Pseudokultūrinis veidas: kas iš tiesų formuoja nuomonę

Štai ir kultūros „elitas“.

Jo žinutė aiški. Jei ministras nukabino svetimą vėliavą – tai jau penktoji kolona. Jei jis nepataikauja ideologinei klikai – vadinasi, sekantis žingsnis bus rusiškas skuduras.

Tai net ne politika. Tai isterija.

Tai ta pati „kultūros“ dalis, kuri sovietmečiu buvo sistema. Dabar – sistema tik moderni. Etiketės tos pačios. Tik garsiau rėkiama.

Ministras, išrinktas demokratinės valdžios, dar net nepradėjo realių darbų, o eterinis patrulis jau klijuoja penktosios kolonos štampą. 

Greitai. Tikslingai. Neprofesionaliai.

Tokie žmonės Lietuvoje dešimtmečius formavo „teisingas“ nuomones. Jie priprato būti tribūnose. 

Priprato niekieno nekvestionuojami teisti, juodinti, šaipytis.

Ir štai dabar – vienos vėliavos nukabinimas jiems tampa nacionalinės išdavystės simboliu.

Tai pasako viską apie juos. Ne apie ministrą.

Štai toks yra tikrasis dalies kultūrininkų veidas. Pseudokultūrinis. Postkomunistinis. Įsižeidęs.

Pripratęs prie šilto LRT kranelio. Ir mirtinai bijantis, kad kažkas jį vieną dieną užsuks.

Lietuva šiandien skalbiama absurdo mašinoje.

Kur svetimai vėliavai kabėti – normalu.

O ją nukabinti – penktoji kolona.

Štai ką vadina „kultūra“.

Prisiminkime šį veidą. Kultūristo pasisakymas komentare. 

Pirmą kartą šis įrašas paskelbtas Ugniaus Kiguolio asmeninėje Facebook paskyroje