbti kitoje darbo vietoje nei nurodyta leidime.

Taip pat negali atlikti kitos darbo funkcijos, išskyrus tą, kuriai yra išduotas leidimas, - patikslino ji. - Darbdaviai turi teisę įdarbinti užsieniečius iš trečiųjų šalių tik tuomet, kai jiems reikalingo darbuotojo nepavyksta rasti Lietuvoje ar ES valstybėse."

Jeigu užsienietis nuspręstų keisti darbdavį, jis, pasak tarnybos atstovės, turėtų gauti naują leidimą.

„Tiek darbdavys, besikreipiantis dėl leidimo išdavimo užsieniečiui, tiek ir įsidarbinti ketinantis užsienietis turi atitikti tam tikrus reikalavimus.

Pavyzdžiui, darbdavys neturi būti likviduojamas, turi vykdyti veiklą, neturi turėti įsiskolinimų valstybės ir savivaldybių biudžetams bei galiojančių nuobaudų už nurodytus teisės aktų pažeidimus.

Užsienietis turi turėti reikiamą kvalifikaciją, susijusią su atliktinu darbu, arba su juo susijusią ne mažesnę kaip vienerių metų darbo patirtį per pastaruosius trejus metus", - nurodė M.Jankauskienė.

Pasak jos, darbdaviai ir jų asocijuotos struktūros siūlė keisti galiojančią tvarką, pagal kurią Lietuvoje norintis įsidarbinti užsienietis privalėjo turėti ir atitinkamą kvalifikaciją, ir ne mažesnę kaip vienerių metų darbo patirtį pagal turimą kvalifikaciją per pastaruosius 5 metus.

Taip pat buvo siūloma panaikinti draudimą užsieniečiams dirbti pagal laikinojo darbo sutartis.

„Į šiuos darbdavių pasiūlymus buvo atsižvelgta ir pakeistas užsieniečių teisinę padėtį reglamentuojantis įstatymas. Dabar norintys užsienietį įdarbinti darbdaviai tai gali padaryti lanksčiau, pasirinkdami vieną iš trijų alternatyvų:

1. įdarbinti užsienietį, turintį reikiamą kvalifikaciją, susijusią su atliktinu darbu;

2. įdarbinti užsienietį, turintį ne mažesnę kaip 1 metų darbo patirtį per pastaruosius 3 metus, susijusią su atliktinu darbu;

3. įsipareigoti užsieniečiui mokėti įstatyme nustatyto dydžio darbo užmokestį (šiuo metu - 1579,40 Eur)."

Tarnybos atstovė patikslino, kad nuo rugpjūčio 1 d. užsieniečiai taip pat gali dirbti ir pagal laikinojo darbo sutartis. Ji priminė, kad darbdaviai turi teisę teikti pasiūlymus Profesijų, kurių darbuotojų trūksta Lietuvoje, sąrašui pagal ekonominės veiklos rūšis.

Atsižvelgiant į gautus darbdavių pasiūlymus, tarnybos tvirtinamas metinis 2022 m. trūkstamų profesijų sąrašas buvo papildytas 41 profesija, 2023 m. - 23 profesijomis.

Darbo vietų netrūksta

Laisvų darbo vietų (jų yra apie 26 tūkst. - aut. past.) lygis išlieka stabilus ir santykinai aukštas.

„Didžiausias laisvų darbo vietų augimas įvyko 2021 m., kai stebėtas bumas sąlygotas po pandemijos suvaržymų atsiveriančių ir veiklas aktyvinančių verslų.

Stabilumą išlaiko prekybos sektorius, kuriame bendras, laisvų ir užimtų darbo vietų skaičius išliko iš esmės nepakitęs.

Ne pirmus metus stebimas kvalifikuotų darbuotojų poreikis ir darbo vietų augimas informacijos ir ryšių, transporto ir saugojimo bei žmonių sveikatos priežiūros ir socialinio darbo sektoriuose. Įprasta tendencija artėjant žiemos sezonui - nedidelis laisvų darbo vietų mažėjimas statybos sektoriuje, - bendrą situaciją apžvelgė M.Jankauskienė. - Išlieka didelis kai kurių profesijų darbuotojų poreikis. Bent du kartus daugiau laisvų darbo vietų šiais metais registruota vairuotojams, maisto ir panašių produktų gamybos mašinų operatoriams, mėsininkams ir žuvų darinėtojams, statybininkams, virėjams, elektrikams, pramonės ir žemės ūkio mašinų montuotojams ir kt.

Rinkai taip pat reikia elektros inžinierių, slaugos specialistų, katilų operatorių, duomenų bazių projektuotojų ir administratorių, taikomųjų programų kūrėjų".

Ji patikslino, kad su įsidarbinimo iššūkiais gali susidurti atstovai tų profesijų, kuriose darbo ieškančių skaičius didėja sparčiau nei darbo pasiūlymų.

„Tai būtų žmogiškųjų išteklių vadovai, pardavimo ir rinkodaros vadovai, regimojo meno atlikėjai, vertėjai, fotografai, ekonomistai, sporto treneriai ar instruktoriai, kirpėjai, asmens sveikatos priežiūros namuose darbuotojai, lošimo namų tarnautojai, finansų ir investicijų konsultantai, jaunesnieji teisės specialistai", - vardino M.Jankauskienė.

Komentuoja sociologas, ekonomistas, socialinių mokslų daktaras Romas LAZUTKA:

- Lietuvoje yra apie 103 tūkst. bedarbių, tačiau darbdaviai ieško darbuotojų užsienyje. Kaip tai paaiškintumėte?

- Situacija yra tipiška ir pastebima daugelyje valstybių: ne visi jų gyventojai dirba, tačiau beveik visur yra darbo migrantų - lietuviai važiavo į Angliją ar Norvegiją, nors ten apstu savų bedarbių.

Pastarieji, greičiausia, nenori dirbti dėl to, kad netenkina sąlygos arba siūlomas atlyginimas.

Vedant paraleles su Lietuva, mūsų šalyje nuolat trūksta tolimųjų reisų vairuotojų, nes už siūlomą algą lietuviai nesutinka dirbti.

Arba valymo įmonės. Joms irgi nuolat trūksta žmonių, nes vietos gyventojai tokių darbų dirbti neskuba.

Jie sau gali tai leisti, kadangi gyvenant šeimose arba su tėvais nebūtina visiems dirbti, todėl darbo vietos lieka laisvos.

Tuo pat metu darbdaviai, užuot gerinę darbo sąlygas, ieško pigesnių alternatyvų užsienyje.

- Kokią įtaką įdarbinami užsieniečiai gali turėti Lietuvos darbo rinkai?

- Skirtingoms pusėms poveikis bus skirtingas. Šiuo atveju laimės darbdaviai ir pralaimės darbuotojai, todėl jie, kartu su profsąjungomis, turėtų tam priešintis.

Švedai ir vokiečiai jau pasisakė prieš darbo migrantus, nes jų atvykimas didino konkurenciją, todėl atlyginimai vietiniams arba neaugo, arba augo mažiau, negu būtų augę be migrantų.

Skirtingą poveikį augantis darbo migrantų skaičius turės ir visuomenei.

Esant gerai situacijai galima tikėtis, kad prasčiau apmokami užsieniečiai gamins pigesnius produktus ar teiks pigesnes paslaugas, todėl jų kaina mažės.

Kita vertus, praktika rodo, kad toli gražu ne visi migrantai gerai integruojasi.

Dažnas jų kartu atsiveža ir šeimas, kurių nariai, nemokėdami vietos kalbos ar neturėdami reikiamos kvalifikacijos, dažniausiai sėdi namie.

Namuose esantys vaikai negauna reikiamų žinių, o jeigu ir eina mokytis, tai mokosi prasčiau, todėl vėliau neįgyja profesijų. Ekonominei situacijai prastėjant, darbdaviai pirmiausia atleidžia migrantus.

Šiems, įvertinus bendrą situaciją, nelieka nieko kito, kaip tapti visuomenės išlaikytiniais.

Vakarų Europa, kurioje formuojasi getai, vyrauja nedarbas ir auga nusikalstamumas bei valstybės paramai skiriamos sumos, tą jau turi.

Aišku, yra ir kitokia migracija. Tarkim, per studijas galinti pritraukti imlius, gabius žmones.

Ne vienas mokslus Anglijoje ar Švedijoje baigęs ir profesiją įgijęs lietuvis pasiliko ten, nes susirado darbą ir integravosi. Jeigu tokie migrantai vyktų į Lietuvą, būtų tikrai puiku.

Deja, dažniau sulaukiame žemos kvalifikacijos, mažai uždirbančių ir ekonominiams pokyčiams ypač jautrių migrantų.

- Ar yra išeitis iš šios situacijos?

- Darbdaviams reikėtų daugiau pasikliauti vietine darbo jėga ir, nors tai nėra lengva, bandyti susigrąžinti migrantus. Ne visiems išvykusiems užsienyje yra gerai, nes ten jie vis tiek jaučiasi svetimi.

Tėvynės ilgesys irgi niekur nedingsta, tačiau dažnas neskuba grįžti, nes svetimas pasijaučia ir Lietuvoje.

Visgi manau, kad keičiant požiūrį ir gerinant sąlygas, jie galėtų sugrįžti.

Taip pat tikslinga būtų įtraukti tuos asmenis, kurie galėtų dirbti, bet nedirba - senolius ir neįgaliuosius.

Aišku, visą dieną prie staklių jie neišstovės, tačiau sukūrus tinkamas darbo sąlygas, tiek senjorai, tiek neįgalieji galėtų dirbti daugelyje sričių (tai įrodo projektai „Pirmas blynas" ar „Pirma kava" - aut. past.).

Deja, darbdaviai vengia tokių asmenų, o moterys išvis skundžiasi, kad vyresnės nei 45 m. darbo rinkai yra nepatrauklios.

Galiausiai reikėtų investuoti į jaunimą, nes dažnas darbdavys nenori priimti be patirties. Manau, apmokius jaunus žmones ir sukūrus jiems tinkamas sąlygas, jie čia ir dirbs.

Apibendrinant, kad padėtis keistųsi reikia atsikratyti dabar galiojančių stereotipų, reikia daugiau patriotizmo savo šalies piliečių atžvilgiu ir neskubėti įsivežti tik trumpą laiką naudą generuojančių migrantų. Investicijos į vietinius darbo jėgos išteklius yra daug patikimesnės.

Organizatorių nuotr.

EPA-Eltos nuotr.

respublika.lt

Raktažodžiai

Rašyti komentarą

Plain text

  • HTML žymės neleidžiamos.
  • Linijos ir paragrafai atskiriami automatiškai
  • Web page addresses and email addresses turn into links automatically.
Sidebar placeholder