Klaipėda: ar lūžio taškas – jau čia pat?

(18)

Į Klaipėdą žmonės plaukia jachta, važiuoja automobiliu, skrenda lėktuvu ir galiausiai visi atsiduria senamiestyje: laimingi vaikšto ir vakarieniauja naujame kvartale Danės pakrantėje netoli Senosios perkėlos. Bet tada filmukas baigėsi, baigėsi vienas iš tų retų verslo renginių mieste, o einant iš konferencijų salės piliavietėje iki autobusų stotelės Tiltų gatvėje prasilenkiau su dviem praeiviais sugižusiais veidais.

Kodėl jie tokie, galvojau? Gal dėl lietaus šuorų lydimo smarkaus vakarinio vėjo, kuris toks būdingas Klaipėdai? Ko jau ko, bet vėjo mes čia turime.

O gal dėl to, kad Klaipėda vis dar neatrado formulės, kaip į miestą pritraukti daugiau ir įvairesnių žmonių.

Kad jų trūksta – tiesiai šviesiai arba užuominomis – kalbėjo kone visi, pasisakę Klaipėdos šią savaitę įvykusiame nekilnojamojo turto (NT) forume, verslą ir valdžios atstovus kvietusį dialogui ir bandymui atsakyti į klausimą – ko reikia miestui ir ką siūlo miesto kūrėjai?

Vienas bendras vardiklis – žmonės: jų reikia ir ne bet kokių. Geriau būtų išsilavinęs, gebantis dirbti aukštą pridėtinę vertę sukuriantį darbą moderniame biure, gerai uždirbantis ir uždirbtus pinigus išleidžiantis mieste, jame ir gyvenantis – ne ten, už kelio į Palangą arba Dituvoje, vadinamoje didžiausia sodų bendrija Europoje.

Taigi, mes turime tarsi fotorobotą ieškomo asmens, kurį radus problema ar bent dalis jos būtų išspręsta.

Tokių žmonių jau seniai pilnas Vilnius ir Kaunas, o kol šiuose miestuose kilo modernūs biurai, Klaipėda juos lenkė statomų pramoninių pastatų ir sandėlių plotais – tai faktas.

Iš Klaipėdos verslo bendruomenės kartais būdavo signalų: vienas ar kitas stambus informacinių technologijų žaidėjas žvalgosi vietos prie jūros, tačiau vis pritrūkdavo biurų. Tie patys nekilnojamojo turto žinovai sakydavo: biurų nėra, nes niekas nenori rizikuoti ir turimų laisvų ar skolintų pinigų investuoti į brangias statybas, nes nėra garantijos, kad biurus kas nors užpildys.

Užburtam ratui sukantis Klaipėdai, atrodo, lieka viena perspektyva – būti tarp Laisvosios ekonominės zonos ir uosto įterptu miestu, kuriame didžiausias algas generuoja pramonė, o ne paslaugų sektoriaus įmonių darbuotojai biuruose, nes jų čia paprasčiausiai nėra.

Gerai taip, kaip yra, miestas dirbti ir pirkti – be jokių didesnių ambicijų, kaip yra sakęs vienas klaipėdietis.

Tačiau gali būti, kad artėja momentas, kai Klaipėdoje šis užburtas ratas užsivers, o netrukus galėsime įsitikinti, ar modernus ir talpus biuras iš tikrųjų Klaipėdos raidą gali pasukti dar neregėta linkme ir užsuks tokius procesus, kurie išjudins miestui įpūs gyvybės.

Gerai uždirbantis ir išsilavinęs, smalsus ir kokybei reiklus žmogus, įsikūręs mieste ir jame leidžiantis laisvalaikį taip sukurdamas visiškai naujų paslaugų poreikį, kuris stimuliuoja ar verčia pasitempti vietos verslą, šiam – papildomos pajamos, naujos darbo vietos ir t.t.

Žodžiu, nieko naujo ant šio pasaulio, tačiau Klaipėdoje dar neišbandyta.

Tas lūžio taškas – bendrovės „Stemma group“ vystomas „Memelio miestas“, jau vadinamas Klaipėdos verslo centru. Pernai pradėtų ir kitais metais planuojamų užbaigti statybų pirmojo etapo metu turėtų būti pastatytas 10 tūkst. kvadratinių metrų ploto, šešių aukštų biurų pastatas, tame pačiame nekilnojamojo turto forume užsiminta, jog beveik visas plotas jau rezervuotas, o tarp naujakurių gali būti ir labai garsius vardus atstovaujantys verslai.

Dėl autorinių teisių tenka paminėti, kad šio teksto įžangoje aprašytas vaizdo įrašas yra „Memelio miesto“ reklamos kampanijos dalis.

Taigi, vienas Klaipėdos sėkmės lygties sprendimo nežinomasis – modernus ir erdvus biuras – turėtų greitai būti išspręstas.

Bet tai dar ne viskas. Jeigu trūkstamą biurą galima pastatyti, tai kaip „pasigaminti“ žmonių?

Gali būti, kad į naują ir modernų biurą pajūryje bendrovės savo darbuotojus perkels iš kitų vietų, bet žiūrint į ilgalaikes perspektyvas akys krypsta į Klaipėdos aukštąsias mokyklas, kuriose studentai įgytų paklausias specialybes ir darbdavių, kurie juos sulaikytų mieste. Kas sulaikytų – geras darbas ir geras uždarbis. Būtų gerai, kad tai būtų darbas, kuriam nereikėtų kombinezono ir kastuvo kapstytis vėjuotose gatvėse, o tik vietos biure.

Klaipėdos universitetas skelbia, kad studentų šiemet priimta 40 proc. daugiau nei pernai. Laikykime, kad ir šis faktas yra žingsnis sprendimo link.

Ko trūksta dar?

Forume NT specialistai sakė, kad Klaipėdoje trūksta geresnių viešbučių, SPA paslaugų – to, kas pastatoma ir įrengiama.

Ko dar reikia? Galbūt identiteto ir aiškaus strateginio tikslo. Kaip sakė vienas iš forumo dalyvių, Klaipėda yra uostas, pajūris ir… ir nežino kas. Reikia apsispręsti, ar ji – faktas – yra ir toliau bus trečias pagal dydis miestas Lietuvoje, ar pirmas pajūryje, ar turi ambiciją tapti dar kažkuo, kas tuos trūkstamus žmones pritrauktų.

Sergu už Klaipėdą su visais jos vėjais. Noriu tikėti, kad Klaipėdos senamiestyje pradėti nauji projektai bus sėkmingi ne tik komerciškai, bet ir reikšmingai keis miesto raidą. Žinau, kad miestų kaita trunka ne dieną ir ne dvi, rezultato reikia palūkėti.

Bet jeigu nepavyks ir dabar, tai į retus verslo renginius Klaipėdoje susirinkę svečiai ir vėl darys tą patį, ką daro jau mažiausiai dvidešimtmetį – jie sakys, kad miestas turi didžiulį potencialą, bet…
 

Rašyti komentarą

Plain text

  • HTML žymės neleidžiamos.
  • Linijos ir paragrafai atskiriami automatiškai
  • Web page addresses and email addresses turn into links automatically.
Sidebar placeholder