Latvijos pirkėjai negali sau leisti to, ką gali sau leisti lietuviai, estai ir vidutiniai europiečiai

Jei palyginimui imtume ES vidurkį 100 %, tai Latvijos gyventojų perkamoji galia yra 71 %. Tai mažiau nei Estijoje (79 %) ir daug mažiau nei Lietuvoje (87 %), tačiau net ir mūsų kaimynai turi ko siekti, kai kalbama apie ES vidurkį.

Maris Krautmanis

Trečia vieta Europoje ant skurdo pjedestalo

Didžiausia perkamoji galia yra Liuksemburge (241 proc.), mažoje šalyje, kurioje gyvena daug turtingų žmonių. Antroje vietoje yra Airija (211 proc.). 

Būtent čia slypi tikroji sėkmės istorija, o ne tai, ką girdime Latvijos valdančiųjų politikų retorikoje!

Maždaug prieš 30 metų Airija nebuvo išsivysčiusi šalis, bet paskui atėjo „geri laikai“, šaliai pavyko pritraukti dideles investicijas, dėl to Airija klestėjo ir klesti, o į Airiją persikėlę latviai taip pat sparčiai didina savo perkamąją galią.

Gera žinia ta, kad Latvija nėra Europos čempionė pagal perkamosios galios paritetą, o tik bronzos medalio laimėtoja - trečia nuo galo. Graikijoje (70 proc.) ir Bulgarijoje (66 proc.) perkamoji galia dar mažesnė.

Žvelgiant į neseną istoriją, Graikija ypač skaudžiai nukentėjo nuo KOVID pandemijos, kai visos šalys susidūrė su sumažėjusiu ekonominio vystymosi pajėgumu. 

Ypač sunki buvo 2008 m. krizė, o 2015 m. Graikija dėl pernelyg didelės valstybės skolos taip pat atsidūrė ant bankroto ribos. 

Tiek ši ankstesnė krizė, tiek kovidų streikas verčia Helaso sūnus gyventi maždaug taip pat skurdžiai kaip latvius - 70 ar 71 procentas, skirtumas nedidelis.

Bulgarijoje perkamoji galia dar silpnesnė. Bulgarija kenčia nuo vystymosi problemų: didžiulės masės į visuomenę neintegruotų romų gyvena lūšnynuose ir apleistuose kaimuose itin skurdžiai. Ir vis dėlto pamažu, žingsnis po žingsnio, gyvenimas Bulgarijoje gerėja.

Bulgarija, kurios perkamoji galia įstojus į ES buvo labai maža, vystėsi lėtai ir nuosekliai, be jokių nuosmukių, o jos perkamoji galia kasmet didėjo. Ir ateityje ši tendencija tik stiprės. 

Taigi artimiausi Bulgarijos konkurentai dėl skurdžiausios ES šalies statuso jau dabar jaučia smūgį.

Panašiai jau atsitiko vienai kitai šaliai. Iki 2018 m. Rumunija atsilikdavo ir jos perkamoji galia taip pat buvo mažesnė nei Latvijos, tačiau dabar Rumunijos perkamoji galia siekia 79 proc. ir prilygsta Estijos ir Lenkijos perkamajai galiai.

Prancūzai negali džiaugtis, nes jų perkamoji galia kažkada buvo gerokai didesnė už ES vidurkį, tačiau 2022 m. pradžioje ji „nuplaukė“ žemiau, ir dabar Prancūzijoje šis rodiklis siekia 99 proc.

Panaši istorija nutiko ir Italijoje. Apie 2010 m. jos gyventojų perkamoji galia buvo didesnė už ES vidurkį, tačiau dabar ji yra šiek tiek mažesnė už vidurkį ir sudaro 98 proc.

Estijoje perkamoji galia pastaraisiais metais mažėjo, o Estijos vystymasis (BVP augimas) sulėtėjo. Tuo tarpu Latvijos plėtra sulėtėjo. Priešingai, Lietuvos makroekonominiai rodikliai yra fenomenalūs - viskas, įskaitant perkamąją galią, auga.

Perkamąją galią galima apskaičiuoti ir apibūdinti ir kitais būdais, pavyzdžiui, naudojant perkamosios galios pariteto indeksą. 

Tačiau perkamosios galios pariteto indeksas (pajamų ir pragyvenimo išlaidų santykis) taip pat gerokai atsilieka nuo kaimyninių šalių - Latvijos gyventojų realiosios pajamos yra gerokai mažesnės nei Estijoje, taip pat ir Lietuvoje.

Eurostato duomenimis, pagal perkamąją galią pakoreguotas BVP vienam gyventojui 2023 m. Estijoje buvo 38 700, Lietuvoje - 32 600, o Latvijoje - 26 600. ES šalių vidurkis buvo 39 100.

Perkamoji galia maža, o kainos didelės

Nors Latvijos gyventojų perkamoji galia yra gerokai mažesnė už ES vidurkį, pavyzdžiui, už maistą latviams tenka mokėti daugiau nei vidutiniškai ES. Maisto produktų kainos Latvijoje pasieks Europos Sąjungos (ES) vidurkį jau 2022 m. pradžioje.

Eurostato duomenimis, 2023 m. maisto kainos Latvijoje buvo 3,7 proc. didesnės už ES vidurkį. Manoma, kad 2024 m. maisto kainos Latvijoje viršys ES vidurkį daugiau kaip 4 proc. 

Pas mus maistas kainuoja maždaug tiek pat, kiek Vokietijoje, Slovakijoje, Prancūzijoje, Austrijoje, Italijoje, Graikijoje ir Švedijoje, tačiau, pavyzdžiui, Lenkijoje ir Rumunijoje maistas kainuoja tik apie 80 proc. ES vidurkio.

Latvijoje taip pat brangūs vaistai, elektra ir degalai. Įdomu tai, kad Lietuvoje degalai yra daug pigesni - kartais net 20 euro centų už litrą pigesni nei Latvijoje.

Tačiau nuo šių metų pradžios Lietuvos vairuotojams rojus baigėsi - padidinus akcizus, benzinas ir dyzelinas Lietuvoje kartais kainuoja gerokai brangiau nei Latvijoje.

Tad kaip atsitiko, kad Latvijoje taip žemai nukrito? Paimkite bet kurį ekonominį rodiklį, ir beveik visais atvejais skaičiai bus mažesni nei mūsų Baltijos kaimynų. 

Latvijos BVP šiuo metu auga šiek tiek geriau nei Estijos, tačiau nedaug. Kalbant apie paslaugų eksportą, mūsų kaimynams sekasi geriau beveik visuose sektoriuose. Vienintelė išimtis - aviacijos paslaugų eksportas, kur Latvija, turinti Rygos oro uostą, gali konkuruoti su lietuviais ir estais.

Paskolų įmonėms apimtis, palyginti su bendruoju vidaus produktu, Latvijoje yra nedidelė. 2011 m. ji sudarė 50 proc. bendrojo vidaus produkto, tačiau nuo to laiko kasmet mažėjo ir dabar sudaro 14 proc. bendrojo vidaus produkto.

Tuo tarpu Lietuvoje šis rodiklis siekia 15,6 procento, o Estijoje - 27,4 procento. ES-27 vidurkis yra 29,8 proc. Tačiau kreditai yra ekonomikos varomoji jėga: jei įmonės neturi kreditų, jos negali klestėti.

Prie šios tragedijos buvo ilgai ir sunkiai dirbama. Negalima visos kaltės suversti Evika Silini vyriausybei. Prieš ją buvo Krisjanis Karinsas, Maris Kučinskis, Laimdota Straujuma, Valdis Dombrovskis ir kiti. Jų veikla nebuvo įspūdinga.

Latvija gamina mažos pridėtinės vertės produktus, yra nepakankamai produktyvi ir apsunkinta gremėzdiško biurokratinio valstybės valdymo. Todėl vidutinis latvis gali sau leisti nusipirkti ką nors perpus pigiau nei vidutinis vokietis.

Nepaisant rizikos, užsienio investicijos auga

Ar yra kas nors gero? Štai ir viskas. Pavyzdžiui, sukauptos tiesioginės užsienio kapitalo investicijos į įmones 2024 m. padidėjo 441 mln. 

Remiantis „Lursoft IT“ duomenimis, 2024 m. sudarytų sandorių skaičius siekė 9 962, t. y. beveik 50 proc. daugiau nei 2023 m., kai jų buvo sudaryta 6 530. 

Tai labai džiuginantis skaičius, nes galima pamanyti, kad užsienio verslininkai nelabai moka atskirti, kur yra Ukraina, o kur Latvija, mano, kad čia jau važinėja ir vaikšto rusų tankai ir meškos, ir bijo geopolitinės rizikos. Skaičiai rodo, kad tai nėra tokia beprotybė. 

Kitas dalykas - įsivaizduoti, kiek užsienio investicijų galėtų būti, jei nebūtų geopolitinės rizikos....

Šiandien taip pat atėjo atšiaurūs laikai: JAV prezidentas Donaldas Trampas (Donald Trump) paskelbė muitų karą visam pasauliui. Latvijai taip pat bus taikomas 20 proc. tarifas. 

Latvija gali be liūdesio dainuoti kaip trys paršiukai, nes prekybos santykiai su JAV yra gana silpni - tik 3 proc. latvių eksporto keliauja į Ameriką. 

Pastarieji atvyko pirmieji, ir tik kelios Latvijos įmonės susidūrė su problemomis - daugiausia medžio apdirbimo įmonės, atradusios savo rinkos nišą JAV.

D. Trumpo muitai Latvijai nedaro didelės įtakos, tačiau Latvija ekonomiškai glaudžiai susijusi su Vokietija, Švedija ir Jungtine Karalyste, kurių eksportas į JAV yra reikšmingas. 

Jei muitai paveiks šias šalis, tai paveiks ir Latviją, kuri taip pat patirs infliaciją ir nuosmukį. Sumažės ir perkamoji galia.

Press.lv