Kaip Seimo nariai mero rinkimuose klaipėdiečius mulkina (13)

Šiemet kovo 5 dieną vyks merų ir savivaldybių tarybų rinkimai.Į Klaipėdos mero postą kandidatuoja net trys šiuo metu Seimo nario pareigas vykdantys politikai: konservatorius Andrius Petrošius, valstietė Ligita Girskienė ir partijos „Laisvė ir Teisingumas“ atstovas Remigijus Žemaitaitis.

Laužomas pažadas dirbti Seime 4 metus

Šie politikai rinkėjų į LR Seimą buvo išrinkti 2020-ųjų spalį ir įsipareigojo dirbti Seime visą kadenciją, ketverius metus, iki 2024-ųjų spalio.

Kandidatuodami į Klaipėdos merus minėti politikai, nebaigę vieno darbo, prašo rinkėjų suteikti jiems įgaliojimus jau kitoms pareigoms.

Tai yra politinės sutarties su rinkėjais sulaužymas.

Ar jie jau padarė visus žadėtus darbus Seime, kad nori būti išrinkti į mero postą?

Kur garantijos, kad išrinkus vieną iš jų Klaipėdos meru, jis ar ji nenuspręs kandidatuoti 2024 metais vyksiančiuose Europos parlamento ar Seimo rinkimuose ir nepaliks mero pareigų anksčiau laiko?

O kas tada?

Ir vėl reikės organizuoti brangiai kainuojančius naujus mero rinkimus už visų mokesčių mokėtojų pinigus?

Juolab, kad kalbų apie vieno kandidato norą išvažiuoti į Briuselį ilgesniam laikui, tikrai yra tekę girdėti.

Turbūt labai keistai atrodytų situacija, kai chirurgas, nebaigęs operuoti paciento, numestų visus įrankius ir nuskubėtų į kitą operacinę ruoštis naujai operacijai.

Būtent taip šiomis dienomis elgiasi minėti Seimo nariai.

Kas sumokės už papildomus rinkimus?

Visi trys minėti Seimo nariai yra išrinkti vienmandatėse rinkimų apygardose.

Už juos žmonės balsavo tiesiogiai. A. Petrošius ir L. Girskienė išrinkti Klaipėdos Baltijos ir Marių vienmandatėse apygardose.

Tai reiškia, kad jeigu Seimo narys vienmandatininkas būtų išrinktas Klaipėdos meru, toje apygardoje reikėtų organizuoti naujus išankstinius rinkimus.

Tai mokesčių mokėtojams kainuoja apie pusę milijono eurų.

Ar į merus kandidatuojantys politikai elgiasi atsakingai? Gal jie pasiruošę iš savo pinigų padengti naujų rinkimų išlaidas?

Labai tikėtina, kad ne. Kodėl mokesčių mokėtojai turi finansuoti politikų užgaidas?

Nelaimėję rinkimų – Klaipėdoje neliks

Galiojantys įstatymai numato, kad LR Seimo nariai negali būti renkami į savivaldybės tarybą.

Norėdami kandidatuoti į savivaldybės tarybą jie prieš tai turi atsisakyti Seimo nario mandato.

Nė vienas Klaipėdoje kandidatuojantis LR Seimo narys to nepadarė, nes, matyt, nenori atsisakyti gerai apmokamos darbo vietos Seime.

Bet galiojantys teisės aktai leidžia LR Seimo nariams, neatsisakius Seimo nario mandato, kandidatuoti į mero postą.

Todėl matome situaciją, kad nė vienas Klaipėdoje kandidatuojantis LR Seimo narys nėra įtrauktas į kandidatų į miesto Tarybą sąrašą (nes neatsisakė Seimo nario mandato), bet kandidatuoja tik į mero poziciją, nes niekuo nerizikuoja.

Pralaimėję mero rinkimus jie ir toliau liks Seimo nariais, jau kitą dieną išvažiuos į Vilnių, už juos savivaldos rinkimuose savo balsą atidavę klaipėdiečiai tiek juos ir tematys.

Seimūnų rinkimų reklama - už mūsų pinigus

Natūralu, kad Seimo nariai yra žinomi platesnei visuomenės daliai ir tuo naudojasi vykdydami rinkimų reklaminę kampaniją.

Jie reklamuojasi kaip vietos lyderiai, kurie kartu lyg ir atstovauja savo vedamus kandidatų sąrašus į miesto Tarybą.

Tačiau realybėje žmonės yra apgaudinėjami, nes nė vienas Seimo narys nedirbs miesto Taryboje.

Jie net nedalyvauja rinkimuose į miesto Tarybą.

Kiekvienam Seimo nariui yra skiriamos papildomos išmokos, iš kurių galima apmokėti automobilio nuomą, kurą, kanceliarines išlaidas ir t.t.

Visa tai yra skirta tam, kad Seimo narys, vykdydamas savo pareigas, galėtų nuolat susitikinėti su savo rinkėjais.

Nėra abejonių, kad Seimo nariai, kurie kandidatuoja į merus, šias išmokas (per mėnesį skiriama apie 1600 eurų) naudoja ir rinkimų kampanijos laikotarpiu, nors realybėje jie apmoka jau ne savo, kaip Seimo nario, bet kaip kandidato į merus veiklos išlaidas.

Tokia susiklosčiusi praktika grubiai pažeidžia įstatymą, nors, kaip visada bus pateikta, kad nieko čia tokio neįvyko, kad visi taip daro.

Nors LR Konstitucija numato lygias galimybes dalyvauti rinkimuose, realybėje taip nėra. Iškirtinai tik parlamentinės partijos pagal Partijų finansavimo įstatymą (kurį pačios ir priėmė Seime), kiekvienais metais iš valstybės biudžeto gauna pinigines dotacijas.

Tuo tarpu visuomeniniai komitetai, kuriems irgi numatyta galimybė dalyvauti merų ir savivaldybių tarybų rinkimuose, jokio biudžetinio finansavimo negauna.

Pavyzdžiui, TS LKD per 2022 metus iš valstybės biudžeto gavo daugiau negu 1,6 mln. eurų.

Kadangi tai mokesčių mokėtojų pinigai, hipotetiškai galima teigti, kad, pavyzdžiui, kiekvienas suaugęs Lietuvos gyventojas per metus konservatoriams perveda po 1 eurą.

Tai daroma ne savo valia, bet per prievartą, nes niekas Lietuvoje neklausia, ar tu nori paremti vieną ar kitą partiją.

Tuo tarpu visuomeninių komitetų rinkiminę kampaniją galima vykdyti tik iš vieno finansinio šaltinio - fizinių asmenų tiesioginių savanoriškų aukų.

Patyrę politikos vilkai sako, kad savivaldos rinkimuose į merus kandidatuojantys Seimo nariai tik ruošiasi naujiems Seimo rinkimams.

Pasireklamuoja už mūsų pinigus, primena apie save rinkėjams.

Todėl klaipėdiečiai, prieš apsispręsdami, kam atiduoti savo balsą rinkimuose, turi pasverti visus „už ir prieš“, o ne aklai tikėti kandidatų iš Seimo pažadais.

Rašyti komentarą

Plain text

  • HTML žymės neleidžiamos.
  • Linijos ir paragrafai atskiriami automatiškai
  • Web page addresses and email addresses turn into links automatically.
Sidebar placeholder