Jis giria Lietuvos pasirengimą didinti gynybos išlaidas ir teigia, kad NATO šalys privalo užtikrinti, kad Rusija aiškiai suprastų, jog ji neturi jokių šansų laimėti karą.
„Kad ir kas vyktų Maskvos lyderių galvose, jų diskusijose, turime užtikrinti, kad jie žinotų: mes nepasitrauksime, esame visiškai pasiryžę toliau remti Ukrainą“, – sako M. R. Rutte. Jo teigimu, NATO šalys susitarė, kad Ukrainos kelias į aljansą yra neišvengiamas, o Ukrainos ateitį spręsti ne Rusijai.
– Vilniuje girdime labai aiškius pareiškimus, kad mūsų regiono valstybės yra pasirengusios didinti išlaidas gynybai, tačiau 2 % yra nepakankamai, ir mes turime būti pasirengę mokėti dar daugiau.
– Visiškai teisingai. Aš tikrai noriu pagirti jus už atliktą darbą, už tai, ką daro Lietuva, taip pat Latvija, Estija, Lenkija. Visos šios šalys didina išlaidas gynybai iki istorinių 2 %, o kai kuriose regiono šalyse šis rodiklis jau yra žymiai didesnis.
Kai kuriais atvejais siekiama 4, 5 ar net 6 %. Jei neklystu, Lietuva įsipareigojo kitais metais skirti 5–6 % BVP. Tai puiki žinia.
– Kiek laiko 5 % gynybai pakaks, kad būtų galima sulaikyti Rusiją?
– Manau, šių sumų pakaks, nes tai, ką darome, yra skirta užpildyti visas mūsų galimybių spragas, kad NATO galėtų apsiginti nuo galimo Rusijos puolimo visais lygiais.
Žinoma, reikia atsižvelgti ir į Kinijos karinės galios didėjimą. Pasiekus tokias gynybos išlaidas – bet, žinoma, ir kitos NATO šalys turi padidinti savo išlaidas, galbūt ne iki tokio lygio, bet vis dėlto žymiai viršijant tas 2 %, dėl kurių susitarėme 2014 m. – jei mums tai pavyks, galėsime apsiginti.
– Tačiau kai kuriems aljanso nariams greičiausiai bus sunku iš karto rasti papildomų lėšų gynybai, nes nuo 2 iki 5 procentų – tai gana didelis šuolis.
– Taip, NATO viduje vis dar diskutuojame apie tiesiogines karines išlaidas, todėl nauji tikslai bus žymiai didesni nei 3 %.
Žinoma, reikės susitarti ir dėl išlaidų, susijusių su gynyba, pavyzdžiui, investicijų į gynybos pramonės bazę, infrastruktūrą, nes būtina turėti galimybę perkelti karinius dalinius iš vienos vietos į kitą.
Taip pat reikia parengti visą mūsų visuomenę, kad ji būtų pasirengusi gynybai. Ir, žinoma, tai sunku, nes kuo daugiau pinigų išleidžiama gynybai, tuo mažiau lieka kitoms reikmėms.
Tačiau galiausiai, jei rusai laimės, jums liks pinigai, bet jūs kalbėsite rusiškai – o to niekas nenori.
– Prieš Vilniaus viršūnių susitikimą jūs pavadinote Rusiją ilgalaike grėsme NATO. Ar tai reiškia, kad Rusija vis dar ruošiasi pulti aljansą?
– Turime užtikrinti, kad Rusija net nesvarstytų tokio varianto. Tai reiškia, kad mūsų atgrasymo priemonės turi būti tokios, kad Rusija net nemėgintų mūsų pulti.
Žinoma, Rusija užpuolė Ukrainą, mes vis dar stebime didelio masto, niekuo neprovokuotą puolimą prieš Ukrainą. Rusija įsiveržė į suverenią valstybę, ir mes turime užtikrinti, kad, kas bebūtų Putino ir kitų rusų galvose, jie ne tik suprastų, kad mes dabar galime apsiginti, bet ir galėsime tai padaryti po trejų, penkerių, septynerių metų.
Kol Rusija investuoja į savo gynybos pramonę, didina karines išlaidas, mes privalome užtikrinti, kad rusai nebandytų nieko daryti, žinodami, kad atsakas bus triuškinantis.
– Ukraina surengė vieną sėkmingiausių atakų prieš karines bazes Rusijoje, o prezidentas Zelenskis vizito Vilniuje metu pareiškė, kad tai turėtų paskatinti Rusiją derėtis ir nutraukti ugnį. Ką manote apie šią ataką?
– Manau, kad ukrainiečių pasiekimas buvo labai įspūdingas. Nepamirškime, kad tos Rusijos pajėgos, kurias ukrainiečiai smogė, buvo viena iš priežasčių, dėl kurių Rusija apšaudė Ukrainą.
Ukrainiečiai sugebėjo sunaikinti dalį tų pajėgų, nukreiptų prieš Ukrainą, Ukrainos miestus, taikius gyventojus. Taigi manau, kad tai tikrai įspūdingas Ukrainos žingsnis.
– Kada Rusija bus pasirengusi nutraukti ugnį?
– Negaliu spėlioti, bet turime užtikrinti, kad Rusija aiškiai suprastų: ji neturi jokių šansų laimėti šį karą, kad mes – visos NATO valstybės narės – esame visiškai vieningos, kaip ir kitos šalys:
Naujoji Zelandija, Australija, Japonija, kurios taip pat aktyviai padeda mums remti Ukrainą atremiant šią Rusijos agresiją.
Rusai turi suprasti, kad mes esame vieningi, kad mes suteiksime ukrainiečiams viską, ko reikia kovai tęsti, ir kad mes esame visiškai įsipareigoję siekti ilgalaikės taikos arba bent jau paliaubų. Mes dirbame šia linkme.
– Ar matote kokių nors požymių, kad karas Ukrainoje artėja prie pabaigos?
– Kol kas karas vis dar labai aktyvus, rusai toliau puola Ukrainą, tai matėme per pastarąsias kelias savaites. Rusai tik sustiprino savo dronų ir raketų atakas prieš nekaltus ukrainiečius, Ukrainos miestus, ne tik karinius objektus.
Ukraina niekada nenorėjo šio karo, rusai neturėjo jokio pagrindo įsiveržti į nepriklausomą šalį – tai visiškai nepriimtina.
Kad ir kas vyktų Maskvos lyderių galvose, mes privalome užtikrinti, kad jie žinotų: mes nepasitrauksime, mes visiškai pasiryžę remti Ukrainą.
– Ar Ukraina gaus kokių nors konkrečių pažadų dėl narystės NATO Hagos viršūnių susitikime?
– Vašingtone NATO šalys susitarė, kad Ukrainos kelias į narystę yra neišvengiamas. Dabar mes statome tiltus tarp mūsų bendromis pastangomis Lenkijoje, kur mokomės iš karo pamokų, NATO būstinėje Vysbadene, kur siekiame užtikrinti, kad Ukraina gautų tinkamai struktūrizuotą karinę pagalbą.
Taip pat padedame ukrainiečiams mokyti savo ginkluotąsias pajėgas, siekiame skirti vis daugiau lėšų karinei paramai Ukrainai. Viskas tai daroma siekiant žingsnis po žingsnio statyti šį tiltą.
– Rusija nuo pat karo Ukrainoje pradžios kartoja tuos pačius reikalavimus. Jūsų nuomone, ar Rusija yra tokioje padėtyje, kad gali kelti kokias nors sąlygas?
– Ne, žinoma, kad ne. Rusija yra agresorė, o agresorius niekada neturi diktuoti sąlygų. Labai džiaugiuosi, kad JAV prezidentas Donaldas Trumpas pradėjo tiesiogines derybas su Vladimiru Putinu.
Manau, tai buvo svarbu. Svarbu, kad amerikiečiai atlieka milžinišką darbą, koordinuodami paramą su europiečiais, ukrainiečiais.
Žinoma, šis kelias bus nueitas žingsnis po žingsnio, bet ne Rusija turi spręsti Ukrainos likimą ar jos geostrateginę padėtį.
Rusija negalės balsuoti ar vetuoti Ukrainos narystės NATO, Europos Sąjungoje.
Pirmiausia patys ukrainiečiai turi nuspręsti, ar nori įstoti į šias organizacijas, o tada NATO ir ES turi imtis veiksmų, kad užtikrintų Ukrainos įstojimą į šias sąjungas.
Šaltinis: press.lv
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą